Žaidimai, žvejyba ir kitos pramogos: Velniakalnis vėl buvo pilnas sportuojančių vaikų bei tėvų (foto) (0)
Žemę po truputį dengia krentantys medžių lapai, tačiau vis dar pasitaikančiomis gražiomis ir šiltomis rudens dienomis taip norisi būti lauke: padirbėti ar papramogauti. Pasimėgauti rudenėjančiu Rokiškiu ketvirtadienį pakvietė Velykalnio bendruomenė, parke surengusi triukšmingą ir azartišką bendruomeniškumo šventę-varžybas „Nė žvyną, nė vadegas“. O kad šventė būtų dar smagesnė, kartu pasikvietė draugus: Juozo Tumo – Vaižganto progimnazijos 5-8 klasių moksleivius bei tėvelius – juk šėlti būryje visada smagiau.
Temą diktavo vieta
Viena iš renginio iniciatorių, bendruomenės „Velykalnis“ narė Lina Valotkienė šypsojosi, kad temą „Nė žvyną, nė vadegas“ inspiravo pati vieta: „Sakykite, ką norite, tačiau Velniakalnis neatsiejamas nuo tvenkinio. O tvenkinys – nuo žuvų. Lygiai taip pat Velniakalnis yra beveik paplūdimio tinklinio Rokiškyje sinonimas, o ir apylinkės čia džiugina gamtos grožiu. Tad su bendruomene dėliodami varžybų veiklas ir užduotis, šių faktų tiesiog negalėjome ignoruoti. Pakvietę kartu pavakaroti „Velykalnio bendruomenės parke“, nusprendėme išnaudoti visus vietos privalumus ir kiekvienas atvykęs galėjo rinktis jo širdelei mielą veiklą: žvejoti, dalyvauti orientacinėse varžybose ar žaisti neįprastą tinklinį. Kodėl neįprastą? Juk šventės būna smagesnės, kai nustebina kokiomis nors staigmenomis (šypteli – aut. past.)...“.
Varžybos nebūtų varžybomis, jei nereikėtų stengtis dėl apdovanojimo. Tad progimnazijos 5-8 klasių atstovai bei juos atlydėję artimieji privalėjo sudalyvauti minėtose veiklose, o papildomų taškų buvo galima gauti atlikus įvairias smagias užduotis: pavyzdžiui, pademonstravus kūrybiškumą gaminant žvejybos įrankį iš tam tikrų pateiktų medžiagų, arba įveikus Raudonojo Kryžiaus Rokiškio skyriaus darbuotojų iššūkius – surinkus „Išvykimo krepšį“ ar teisingai suteikus pirmąją pagalbą nukentėjusiajam. Taip pat taškai buvo renkami žaidžiant „ŽaidimuOK“ paruoštus lauko žaidimus.
Smagios vaišės
Viena pagrindinių varžybų užduočių – žvejyba tvenkinyje, sulaukusi net apie 30 dalyvių. Visi jie turėjo tvenkinyje sugauti kuo daugiau žuvų, jas nufotografuoti ir paleisti atgal. Organizatorių dovanomis buvo apdovanota žvejų pora, pagavusi didžiausią žuvį ir žvejų pora, pagavusi daugiausiai žuvų. Laimikiai buvo įvairūs, tačiau labiausiai džiugino sugautos „auksinės“ žuvelės.
Po maždaug pusantros valandos vykusių azartiškų žaidynių, varžybų nugalėtojais tapo daugiausiai taškų surinkusios klasės: 5-6 klasių grupėje laimėjo 5b, o 7-8 klasių grupėje nugalėtojais tapo 7b. Abiem laimėjusioms komandoms įteiktos individualiai varžyboms pagamintos statulėlės bei šakočiai. Be simbolinių dovanėlių neliko ir visi kiti dalyviai.
Šventėje dalyvavusiems bendruomenės nariams buvo pasiūlyta paragauti žuvienės, pritaikytos jaunimo skoniui, ir košės, skirtos atstatyti jėgas po sporto bei kitų įveiktų rungčių.
Tikslas – susipažinti ir būti kartu
Anot L. Valotkienės, to smagaus ketvirtadienio vakaro susibūrimo tikslas buvo labai paprastas – dar kartą parodyti Velykalnio bendruomenės narių bendruomeniškumą ir iniciatyvumą rengiant bei įgyvendinant šventę, taip pat skatinti J. Tumo-Vaižganto progimnazijos bendruomeniškumą, bendravimą ir bendradarbiavimą, buvimą kartu ne tik mokykloje, bet ir visai kitoje aplinkoje, kitoje veikloje.
„Smagu stebėti, kaip šiandien, tiek tėveliai, tiek vaikai, vieni kitus palaiko, tvirtėja jų tarpusavio ryšys. Juk dabar netrūksta atvejų, kai kartu besimokančių vaikų tėvai vieni kitus menkai pažįsta: susirinkimų mokyklose mažėja, bendrų švenčių rengiama irgi nebe tiek daug... Atsiranda toks natūralus atotrūkis, tad nusprendėm pabandyti jį nors kažkiek sumažinti. Kitas dalykas – pačios šeimos ryšys. Tėveliai šiandien atėjo su savo vaikais, kartu leidžia laiką, juos skatina, už juos „serga“ ir tikriausia tai yra pačios geriausios emocijos vaikams“, – kalbėjo organizatorė pasidžiaugusi, kad susirinkusių ir dalyvaujančių tėvelių gausa ją maloniai nustebino.
Velykalnio bendruomenės iniciatyvomis mėgavosi ir bendruomenės pirmininkas Stasys Mekšėnas, kurio teigimu Velniakalnis ištisą vasarą buvo tiek tokių didelių, tiek mažesnių bendruomenių renginių, susitikimų ir pasibuvimų vietą. Paklausus, ar nebaugu, kad tokia daugybė trepsinčių kojų išmindys žolę, S. Mekšėnas nusijuokė: kuo daugiau mina, tuo vešlesnė ji auga – jaučia teigiamas žmonių emocijas ir gerą aurą.
Rekomenduojami video
Zametų name šeimininkaus „Alchemikai“ – be didelio vargo pavyko patekti ten, kur kitų neįleidžia
(0)
Gačionių dvaras vėl priima lankytojus: tai, ką parodo naujieji šeimininkai, yra netikėta ir įspūdinga (foto)
(0)
