Ar Rokiškyje dirbs aštuoniasdešimtmečiai valdininkai? (0)

Seime kilo diskusija dėl valstybės tarnybos įstatymo pataisų, kurios numato leisti vyresniems nei 65 metų valstybės tarnautojams tęsti tarnybą be privalomo metinio pratęsimo. Už Socialdemokratų frakcijos narės Birutės Vėsaitės pateiktą siūlymą balsavo 72 Seimo nariai, prieš buvo 8, susilaikė 34 parlamentarai. Įstatymo pakeitimo projektą gegužės 13 d. toliau svarstys Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.

B. Vėsaitė teigia, kad pataisos tikslas – panaikinti diskriminaciją dėl amžiaus ir padidinti valstybės tarnybos efektyvumą. Ji akcentavo, kad dabartinė 65 metų amžiaus riba nepagrįstai apriboja vyresnių žmonių galimybes dirbti ir prisidėti savo patirtimi.

Vis dėlto opozicijos atstovai kelia klausimą, ar toks sprendimas nesumažins galimybių jauniems žmonėms pradėti karjerą valstybės tarnyboje. Parlamentarė Rita Baškienė išsakė nuogąstavimą, kad toks reguliavimas gali sumažinti tarnybos patrauklumą. Seimo narys Domas Griškevičius siūlė nustatyti aiškią viršutinę amžiaus ribą, pavyzdžiui, 68–70 metų.

Ką apie tai mano Rokiškio gyventojai?

Paklausėme rokiškėnų, kaip jie vertina tokį siūlymą:

Antanas, 72 m.: „Manau, labai gera idėja. Vyresni žmonės turi daug patirties, kurios jaunimui dar trūksta. Jei žmogus darbingas ir kompetentingas – kodėl gi ne? Be to, vyresni darbuotojai dažnai yra stabilesni, patikimesni, jiems mažiau rūpi karjeros pokyčiai ar dažnas darbų keitimas. Turiu pažįstamų, kurie ir sulaukę garbaus amžiaus labai gerai atlieka savo pareigas ir net lenkia jaunesnius darbuotojus. Tokiems žmonėms neturėtų būti jokių dirbtinių kliūčių toliau tęsti savo darbus, jei jie patys jaučiasi gerai ir pajėgia dirbti.“

Kristina, 34 m.: „Aš šiek tiek nerimauju, kad taip sumažės jaunų žmonių galimybės įsidarbinti savivaldybėje ar kitose valstybinėse įstaigose. Galbūt reikėtų rasti viduriuką ir nustatyti aiškesnę amžiaus ribą. Jauniems specialistams ir taip sunku rasti darbą, todėl jei senjorai užims vietas ilgą laiką, jaunesniems bus dar sunkiau patekti į darbo rinką. Manau, reikėtų skirti daugiau dėmesio jaunimo įdarbinimui ir jų įgūdžių lavinimui, o vyresni žmonės galėtų dirbti kaip konsultantai ar mentoriai, perduodantys patirtį jaunesnei kartai.“

Mantas, 45 m.: „Iš esmės idėja gera, bet reikia atsižvelgti į sveikatos būklę ir žmogaus gebėjimus. Kartais jaunesni žmonės būna aktyvesni ir geriau supranta naujas technologijas, todėl svarbu vertinti individualiai. Nereikėtų priimti vieno bendro sprendimo, kuris gali būti neteisingas tiek jauniems, tiek vyresniems žmonėms. Galbūt reikėtų kiekvienu atveju atlikti individualų vertinimą, kokią naudą darbuotojas dar gali suteikti įstaigai. Svarbu, kad amžius nebūtų vienintelis kriterijus, o daugiau dėmesio būtų skiriama realiems gebėjimams, kompetencijoms ir žmogaus motyvacijai toliau dirbti bei tobulėti.“