Gabrielius Landsbergis Rokiškyje: Turime pasirūpinti, kad žmonės jaustųsi saugūs dėl savo ateities (13)

Pirmadienį "Rokiškio Sirena" redakciją aplankė seimo narys Gabrielius Landsbergis ir Rokiškio TS-LKD skyriaus pirmininkas Andrius Burnickas. Gabrielius Landsbergis atsakė į kelis rokiškėnams rūpimus klausimus.

Kaip vertinate šio Seimo darbą?

Kaip tik neseniai minėjome pirmuosius šio Seimo darbo metus, tad tikrai turėjau puikią progą apgalvoti, kokie tie metai buvo. Tai nebuvo metai, kuriuos pavadintume kokybiško ir skaidraus Seimo darbo metais, kurie mus stebintų reikšmingomis valstybės reformomis. Tai nebuvo tie metai, kai žmonių gyvenimai pasikeitė, ypač tų, kurie gyvena varge ir skurde. Tai nebuvo tie metai, per kuriuos mūsų ekonomikos variklis užsikurtų aukštam ir tolimam skrydžiui. Bet tai tikrai buvo dar vieni lėto augimo ir stagnacijos metai, kokius jau įpratome matyti prie buvusios valdžios. Tai buvo metai, kai Seime matėme gausybę beprasmių kovų, kurios neturėjo jokio kito tikslo, kaip tik pats kovos procesas.

Man labai apmaudu matyti Seimo valdančiąją daugumą ir Vyriausybę, kuri gavo milžinišką žmonių palaikymo mandatą ir pažadėjo maksimalų profesionalumą, tačiau blaškosi, daro grubias klaidas, o kuo toliau, tuo labiau kai kurių ministrų darbas kelia abejonių dėl priimamų sprendimų skaidrumo. Pripažinsiu, dar metų pradžioje tikėjau, kad tikrai galime sulaukti rimtų reformų švietime, mokesčių sistemoje, sveikatos apsaugoje, valstybės valdyme. Todėl net ir dirbdami opozicijoje entuziastingai sakėme: darykite reformas, neškite jas į Seimą ir jei jau jums nepakaks balsų socialdemokratų gretose - paremsime tas reformas mes. Tačiau daug tokių progų nesulaukėme. Žinau, jog toliau daryti reformas valdantiesiems bus tik sunkiau, todėl bijau, jog jokių reikšmingesnių darbų per ateinančius metus nebeišvysime.

Kaip vertinate ateinančiųjų metų valstybės biudžetą?

Vienoje radijo laidoje pavadinau šį biudžetą neišpildytų lūkesčių biudžetu. Manau, kad tai geras apibūdinimas, nes kol kas visiškai nėra aišku, kokius pokyčius generuos šis biudžetas: ar tai tėra dar vienas pinigų pažėrimo visiems po truputį biudžetas, ar tai yra esmines problemas spręsiantis biudžetas? Aš, asmeniškai, to esminio pokyčio nematau jokio. Akivaizdu, jog visi medikų, mokytojų, kitų sričių specialistų protestai kyla iš to, jog buvo sukelti labai dideli lūkesčiai, kurių neatliepia šis biudžetas. Šiuo metu jis grąžintas Vyriausybei, kuri dar gali jį tobulinti, tačiau, jei ryškesnių pokyčių biudžete nebus, už jį balsuoti negalėsime. 

Daugelis politikų aiškina, kad būtina gaivinti regionus. Kokias regionų, ir konkrečiai, Rokiškio rajono perspektyvas matote?

Kalbant apie regionų ateitį ir jų gaivinimą, manau, yra kelios esminės sritys, kuriose galėtumėme elgtis išmintingiau. Pavyzdžiui, Europos Sąjungos lėšų įsisavinimas - šiandien valstybės ir ES pinigai skirstomi be aiškesnės strateginės vizijos bei dažnai nukeliauja šaligatvių ir miesto aikščių rekonstrukcijai ar žvyrkelių asfaltavimui. Daug kas pasakytų, kad tai labai svarbu. Visgi jei norime, kad rekonstruotomis miestelių gatvėmis po kelerių metų vis dar būtų kam važinėti, jau šiandien turime visus turimus viešuosius resursus nukreipti į pramonės atkūrimą regionuose, švietimo sistemos keitimą ir rimtesnę pagalbą žmonėms, kurie gyvena tokiuose miestuose kaip Rokiškis.

Prieš rinkimus siūlėme Lietuvos strateginių investicijų fondo idėją, į jį sutelkiant ES ir valstybės lėšas bei fondą panaudojant verslo skatinimui, pramonės regionuose atkūrimui ir stiprinimui. Jei toks fondas jau būtų įkurtas, šiandien su potencialiais pramonės investuotojais regionuose galėtume kalbėti daug konkrečiau – fondo lėšomis galėtume padėti įmonėms padengti dalį investicinių kaštų, taip ant stalo padėdami tikrai rimtą pasiūlymą, o ne tik gerus norus. Lėšos galėtų būti panaudotos vietinės pramonės atsinaujinimui, kad lietuviškos įmonės augtų, samdytų naujus žmones ir būtų pajėgios mokėti jiems didesnius atlyginimus. Gaila, bet bent kol kas valstybė jokio panašaus instrumento neturi ir nematome valdžios pastangų kažką šia kryptimi daryti. Tačiau mes nepasiduosime ir spausime juos pradėti kurti tokias priemones, kaip minėtasis fondas. 

