Salų dvaras vėl tapo medžiotojų dvaru: LMŽD Rokiškio skyrius organizavo tradicinį medžiotojų renginį „Bebrynė 2026“. (0)

Jei galėtų kalbėti, didingųjų bajorų Radvilų laikus menanti Salų dvarvietė nestokotų pasakojimų apie bajoriškąsias tradicijas: nuo stalo kultūros iki laisvalaikio pramogų. Tačiau sienos nekalba, bet šiandien netrūksta žmonių, besidominčių senosiomis tradicijomis, kurių viena pagrindinių, gyvuojanti nuo pat žmonijos susikūrimo, yra medžioklė. Tad tikrai neatsitiktinai Salų dvaras ir šalies medžiotojų bendruomenė kuria draugystę, tampančią bendrais renginiais. Vienas paskutiniųjų, nuvilnijusių prieš porą savaičių, buvo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) Rokiškio skyriaus surengta „Bebrynė“.   

Susitiko Rokiškyje

„Bebrynė“ yra tradicinis šalies medžiotojų renginys, šį pavasarį įvykęs jubiliejinį, penktąjį kartą.  Šį kartą medžioklę organizuoti atėjo laikas LMŽD Rokiškio skyriui. Skyriaus pirmininkas Rytis Andriuškevičius šventei pasirinko Salų dvarą pabrėždamas, kad dvarai jau seniausiuose istorijos kloduose yra itin glaudžiai susieti su medžiokle. Pašnekovas priminė, kad Salų dvaro valdytoja Birutė Dapkienė per „Didžiąją bajorišką medžioklę 2025“ gruodžio mėn. medžiotojus labai gražiai priėmė, tad būtent ano renginio metu kilo idėja čia surengti dar vieną medžioklių susitikimą jau pavasarėjant.  

Organizatorius sakė nenusivylęs savo pasirinkimu, nes Salų dvarvietėje nakvynei puikiai sutilpo apie 90 renginyje dalyvavusių medžiotojų, o dvaro aplinka suteikė galimybę ir įvairioms papildomoms pramogoms, pavyzdžiui, sportinėms varžyboms.

Žalos darytojai

Kalbėdamas apie pačią medžioklę, R. Andriuškevičius akcentavo, kad Rokiškio rajone jau yra būtina bebrų populiacijos kontrolė, nes šių laukinių gyvūnų prisiveisė itin daug.

Pasak medžioklio, medžiotojai tikrai nesikiša ten, kur bebrai nedaro žalos žmonių veiklai: „Organizuodami renginį mes kreipėmės į Rokiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyrių siekdami sužinoti, kuriose vietose bebrai daro didžiausią žalą, kur yra neperspektyvios bebravietės, kenkiančios melioracijai, ūkininkams ar miškininkams. Juk statydami užtvankas bebrai sugadina melioracijos sistemas, dėl ko apsemiami ūkininkų laukai, pamiškės virsta pelkynais – žūva medžiai. Tai – didžiuliai nuostoliai ne tik žemės savininkams, bet ir valstybės, savivaldybių biudžetams. Juk kasmet skiriami milijonai melioracijai, tačiau bebrams ją užtvenkus, sistema tampa neefektyvi“.  

Anot R. Andriuškevičiaus, anksčiau bebrų populiacija nebuvo tokia didelė, net buvo laikas, kai juos medžioti šalyje apskritai buvo draudžiama. Tačiau dabar situacija tokia, kad be medžiotojų įsikišimo valstybės ir mokesčių mokėtojų lėšos itin sparčiai „plauktų į balą“.

Išsibarstė po apylinkes

Pašnekovas neslėpė, kad bebrų medžioklė medžiotojų gretose nėra itin populiari, o išardytas bebravietes jų šeimininkai netrunka atkurti.  

Pasak medžiotojo, yra trys bebrų medžiojimo būdai: tykojimas bebravietėje su medžiokliniu ginklu, gaudymas slektyviniais spąstais ir – medžioklė su šunimis (šuo bebrą išveja iš urvo, o medžiotojas jį sumedžioja). Būtent šiuo būdu „Bebrynė 2026“ buvo medžiojami plačiauodegiai, kurių iš viso priskaičiuota 79.  

