Kaip elgtis su migrantais: rajono meras kviečia diskusijai (28)
Padėtis be išeities: kur dėti nelegalius migrantus, kasdien dešimtimis kertančius Baltarusijos – Lietuvos sieną. Vien tik šiuo metu jų skaičius jau viršija pusantro tūkstančio. Ir tai ne riba. Akivaizdu, kad anksčiau ar vėliau juos priimti teks ir šalies rajonams. Tačiau vietoj aiškios valdžios politikos – tik reagavimas: kol kas rūpinamasi į Lietuvos teritoriją patekusiais žmonėmis, tačiau nedaroma beveik nieko, kad čia nebepatektų naujos grupės. Rajono meras Ramūnas Godeliauskas kviečia rajono gyventojus diskutuoti, rašyti argumentus, ar rajonas yra pajėgus priimti migrantus?
Mero pasisakymas facebooke yra toks: „Ar įmanomas variantas nelegalai iš Baltarusijos Rokiškio rajone?
Šiandien dalyvavau visų Lietuvos savivaldybių merų (Lietuvos savivaldybių asociacijos) susitikime su Vidaus reikalų ministerijos viceministru Vitalij Dmitrijev ir kanclere Jovita Petkuviene dėl galimybių nelegalus apgyvendinti savivaldybių teritorijose.
Pateikiu visą šios dienos informaciją ir kviečiu diskusijai. Jūsų nuomonės ir argumentai man labai svarbu, kad galėčiau tai išsakyti Vidaus reikalų ministerijai‼️
Aišku viena, kad vietoje tikėtosi šiokio tokio poilsio ar pauzės nuo pandemijos, gavome dar vieną, naują iššūkį - nelegalus iš Baltarusijos.
Suprantame, kad tai jau visos Lietuvos problema, tačiau iš karto aiškiai pasakysiu tiems, kurie patingės skaityti visą tekstą - NESIŪLĖME IR KOL KAS NESIŪLYSIU jokių savivaldybės patalpų nelegalams apgyvendinti Rokiškio rajone‼️
Štai keletas pagrindinių akcentų kodėl dauguma merų ir aš kol kas nematome tokios galimybės:
Centrinė valdžia nesiima pakankamai priemonių ir veiksmų, kad nelegalų srautas būtų sustabdytas, jis kol kas plūsta nevaldomai, o rūpinimąsi nelegalais bandoma žūt būt "numesti" savivaldybėms.
Iki šiol nesušaukta Valstybės gynimo taryba, kuri svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos reikalus, įskaitant valstybės institucijų veiklą svarbiausiais valstybės saugumo užtikrinimo ir gynimo klausimais.
Visiškai neaiškus ir kol kas dar nepradėtas spręsti klausimas dėl patirtų išlaidų kompensavimo. Savivaldybės jau turėjo karčią patirtį pandemijos dėl Covid-19 pradžioje. Sveikatos apsaugos ministerija lygiai taip pat ragino savivaldybes pirkti visas reikalingas priemones ir paslaugas, žadėdama kompensuoti visas išlaidas. Tačiau vėliau Finansų ministerija kompensavimą smarkiai apkarpė įsivesdama naujas taisykles ir argumentuodama, jog kažko pirkti nebuvo būtina ar nupirktos paslaugos per brangios.
Nelegalus jau priėmusios pasienio savivaldybės jau dabar nesulaukia reikiamos pagalbos, trūksta elementariausių higienos priemonių, tualetų, dušų, rūbų ir t.t.
Neaišku kuriam laikui būtų apgyvendinti nelegalai. Nors oficialiai bandoma sakyti, jog tik karantino laikotarpiui, t.y. 10 dienų, tačiau visi puikiai suprantame, kad tai nerealu ir tikrieji terminai nėra žinomi. Nes nematome jokio aiškaus plano kas bus po 10 dienų ar mėnesio. Jei 10 dienų, karantino laikotarpį, su pareigūnų pagalba dar galima bandyti užtikrinti jų apsaugą pastate, tai po karantino jiems turėtų būti sudarytos sąlygos nors ir ribotai, tačiau išeiti į miestą ar gyvenvietę. Jei per 2020 metus į Lietuvą pateko 74 nelegalai, šiai dienai jų jau yra apie 1500! Faktas, kad po 10 dienų jų ne tik, kad nesumažės, bet tik daugės.
Neaišku kas užtikrins tiek nelegalų, tik mūsų visuomenės apsaugą toje teritorijoje.
Didelį nerimą kelia tai, jog dalis nelegalų yra ir Baltarusijos piliečiai. Iki šiol niekas negali atsakyti kiek tarp jų gali būti Baltarusijos rėžimo spec. pajėgų karių, apsimetusių nukentėjusiais nuo rėžimo. Niekas nėra pasiruošęs apsaugoti nuo tokių apsimetėlių, kurie bet kuriuo metu gali organizuoti riaušes, neramumus ar kitaip kenkti mūsų Valstybei ar mūsų gyventojams tiesiogiai.
Neišspręstas ir kol kas net nespręstas medicininės pagalbos klausimas nelegalams. Kadangi Ligonių kasos negali apmokėti tokių asmenų gydymo, visos išlaidos tiesiog vėl paliekamos savivaldybėms ir jų sveikatos priežiūros įstaigoms.
Centrinė valdžia turi VĮ Turto bankas, kuri valdo ir administruoja labai daug pastatų visoje Lietuvos teritorijoje. Tačiau renkamasi paprastesnį kelią - tiesiog "atiduoti" problemą savivaldybėms.
Nesuprantamas VRM argumentas, jog jie ilgai užtrunka vykdydami viešuosius pirkimus, todėl pagalbos reikia iš savivaldybių. Bet savivaldybės vadovaujasi tuo pačiu Viešųjų pirkimų įstatymu! Ir neturi jokių galimybių pirkti greičiau ar kitais būdais.
Kaip matote kol kas turime daugiau klausimų nei kas nors gali pateikti atsakymų. Nežinomybė kelia daugiausia nerimo.
Visi suprantame, kad tai yra didžiulis iššūkis mūsų Valstybei, kuriam nebuvo pasiruošta iš anksto.
Sutarėme, jog tokius susitikimus būtina daryti dažniau, kuriuose galėtų sudalyvauti ir Vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė. Kuri ir yra paskirta ir ekstremalios situacijos vadove“.
Visuomenės nuomonių kol kas nėra daug. Iš esmės diskutuotojai vieningi: mūsų rajonas nepajėgus priimti migrantų, nes tam nepasiruošęs. Iš mero pasisakymo aišku, kad ir centrinė valdžia nelabai įsivaizduoja, kaip organizuoti mirgantų apgyvendinimą, nekalbama apie konkrečius resursus: pradedant policija, migrantų apgyvendinimu, sveikatos apsauga, vertėjais ir pan. Ištekliais. Keli komentatoriai kaltę verčia Lietuvos politikai Baltarusijos atžvilgiu, kai kas siūlo derėtis su kaimynine šalimi.