Orų stebėtojas: Lietuvoje lapkritis tęsiasi 4 mėnesius, o žiema sugrįžta gegužę (0)

2023-iaisiais vėl buvo fiksuojami šilumos rekordai, Aplinkos ministerija skelbia, kad tai treti šilčiausi metai Lietuvos orų stebėjimų istorijoje po 2020 ir 2019 m. Pernai aukščiausia oro temperatūra buvo registruota liepos 16 d. Kalvarijoje, kai oras įkaito iki 34,9  laipsnių, o žiemą temperatūra šalyje nebuvo nukritusi žemiau 20 laipsnių. Ilgametis Biržų meteorologijos stoties vyriausiasis stebėtojas Bronius Medinis juokauja, kad orai taip susijaukė, kad „nebepataiko“ pagal mėnesius, o atsižvelgus į temperatūrą, Lietuvoje keturis mėnesius tęsiasi lapkritis, du – kovas, o dalis vasaros jau senokai persikėlė į rudenį.

Į daržus – vėliau

Atvykstantys į Rokiškį neretai pastebi, kad čia „šiaurė“, ar iš tiesų žiema čia ateina anksčiau?

B. Medinis sako, kad šiaurės rytų Lietuvoje ruduo skuba ir žiema kartais paankstina, o pavasaris šiek tiek vėluoja. Suvalkijoje ir Rokiškio rajone augalų vegetacijos fazės gali skirtis iki dviejų savaičių – pavasarį, kai suvalkiečiai jau bando daržiukus kapstyti, Rokiškyje dar sniego lopai likę.

Pernykščiai metai pažėrė ekstremalių reiškinių, augmenijai ir sodininkams žalos pridarė gegužės šalnos bei prasidėjusi sausra, kuri tęsėsi gegužę ir birželį. „Daugiau ekstremalių reiškinių mūsų apylinkėse neteko girdėti, škvalai labiau talžė kitą Lietuvos dalį, ledai krito ties Panevėžiu, kliudė ir Latviją“,– sakė B. Medinis.

Speigų seniai nebuvo

Ilgamečiam orų stebėtojui kelia šypseną, kai žiniasklaidoje tenka skaityti pranešimus: „netrukus sulauksime speigo“ ir temperatūra nukrenta vos keliolika laipsnių.

„Kadangi priprantame prie šiltesnių orų, žurnalistai gąsdina, kad paspaus 15 laipsnių speigas. Tai skamba paradoksaliai. Mūsų platumose tai ne speigas, o normali žiemos temperatūra. Lietuvoje būna speigas, kai temperatūra žemesnė nei 30 laipsnių, o jeigu iki minus 20 – tik smagus šaltukas“, – sako pašnekovas ir sako neatsimenantis, kad pastaraisiais metais būtų  fiksuoti tokie speigai. Tiesa, rokiškėnai dalinasi, kad sausio 7-osios paryčiais kai kur termometro stulpelis rodė minusinę 29 laipsnių temoperatūrą. 

Karščio anomalijos

Kone kasmet skelbiama apie oro temperatūros rekordus, ir šios tendencijos susijusios su šiltėjančiu klimatu. „Kai pažiūrime į daugiamečius stebėjimus, minimalios temperatūros neišsišoka, kurios buvo užfiksuotos aname tūkstantmetyje, taip ir liko, o maksimali šilumos temperatūra po truputį viršijama. Tendencijos rodo, kad labiau tikėtinos karščio anomalijos negu šalčio“, –  sakė B. Medinis.

Šiltėjant orams išryškėja ir ekstremalūs reiškiniai, dažnėja liūtys, „piktėja“ škvalai, iškrenta  pavojinga kruša. Pašnekovas dalinasi dar vienu pastebėjimu – sausrų daugėja, tačiau metinio balanso gamtai neprikiši – kritulių  būna norma ar net daugiau. Visa bėda, kad jie iškrenta vėlų rudenį ir žiemą, o vasaros laikotarpiu, kai labiausiai reikia augmenijai, lietaus pristinga.

Žiema sugrįžta pavasarį

Šiltėjantis klimatas visai nereiškia, kad gegužės mėnesį nesugrįš žiema. Gegužės šalnos linkusios užvėlinti, nuo jų jau ne pirmi metai nukenčia augmenija, kurios vegetacija prasideda anksčiau nuo sąlyginių vidurkių.

„Kaip mes juokaujame, klimatas šiltėja, bet šalnų grafikas nesikeičia. Sezonai šiek tiek persistūmė,  po tų šiltesnių žiemų būna ilgi ir šalti pavasariai, tikra vasara vis tiek prasideda ties Joninėmis, o rugsėjis tęsia rugpjūčio orus. Seniau vasara užtrukdavo iki Žolinės, po to labai stipriai pakvipdavo rudeniu, o dabar rugsėjo pirmas dešimtadienis dar gan vasariškas“, – aiškina orų stebėtojas.

Kalbėdamas apie temperatūrų svyravimus, B. Medinis sako, kad paskutinių dešimtmečių stebėjimais, tendencijos keičiasi, o šalčiausi į mėnesiai susikeitė vietomis. Šalčiausias žiemos mėnuo paprastai būna ne gruodis ar sausis, o vasaris. Dabar preliminarios prognozės žada, kad sausis bus apie 3 laipsniais šaltesnis negu įprasta. Ar gamta paneigs šias prognozes, paaiškės netrukus.