Įspėja stovyklautojus: nežinantys, kaip elgtis, mokės baudas (0)
Bene mėgstamiausia lietuvių pramoga vasarą yra stovyklavimas gamtoje. Palapinė, laužas ir kepantys šašlykai – puikus šilto vasaros vakaro paveikslas. Tačiau poilsis gamtoje gali būti ir nuostolingas, jeigu stovyklautojas ne vietoje užsikuria laužą, draudžiamoje teritorijoje pasistato palapinę ar automobilį. Todėl GRYNAS.lt aiškinasi, kokios pagrindinės stovyklavimo taisyklės, kur galima kurti laužą ir statyti palapinę.
Stovyklavimą gamtoje reglamentuoja taisyklės
Ko gero, kiekvienas Lietuvos gyventojas mėgsta laiką leisti gamtoje. Tačiau kartais, nežinant arba tiesiog nepaisant stovyklavimo taisyklių, galima ne tik pridaryti žalos gamtai, bet ir „užsidirbti“ nemažą baudą. Pavyzdžiui, ne vietoj susikūrus laužą ar pasistačius palapinę.
Reikėtų pabrėžti, kad stovyklavimo gamtoje taisykles reglamentuoja ne vienas dokumentas. Jeigu ketinama stovyklauti valstybiniame miške, kuris neįeina į nacionalinio ar regioninio parko teritoriją, reikia laikytis lankymosi miške taisyklių. Sužinoti, ar ta miško dalis, kurioje planuojama stovyklauti, nėra priskirta saugomoms teritorijoms, galima apsilankius artimiausio nacionalinio ar regioninio parko internetiniame tinklalapyje.
Nacionaliniai ir regioniniai parkai taip pat turi lankymo taisykles, kurios parengtos pagal valstybinių parkų apsaugos reglamentus. Parko lankymo taisyklės nustato lankymosi valstybiniame parke pažintiniais, poilsio ir kitais tikslais tvarką. Tačiau daugelis taisyklių – kaip elgtis gamtoje – galioja visame mūsų krašte, ne tik saugomose teritorijose.
Kaip stovyklauti miškuose
Daugelis taisyklių, kaip elgtis gamtoje, galioja visame mūsų krašte, nepriklausomai nuo teritorijos statuso. Tačiau ir saugomose teritorijose, ir valstybiniuose miškuose yra papildomų stovyklavimo reikalavimų.
Kaip GRYNAS.lt pasakoja Valstybinių miškų urėdijos Miško apsaugos skyriaus specialistas Dainius Adžgauskas, pagal jau minėtas lankymosi miške taisykles, fiziniai asmenys apsistoti poilsiui miškuose gali tik įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose (poilsiavietėse, atokvėpio vietose, stovyklavietėse, kempinguose, kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose).
- Adžgauskas pabrėžia, kad taisyklėse numatyta ir kur galima pasistatyti automobilius, atvykus poilsiauti į mišką.
„Statyti visas transporto priemones miškuose galima tik tam skirtose transporto priemonių stovėjimo aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinus galimybę keliu pravažiuoti kitoms transporto priemonėms. Statant transporto priemonę kelio pakraštyje, vengti užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų“, – aiškina Valstybinių miškų urėdijos miško apsaugos skyriaus specialistas.
Pašnekovas tęsia, kad fiziniai asmenys, besilankantys miške, pasiruošti kurą laužavietėms gali tik pasirinkdami šakų, o kurti laužus ir naudoti atvirą ugnį, išskyrus viešojo naudojimo poilsio objektuose įrengtas ir atitinkamai pažymėtas laužavietes, mėtyti neužgesintus degtukus, nuorūkas ir kitus daiktus, galinčius sukelti gaisrą – draudžiama.
Specialistas išskiria šiandien dažnai naudojamas nešiojamas kepsnines (nešiojamą maisto gaminimo įrangą). Pasak jo, kepsninės kūrimas ir kepsnių ar šašlykų kepimas kepsninėje yra prilyginamas atviros ugnies naudojimui, nes šių procesų metu naudojama ugnis, nuo jos tiesiogiai į aplinką sklinda karštis, kas gali būti degiųjų medžiagų užsidegimo priežastimi. Todėl miške kurti kepsnines galima tik tam skirtose vietose. Pažymima, kad gaisrams kilti palankiu laikotarpiu (pavasarį ištirpus miške sniegui ir iki prasidedant lietingiems rudens orams ar iškrentant sniegui), draudžiama naudotis atvira ugnimi (kurti laužus) ne tik miške, bet ir arčiau kaip 50 metrų iki jo ribos.