Kaip vertinate Rokiškio konservatorių galimybes ir perspektyvas?

Tėvynės Sąjungą ne tik Rokiškyje, bet visoje šalyje ilgą laiką kamavo užsisklendusios, per daug teisuoliškos, o kartais net ir arogantiškos politinės jėgos įvaizdis. Šis įvaizdis atsirado dėl to, kad ne visada kovodami už tai, kas mums atrodydavo teisinga, sugebėdavome paaiškinti žmonėms, kodėl vienaip ar kitaip elgėmės. Todėl daug žmonių, ypač regionuose, nuo mūsų nusigręžė. Tą suprantame ir bandome keistis. 

Pradėjus dirbti šiam Seimui ir naujai mūsų frakcijai, kuriai vadovauju, nusprendėme, kad būtina skirti daugiau dėmesio regionams, jų problemoms ir žmonių lūkesčiams. Viena iš šio pokyčio sudedamųjų dalių - šį rudenį vykstantis mūsų vizitų po Lietuvą ciklas „Sutarti dėl Lietuvos”. Jo metu visi mūsų frakcijos nariai važiuoja po Lietuvos miestus ir miestelius, užsienio lietuvių bendruomenes. Mes kalbamės su žmonėmis ir stengiamės įsiklausyti, kas jiems rūpi. Tokie susitikimai atveria akis - pamatome ne tik tikras žmonių problemas, aktualijas, tačiau ir iniciatyvą, norą kurti savo verslus, matome aktyvias bendruomenes. Iš viso to gimsta idėjos, ką dar galime padaryti, ką patobulinti, kur atkreipti dėmesį ar kokį įstatymo projektą galime pasiūlyti Seime. Manau panašios iniciatyvos sustiprina mūsų skyrius regionuose, stengiamės rasti laiko betarpiškam bendravimui su vietiniais gyventojais. 

Rokiškyje taip pat turime naują lyderį - Andrių Burnicką. Skyriuje po truputį vyksta atsinaujinimas, mes stiprėjame ir manau, kad tai padės mums atgauti žmonių pasitikėjimą ir Rokiškyje. 

Kokios priemonės, Jūsų manymu, galėtų efektyviai stabdyti emigraciją?

Vieno paprasto būdo tai padaryti nėra, nes pati emigracija labai kompleksinė problema. Norint sustabdyti emigraciją reikia pašalinti jos priežastis. Esu įsitikinęs, kad žmonės išvažiuoja, nes nemato galimybės Lietuvoje sukurti saugią ateitį sau ir savo artimiesiems. Trūksta gerai apmokamų darbo vietų, o jas užtikrinti regionuose galinti pramonė dar nėra pakankamai stipri. Auga kainos, gydytojai, mokytojai ir kitų profesijų atstovai, su kuriais nuolat susiduriame, negauna oraus atlyginimo, todėl negalime tikėtis gerų paslaugų. Nepasitikime vieni kitais, nepasitikime valdžia. Neiname balsuoti, nes manome, kad mūsų balsas nieko nelemia. Taip užsisuka didžiulis ratas, į kurį jau daugelį metų yra pakliuvusi mūsų valstybė. Tam, kad iš jo ištrūktumėme, reikia ryžtingų veiksmų. Galbūt nepavyks visko išspręsti iš karto, bet pradėti kažkur reikia. Jei ši Vyriausybė išskirtų, kad ir tris-keturis esminius prioritetus, kuriuose sieks didelių pokyčių, pavyzdžiui, mokesčių naštos sumažinimas mažiausiai uždirbantiems, sveikatos sistemos pertvarka ir švietimo reforma, manau, po kelerių metų jau pamatytumėme teigiamų pokyčių. 

Kokius tikslus keliate sau, kaip politikui? Kokie artimiausi karjeros planai?

Visi artimiausi mano planai yra susiję su Tėvynės Sąjunga, tolesniu atsinaujinimu ir mūsų politinės jėgos stiprėjimu. Kitais metais atrinksime kandidatus į merus, formuosime savivaldos sąrašus. Tikiu, kad staigmenų ir tikrai malonių bus. Jaučiu energiją skyriuose. Padarysiu viską, kad žmonių pasitikėjimas tik augtų, mūsų skyriuose būtų kuo daugiau stiprių kandidatų, o aplink juos burtųsi atsinaujinusios, jaunos, profesionalios ir rimtai dirbti trokštančios komandos savivaldos rinkimams.

Kitais metais taip pat atrinksime savo partijos kandidatą į Prezidentus. Tai darysime atvirai ir įtraukdami visos Lietuvos žmones, todėl turėsime stiprų kandidatą ar kandidatę, kuris galės ne tik užkurti mūsų politinę bendruomenę rimtai kovai, bet ir laimėti. Todėl kiti metai bus įvadas į 2019 m. super rinkimus - trejų rinkimų ciklą. Didžiausia mano užduotis, ne tik užtikrinti, kad visas šis procesas praeitų sklandžiai, bet taip pat įtraukti kuo daugiau žmonių, kurie pasitikėtų mūsų politine jėga.