De Barao auksinis – pomidoras, lipantis į dangų (5)

De Barao šeimyna: raudonasis, oranžinis, avietinis, juodasis ir geltonasis (auksinis) pomidorininkų forumuose prieš kelis metus buvo vadinami veisle, kurią privalu turėti. Dėl puikaus skonio, derlumo. Ne mažiau įdomi ir egzotiška šio pomidoro kilmė: De Barao veislė išvesta... Brazilijoje. Tačiau buvo ir kitokių atsiliepimų: nuvylė, nepateisino lūkesčių. Išbandytas lietuviškomis lauko sąlygomis, šis pomidoras paliko nevienareikšmišką įspūdį. Aš auginu kelias De Barao rūšis, bet pirmieji prinoko auksiniai, tad pradėsiu nuo jų.

Dangų remia

De Barao – indeterminantinė veislė, skirta auginti ir šiltnamiuose, ir atvirame grunte. Tačiau kad pomidorai bus tokio augumo, prognozuoti buvo sunku. Šios veislės daigai tarp daugelio kitų buvo išskirtiniai – bene patys aukščiausi. Veislės aprašyme teigiama, kad šiltnamyje šie pomidorai užauga daugiau iki 2,5-3 m. Lauko sąlygomis mažesni, tačiau mane visgi praaugo. Šis pomidoras nepasižymi tankia lapija, todėl atrodo dar labiau ištįsęs. Taigi jį reiks ne kartą parišti, tad iš anksto pasirūpinkite maždaug 2m kuoliuku. Vienas didesnių trūkumų auginant šiltnamyje – šis pomidoras užima labai daug vietos. Atsižvelgdama į šią jo savybę, pasodinau jį pačiame lysvės pakraštyje, tad erdvės jam pakanka.

Vienas didžiausių šios veislės privalumų – gana atsparus fitoftorozei, kitaip pomidorų marui.

Kaip jau minėta, pomidoras indeterminantinis, tačiau ūglių leidžia gana nedaug. Pirmoji kekė formuojama po vienuoliktuoju lapu, likusios – kas trys lapai. Nemažas trūkumas tas, kad atstumai tarp lapų yra ganėtinai dideli.

Patariama šiuos pomidorus formuoti dviem stiebais.  Ši veislė – vidutinio vėlyvumo, vaisius nokinanti maždaug po 110-120 dienų nuo daigelių pasirodymo. Prognozuojamas derlumas – iki 12 kg nuo vieno krūmo. Drįsčiau tuo suabejoti. Derlumas kaip tik ir nėra stiprioji šio pomidoro pusė, bent jau mano darže. Prognozuojama, kad vienoje kekėje gali būti iki 8 pomidorų, tačiau mūsiškis visose kekėse mezgė stabiliai po penkis- aštuonis pomidoriukus.

Vienas svarbesnių privalumų – vaisiai noksta ne vienu metu. Dar nesunokus pirmosios kekės pomidorams, jau geltonuoja kitos.

Gerokai mažesni

Veislės apraše teigiama, kad vieno pomidoro svoris gali siekti iki 90 g. Maniškiai tris kartus mažesni, apie 30-40 g. Įdomu tai, kad visi pomidorai yra ganėtinai vienodo dydžio, simpatiški slyvinukai. Vaisiai gražūs: prie kotelio šiek tiek žalių dryželių, link viršūnėlės pomidoras įgauna gražią aukso spalvą.

O štai skonis labai geras. Stipriai saldžiarūgštis, gaivus. Labai tiks mėgstantiems išraiškingo skonio pomidorus. Jį puikiai tinka valgyti vieną, kaip vaisių. Netinka tiems, kurių skrandžio rūgštingumas padidėjęs, nes rūgštelė yra pakankamai stipri. Minkštimas tvirtas, neištežęs, pomidoras sultingas, tačiau puikiai laiko formą. Puikiai tiks pjaustyti, salotoms.

Sėklų kameros tik dvi. Tad jis puikiai tiks džiovinti. Viena geriausių šio pomidoro savybių yra tai, kad nuskintas jis ilgai stovi. Tačiau su tuo susijęs ir trūkumas: odelė tvirta ir kietoka. Laiko formą, gražios spalvos, tad puikiai tiks konservuoti. Pjaustyti tokių pomidorų nebūtina, jų dydis optimaliai tinka būtent konservavimui.

Verdiktas

Ši veislė nepateisino lūkesčių. Ir ne dėl to, kad tai blogas pomidoras. Tiesiog kartais lūkesčiai yra per dideli.  Taip, šis pomidoras aukštas, užima daug vietos. Vaisių ne tiek daug, ne tokie dideli, kaip žadama. Bet jie skanūs. Pomidoras auga tvirtas, atsparus ligoms. Manyčiau, kad ir kitąmet jį auginsiu. Juolab, kad sėklų dar yra.

Kur gauti jo sėklų? Pomidorininkų forumuose, kur prekiaujama sėklomis iš Rusijos ir Ukrainos.