„Taip pat draudžiama kirsti ar kitaip žaloti medžius, krūmus, kitus augalus ir grybus, ardyti miško paklotę, gaudyti, naikinti laukinius gyvūnus, juos gabenti, rinkti kiaušinius, ardyti gyvūnų būstus (olas, dreves, lizdus, skruzdėlynus, inkilus ir kt.); gadinti želdinių apsaugos priemones, poilsiaviečių ir kitą rekreacinę įrangą, informacinius (įspėjamuosius) ženklus, kvartalinių linijų stulpus, geodezinius ženklus, riboženklius ar kitus įrenginius“, – už ką miške galima gauti naudą, vardija D. Adžgauskas.
Valstybiniuose miškuose, pagal lankymosi miške taisykles, draudžiama ir paleisti šunį be antsnukio. Antsnukis nebūtinas tik tada, kai šuo vedamas už pavadėlio. Anot D. Adžgausko, labai svarbu paminėti, kad miške draudžiama triukšmauti ar kitaip trikdyti laukinius gyvūnus, trukdyti kitų asmenų, besilankančių miške, poilsį. Taip pat plauti transporto priemones miške, teršti ar šiukšlinti mišką.
Be kita ko, lankantis miške, nereikėtų pamiršti ir savo pareigų. Pavyzdžiui, pastebėjus gaisrą, nedelsiant apie tai reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 ar VĮ miškų urėdijai. Taip pat nuolat prižiūrėti užkurtą laužą, o, baigus kūrenti, jį užpilti žemėmis ar vandeniu, kol visiškai nustos rusenti. Apie pastebėtus sužeistus, ligotus ar keistai besielgiančius laukinius gyvūnus pagal galimybę pranešti regiono aplinkos apsaugos departamento agentūrai ar veterinarijos tarnybai.
Valstybinių miškų urėdijos miško apsaugos skyriaus specialistas D. Adžgauskas primena, kad lankymąsi miške reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo 20 iki 50 eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 50 iki 110 eurų. Transporto priemonių statymas miške arba važiavimas transporto priemonėmis miškais ten, kur tai daryti draudžiama užtraukia baudą nuo 20 iki 50 eurų.
Šių reikalavimų priežiūrą vykdo ir baudas gali skirti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir Valstybiniai miškų pareigūnai.
Kaip stovyklauti saugomose teritorijose
Kaip jau minėta, stovyklavimo taisyklės saugomose teritorijose apibrėžtos nacionalinių ir regioninių parkų lankymo taisyklėse, kurios parengtos pagal valstybinių parkų apsaugos reglamentus. Kaip informuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba (VSTT), nacionalinių ir regioninių parkų lankytojai gali statyti palapines ir trumpalaikiam apgyvendinimui poilsiavimo tikslais skirtas autotransporto priemones, kurti laužus (taip pat ir statyti kepsnines) tik specialiai tam įrengtose ir informaciniais ženklais pažymėtose vietose (stovyklavietėse, poilsiavietėse, kempinguose). Pabrėžiama, kad reikia nepamiršti nuolat prižiūrėti užkurtą laužą, o baigus kūrenti, kruopščiai užpilti laužavietę žemėmis arba vandeniu, kol jis visiškai nustos rusenęs.
Taip pat žmonės gali žvejoti, uogauti, grybauti, riešutauti, rinkti vaistažoles laikantis laukinės augalijos ir miškų įstatymais nustatytos išteklių naudojimo tvarkos, kitų teisės aktų reikalavimų. „Svarbiausia, reikia nepamiršti, kad gamta – miškas, pieva, pelkė, ežeras – yra namai, buveinė daugeliui gyvūnų ir augalų, o dažnai ir nykstančių rūšių. Tad reiktų ir elgtis, kaip atėjus į svečius – netriukšmauti, nešiukšlinti, nepiktnaudžiauti. Vidinis gamtos tausojimo kodeksas ir taisyklės turi būti kiekvieno kultūringo žmogaus galvoje“, – vardija VSTT.
