Nakvynė Palangoje – istoriniame Lietuvos mieste (0)

Palanga – kurortinis miestas Lietuvoje, menantis daugybę svarbių istorinių įvykių ir išsiskiriantis savo unikaliu paveldu bei kultūra. Tai miestas, kuriame šiandien ilsisi ne tik lietuviai, bet ir svečiai iš užsienio, kur vyksta įvairūs renginiai ir susibūrimai. Nakvynė Palangoje ypač mėgstama vasaromis, kai šviečia saulė ir galima mėgautis kopų pušų dvelksmu, biriu smėliu ir gaivą nešančia Baltijos jūra. Deja, bet ne visi poilsiautojai yra susipažinę su didinga šio kurorto istorija.

Trumpa Palangos istorija

Palanga mena ypač senus laikus: manoma, kad pirmieji gyventojai šioje teritorijoje apsigyveno trys tūkstančiai metų prieš mūsų erą. Laikui bėgant dėl ypač patogios lokacijos čia pradėjo daugėti gyventojų. Nors ilgą laiką Palanga buvo nedidelis žvejų kaimelis, pamažu ji tapo itin Lietuvos teritorijai svarbia prekybos maršruto dalimi. Maždaug dešimtame amžiuje čia įsteigtas prekybinis skandinavų centras, kurio suklestėjimas ženklai pagerino šio krašto ekonominę būklę. Deja, bet prabėgus dviem šimtams metų prekybos centras sunyko, o tai lėmė didelį šio krašto ekonomikos ir kultūros nuosmukį.

Palanga buvo išties strategiškai svarbi vieta, tad ją ne kartą buvo užėmę Livonijos ir Kryžiuočių ordinai. Visgi, šie užėmimai truko neilgai – po Žalgirio mūšio užgrobėjai buvo visiems laikams išvyti iš Palangos, o 1435 metais šis kraštas galutinai priskirtas Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

Penkioliktame-septynioliktame amžiuje Palanga buvo svarbiausias Lietuvos jūrinis uostas. Čia žmonės žvejodavo, rinkdavo jūros išmestą gintarą, aktyviai vykdė prekybą su kitais uostais. Maždaug tada Palanga ypač suklestėjo: čia buvo pastatyta bažnyčia, pradėjo veikti kassavaitinis turgus. Deja, bet idilė tęsėsi neilgai. 1701 m. Švedijos kariuomenė užėmė Palangą, suniokojo jos uostą ir kitą svarbią miesto infrastruktūrą.

Aštuonioliktame amžiuje vėl keitėsi Palangos valdytojai: iš pradžių ji tapo nebe valstybine, bet privačia valda, o vėliau jai suteiktos Magdeburgo teisės. Maždaug 1824 metais Palangą nusipirko grafas Mykolas Juozapas Tiškevičius: jis atnaujino uostą, pastatė ąžuolinį tiltą ir naujus rūmus. Dvidešimtasis amžius Palangai taip pat nebuvo ramus: amžiaus pradžioje sutarties pagrindu ji keliems metams buvo perduota Latvijai.

Po Antrojo pasaulinio karo net 43 procentus visų Palangos gyventojų sudarė žydai. Čia jie prekiavo, vertėsi amatais, netgi, davė pradžią kurortiniams verslams. 1933 metais Palangai suteikus miesto teises žydai čia įkūrė nedidelį banką, hebrajų pradžios ir religinę mokyklas, sinagogas. Deja, bet 1938 metais įsiplieskęs didelis gaisras suniokojo visą gyvenamąjį žydų kvartalą. Nelaimės Palangoje tuo nesibaigė: per Antrąjį pasaulinį karą buvo sunaikinta beveik pusė viso miesto: naciai be pasigailėjimo vieną po kito žudė miestelio žydus, griovė ir niokojo viską, kas tik pasitaikė jų kelyje.

1945 metais Raudonoji armija užėmė Palangą ir pradėjo vilų ir namų nacionalizavimą. Prabėgus dviem metams situacija dar labiau suprastėjo: pradėti vykdyti palangiškių trėmimai. Miestas atsipūtė tik 1952 metais, kai Palangai pagaliau buvo suteiktas oficialus kurorto statusas. Tuo metu Palanga sparčiai augo, joje pradėta plėtoti architektūra, sparčiai vystėsi kultūra.

1967 metų spalio viduryje prasiautęs smarkus uraganas suniokojo žymųjį Palangos tiltą: buvo nuplėštas visas antstatas ir liko tik išklaipyti poliai. Uragano žalą panaikino ir tiltą atstatė sovietų kariškiai, tačiau laikui bėgant jis vėl sunyko, o 1993 metų vasarą dėl saugumo buvo visai uždarytas. Tik atgavus nepriklausomybę Palanga vėl atgijo: jai suteiktas herbas, atstatytas pėsčiųjų tiltas į jūrą, o 2013-aisiais Palanga netgi paskelbta Lietuvos kultūros sostine.

Istorinės vietos Palangoje ir kultūros proveržiai

Šiandien turistų itin mėgstamas Birutės kalnas iki penkiolikto amžiaus buvo ypač svarbus – ten veikė stulpinė Saulės ir Mėnulio judėjimo stebykla, skirta kalendoriui sekti ir koreguoti. Devynioliktame amžiuje pastatytas Palangos tiltas buvo skirtas laivams švartuotis. Kiek vėliau jis tapo pėsčiųjų tiltu į jūrą. Netoli tilto buvusioje daržinėje 1899 metais pastatytas pirmasis lietuviškas Keturakio spektaklis „Amerika pirtyje“.

Čia susidūrė daug kultūrų, visiems laikams palikusių svarbius įspaudus Palangos istorijoje. Šiandien kažkada daugiakultūre buvusi Palanga žavi kiekvieną savo autentiškais statiniais, išskirtine kultūra, papročiais iki mūsų dienų atkeliavusiais iš įvairių epochų. Šis istorijos kupinas miestas vis dažniau iš naujo atrandamas miesto svečių ir poilsiautojų.

Užs. nr. 2612.