R. Andriuškevičiaus teigimu, medžioklė Rokiškio apylinkėse šį kartą pasitarnavo ir moksliniams tyrimams: „Kartu su medžiotojais dalyvavo mokslininkai, kurie po visko paėmė mėginius iš visų sumedžiotų bebrų dėl šiuo metu gyvūnų platinamos trichineliozės. Bebrai pasverti, pažymėtos koordinatės, kur jie buvo sumedžioti. Didžioji dalis „Bebrynė 2026“ dalyvių medžiojo Rokiškio rajone, tačiau keletas būrelių, burtų traukimu, atsidūrė Biržų rajone, vieni buvo net iki Ignalinos nuvykę. Visgi visuose rajonuose galiojo tas pats principas: medžiotojai keliavo tik į neperspektyvias bebravietes. Kiekvienai komandai buvo paskirtos kelios konkrečios vietos: melioracijos grioviai arba problemas keliantys vandens telkinių ruožai“.

Pasitarnavo trigubai

Vienos dienos trukmės medžioklės metu buvo ne tik šiek tiek sumažinta bebrų populiacija – medžiotojai taip pat pasidarbavo ardydami aštriadančių suręstas užtvankas, taip paleisdami vandens tėkmę ir nusausindami ūkininkų pievas bei apsemtų miškų plotus.  

O sumedžioti gyvūnai taps delikatesu ant stalų: R. Andriuškevičius sakė, kad gavus  patvirtinimą iš mokslininkų, jog bebrų mėsa yra saugi, iš jos bus gaminami konservai. Pusė jų bus perduota senelių globos namams ir sunkiai besiverčiančioms rajono šeimoms, o iš apdorotų gyvūnų kailių bus pasiūtos kojinės, batų vidpadžiai, autai, kurie keliaus į kariaujančią Ukrainą kaip parama.

Nori tolimesnės bendrystės

Salų dvaro valdytoja B. Dapkienė taip pat labai džiaugėsi besimezgančia draugyste, nes, anot moters, visa tai virsta ne tik vienos-dviejų dienų pasibuvimu kartu.

„Man labai malonu, kad rajone atgimsta tokie renginiai, kalbame apie tas senas, senas tradicijas. Juk Salų dvaras yra kultūros rezidencija, o medžioklė yra itin sena kultūra, su savo tradicijomis nuo sumedžioto gyvūno pagerbimo, iki stalo. Ir mes labai daug galime sužinoti, patys net nebūdami medžiotojais. Kitas dalykas, kuris mane džiugina, yra tai, kad atvykę medžiotojai nori dovanoti kažkokius savo trofėjus dvarui, kas tikrai jį praturtina. Šiandien Salose turime nuo Marikonio vazos, Laužikų padovanotos knygos, iki medžiotojų įteiktų trofėjų“, – pilnėjančiu „kraičiu“ didžiavosi B. Dapkienė.

Visgi didžiausia dovana, pasak pašnekovės, yra žmonės, kurie pažinę Salų dvarą grįžta čia išbandyti dar daugiau veiklų, pavyzdžiui, vos prieš metus atvertos „Peklelės“: po bebrų medžioklės net dvi šeimos vėl atvyko, nes norėjo išbandyti šį potyrį.

Minčių audeklas ateičiai

B. Dapkienė pasidalino ir mintimis apie ateitį. Anot Salų dvaro valdytojos, vienas medžiotojų Ernestas Zovė, kuris turi daugybę sumedžiotų žvėrių iškamšų, dalį jų sutiko eksponuoti būtent Salų dvare ir jau kitą mėnesį čia bus atverta paroda. Šiandien, anot B. Dapkienės, dvaro personalas gilina žinias apie pristatysimus gyvūnus, nes taip galės vesti ir mini edukacijas lankytojams.

Lygiai taip pat, pašnekovės teigimu, su LMŽD Rokiškio skyriaus pirmininku R. Andriuškevičiumi dalintasi mintimis nenutraukti veiklų dvare: „Kalbėjome, kad galime vien medžioklės vadovų susirinkimą pas mus padaryti. O žiemą, kai dvaras „apmiršta“, galima ledo žūklės varžybas organizuoti. Turim minčių ir tolimesnėms bendradarbiavimo perspektyvoms. Salų dvaras yra tikrai tinkama vieta, čia daug vos ne magiškos erdvės: kaip gražiai suskamba medžiotojų ragas per seniausią baltųjų tuopų parką Lietuvoje... Net varnos prityla. Juk Radvilų laikais jis irgi skambėdavo“.

Nuotraukos: Organizatorių archyvo.