VSTT informuoja, kad griežtai draudžiama stovyklauti rezervatuose. Lankytis valstybinio parko rezervate leidžiama tik mokslo tiriamaisiais, mokomaisiais ar pažintiniais tikslais. Pažintiniais tikslais lankytis rezervatų teritorijose leidžiama tik vaikštant pažintiniais takais bei direkcijos nustatytu paros laiku ir laikotarpiu, lydint valstybinio parko direkcijos specialistui. Patekti į rezervatą gali tik lankytojų grupės ar pavieniai asmenys, kurie siekia susipažinti su rezervate saugomais gamtos kompleksais ir objektais (tokio lankymosi metu draudžiama paimti ir išsinešti gyvūnus, augalus ar grybus).
Kaip stovyklauti nesaugomoje teritorijoje
Tačiau ne visos stovyklavimui tinkamos vietos gali būti įtrauktos į saugomų teritorijų sąrašą. Taip pat ne visos jos gali būti miške. Anot VSTT specialistų, tokiose teritorijose irgi negalima pamiršti elgesio gamtoje ir bendrųjų stovyklavimo taisyklių.
„Bendros elgesio gamtoje taisyklės galioja visur, ne tik saugomose teritorijose. Tiesiog reikia žinoti, kad negalima šiukšlinti, teršti vandens telkinių, užkasinėti komunalinių atliekų, deginti žolės, ardyti šlaitų, naikinti miško paklotes, savavališkai kirsti, žaloti medžius, statyti autotransporto priemones arčiau kaip 25 metrai nuo vandens telkinio kranto ir t.t. Laužą kūrenti galima tik specialiose įrengtose laužavietėse. Reikia suvokti, kad gamta – mūsų visų namai, kad reikia saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius“, – informuoja VSTT.
Pabrėžiama, kad kilnojamus maisto gaminimo įrenginius (kepsnines, ugniakurus, rūkyklas ir panašius), kuriuose lauko sąlygomis gaminamas maistas ir naudojama atvira ugnis, kai nėra laužaviečių, reikia pastatyti taip, kad nenukentėtų žolinė augalija, greta esantys medžiai ar krūmai ir laikantis Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių nustatytų reikalavimų (ne arčiau nei 6 m nuo pastatų). Taigi, kietuoju kuru kūrenamas kepsnines, šašlykines, rūkyklas, buitines krosneles leidžiama naudoti atviroje teritorijoje (prie upių, ežerų, tvenkinių).
Griežtai negalima pajūryje statyti palapinių. Lietuvos pajūrio paplūdimiuose pagal taisykles taip pat draudžiama nakvoti kopose ar priekopėse, bei rengti stovyklavietes. Už šių taisyklių pažeidimą gali būti taikoma bauda iki 57 eurų.
Vietų ieškoti patariama internete
Ruošiantis stovyklauti gamtoje ir jau išsirinkus tam gražią vietą, dažnai gyventojams kyla klausimas, ar ta vieta yra įtraukta į saugomų teritorijų sąrašą (priklauso regioniniam ar nacionaliniam parkui). Tokią informaciją gyventojai greitai galės rasti kuriamame internetiniame portale apie Lietuvos nacionalinius ir regioninius parkus. O kol kas, anot VSTT, informacijos patariama ieškoti nacionalinių ir regioninių parkų internetiniuose tinklalapiuose, kuriuose taip pat galima surasti ir parkų planus, žemėlapius, kuriuose nurodytos rekreacinių zonų vietos.
„Susiruošus keliauti į nacionalinį ar regioninį parką, geriausiai iš anksto pasidomėti – susirasti informaciją internete ar tiesiog pasiskambinti parko direkcijai. Daug informacijos galima rasti Saugomų teritorijų kadastre. Neseniai keliautojams buvo pristatytas naujas kelionių po Lietuvą portalas. Lietuvos keliuose yra pastatyti kelio ženklai, žymintys, kad įvažiavai į nacionalinį ar regioninį parką. Ties kiekvienu keliuku pastatyti informacinių ženklų neturime galimybės. Tačiau šiais laikais tikrai informaciją galima gauti internetu“, – teigia VSTT.
Tiesa, Lietuvos turizmo departamentas informuoja, kad visas Lietuvoje registruotas, legalias stovyklavietes galima rasti Departamento interneto svetainėje ČIA.
Be to, už užmokestį turistams teikiama paslauga, kai turistinėje stovyklavietėje išnuomojama aikštelė palapinei, kemperiui ar kilnojamajam nameliui statyti. Turistinės stovyklos paslaugos gali būti teikiamos turistinėje stovyklavietėje, kurioje yra maisto ruošimo, higienos poreikių tenkinimo, atliekų surinkimo ir kita trumpalaikiam poilsiui organizuoti reikalinga įranga.