Kaukių dėvėjimas: galbūt nepatogus, tačiau būtinas (0)

Sutelktų Vyriausybės ir visuomenės pastangų dėka sėkmingai atlaikėme pirmąją pandemijos bangą. Apmaudu, kad vietoj garbingo pripažinimo, jog valstybės institucijos su netikėtais iššūkiais susitvarkė gerai, opozicija ėmė kabinėtis, kaip drįso Premjeras ir Sveikatos apsaugos ministras išeiti atostogų. Visgi ir vėl pasirodė nerimą keliantys ženklai apie didėjantį susirgimų skaičių, todėl Vyriausybė nedelsdama reagavo, įvesdama kai kuriuos apribojimus, pvz., privalomą kaukių dėvėjimą uždarose paslaugų bei prekybos, laisvalaikio ir pramogų vietose bei viešajame transporte.

Nepatogu, sunku kvėpuoti, kalbėti... Negalima nesutikti, kad yra ir diskomfortą keliančių veiksnių, tad grįžti prie senų įpročių – nelengva. Tačiau šiuo atveju vertėtų prisiminti posakį „saugokis pats ir Dievas tave apsaugos“. Kaukių dėvėjimas dar nei vieno iš mūsų nepražudė. Pagalvokime apie medikus, chirurgus, kurie atlieka keletą valandų trunkančias sudėtingiausias operacijas dėvėdami kaukes ir negalvodami apie jų sukeliamus nepatogumus. Visa esmė slypi suvokime, kodėl tas kaukes dėvime. Šiandien ne tik medikai kovoja už žmonių gyvybes. Dėvėdami kaukes, respiratorius mes visi įnešame savo indėlį apsaugant vieniems kitus. Kiekvieną kartą užsidėdami nosies, burnos sritis dengiančias apsaugos priemones, mes gelbstime kažkieno gyvybę. Mažų mažiausiai – prisidedame prie visuotinės kovos su viruso plitimu. Tai savotiškas kiekvieno iš mūsų pilietiškumo įrodymas, kad esame stiprūs tuomet, kai būname susitelkę ir solidarūs.

Todėl, kad ir kaip būtų sunku, nepatogu, pirmiausia turime būti sąmoningi ir jausti atsakomybę prieš savo artimą, vyresnio amžiaus kaimyną, kolegą ar atsitiktinai sutiktą praeivį. Situacija tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje iš tiesų yra rimta. Nei vienas iš mūsų nenorime grįžti prie didesnių apribojimų ir karantino režimo, verslo įmonių suvaržymų klausimų. Būtent todėl pirmasis žingsnis, siekiant išvengti buvusio scenarijaus, kuomet gerai pagalvojame, ar tikrai verta eiti į parduotuvę, jau nebekalbant apie suplanuotus renginius, keliones bei kitus planus, kuriuos ne vienam teko atšaukti ar atidėti, yra kaukių dėvėjimas. Jeigu šiandien džiaugiamės, kad esame sveiki, negalime nuspėti rytojaus, kuomet netikėtai likimas pakryps kita linkme ir atsidursime visai kitoje barikadų pusėje. Nors jaučiamės saugūs ir atrodo, kad virusas kažkur toli ir mūsų nepasieks, tačiau visuomet turime būti pasiruošę ir budrūs.

Medicininių kaukių, respiratorių dėvėjimas – tai tik vienas iš būdų apsisaugoti nuo viruso plitimo. Turėtume nepamiršti ir kitų prevencinių priemonių: rankų higienos, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, pirštinių naudojimo ir pan. Ypatingai atsižvelgti į tinkamą saugojimąsi reikėtų vyresnio amžiaus, taip pat sergantiems įvairiomis lėtinėmis ligomis žmonėms, kurie patenka į didesnės rizikos grupę.

Pastarosiomis savaitėmis viešumoje vis pasirodo informacija apie sudėtingą ar net neįmanomą patekimą į gydymo įstaigas. Kai kurios įstaigos atnaujino veiklą įprastinėmis apimtimis tik tuomet, kada iš Sveikatos apsaugos ministerijos gavo įspėjimus apie finansavimo apribojimą. Noriu priminti, kad sveikatos apsaugos sistema turi veikti pilnu pajėgumu, o sveikatos priežiūros ir gydymo įstaigos privalo užtikrinti paslaugų teikimą visiems besikreipiantiems pacientams. Jei pastebėsite, kad paslaugas suteikti atsisakoma – nedelsdami kreipkitės: gavus tokį signalą, būtų aiškinamasi, ar tikrai yra objektyvių priežasčių, dėl kurių paslaugų teikimas nėra užtikrintas.

Kviečiu visus šiuo laikotarpiu nelikti abejingais, mylėti savo artimą ir tai išreikšti dėvint kaukes, ypač tose vietose, kur sunku išlaikyti fizinį atstumą. Tai labai nedidelis, bet reikšmingas žingsnis užtikrinant, kad mums brangūs žmonės liktų sveiki. Saugokime savo ir kitų žmonių gyvybes.

Seimo narys Jonas Jarutis 

Politinė reklama. Užsk. Nr. 8

Bus apmokėta iš LVŽS rinkimų sąskaitos