Rajono meras Ramūnas Godeliauskas: rajono žmonių laukia ne tik išbandymai, bet ir džiugios staigmenos (21)

Balandžio 12-ąją bus dveji metai, kai prisiekė šios kadencijos rajono taryba: ji pasiekė kadencijos vidurį. Atėjusiai ne pačiu ramiausiu laikotapiu, valdančiajai koalicijai teko baigti pirmtakų pradėtas „amžiaus statybas“, spręsti su covid-19 susijusius klausimus. Tačiau meras Ramūnas Godeliauskas akcentavo: gyvenimas dėl išbandymų rajone nestoja, o greta iššūkių laukia ir puikių staigmenų.

– Kokie buvo praėję metai Jums ir rajonui?

– Sunkūs. Ir darbine, ir žmogiškąja prasme. Tačiau dabar, kai žmonės pavargę nuo išbandymų, mažiausiai norisi kalbėti apie nemalonius dalykus. Visi nuo jų pavargome.

– Pernai pavasarį pasaulis susidūrė su dideliu iššūkiu – covid-19 epidemija. Patirties, kaip spręsti tokias problemas, nebuvo.

– Taip, iš tiesų viskas ir visiems buvo nauja. Didžiąją laiko dalį per šiuos metus privalėjome skirti epidemijos valdymui ir su tuo susijusiems klausimams. Laiko įprastinei veiklai, žinoma, teko daug mažiau. Galima tik pasvarstyti, kiek gerų dalykų galėjome nuveikti rajonui, jei ne ta epidemija. Tačiau ir dabar galime ir turime kuo pasidžiaugti.

– Kokius džiugiausius dalykus galėtumėte išskirti?

– Pirmiausia, nepaisant visų iššūkių, metai buvo finansiškai geri. Praėjusiųjų metų rajono biudžetas išaugo 6 mln. Eur. Nors nerimo būta, nepajutome finansinių sunkumų. Praėjusios vyriausybės politika buvo tokia: skatinti ekonomikos atsigavimą. Pavyzdžiui, kelių remontui gavome didesnę sumą, nei tikėjomės. Vyksta daugiafunkcės sporto salės projektavimo darbai, tikimės, jei bus skirta pakankamai lėšų, šiemet jau pradėti jos statybas. Pabaigėme praėjusios valdžios palikimus: ledo stoginę, baigiama Obelių „Žaliosios“ statyba.

– Deja, bet „Žalioji“ tapo auksine...

– Iš tiesų, praėjusios rajono valdžios dėka mums Obelių ums Obelių „Žaliosios“ projektas papildomai kainavo 124 tūkst. Eur. Pinigai, kurie išmesti veltui. Atsakykime sau į klausimą: kiek mokyklų, vaikų darželių už tą sumą buvo galima suremontuoti. Belieka tik spėlioti, kodėl ankstesnė valdžia sumokėjo tą avansą.

– Kokie bus šie metai?

– Finansiškai sunkesni. Pajutome šios Vyriausybės poziciją veržtis diržus. Kaip jau minėjau, vien tik kelių remontui skirtų lėšų, lyginant su pernai, sumažėjo 37 proc.

– O juk laukia nemenki iššūkiai. Pavyzdžiui, Obelių miesto gyventojai jau porą metų kelia klausimą dėl vandentiekio. Tik, kaip suprantu, praėjusios valdžios praleido nuvažiuojantį traukinį. Ar tai tiesa?

– Pagal dabartines valdžios nuostatas, kad vandentvarkos projektai būtų vykdomi naudojant Europos Sąjungos fondų lėšas, reikia, kad projekto dėka prie vandentiekio ir nuotekų sistemų prisijungtų mažiausiai 2 tūkst. vartotojų. Pabrėžiu, ne gyventojų, o būtent vartotojų.

– Vadinasi, šis kriterijus tinkamas vienai vientintelei rajono gyvenvietei – pačiam Rokiškiui?

– Taip. Nei Obeliai, nei Pandėlys, nei Juodupė neturi tiek vartotojų. Pavyko sutvarkyti Bajorų ir Kavoliškio vandentiekio ir nuotekų sistemas tik dėl to, kad jos jungiamos prie Rokiškio valymo įrenginių.

– Vadinasi, tikimybės sutvarkyti Obelių, bei prie vandentiekio ir nuotekų sistemų neprisijungusių Juodupės, Pandėlio kvartalų problemas nėra galimybės?

– Šią savaitę bendravome su Aplinkos ministru, Jų pozicija tokia: ne imtis naujų projektų, o plėtoti jau esamus, kad prie vandentiekio ir nuotekų sistemų prisijungtų 98 proc. vartotojų. Siūlys peržiūrėti vandens tiekimo tarifus, kad būtų galima kaupti rezervą investicijoms. Savivaldybės kol kas paliktos šią problemą spręsti savo nuožiūra. Savo lėšomis tiesti magistralinių vandentiekio ir nuotekų sistemų neturime resursų: jos kainuoja milijonus. O Obeliuose tiesimo darbus dar brangins ir tai, kad tektų ardyti jau sutvarkytas asfaltuotas gatves, taigi į kainą įeitų ir jų atkūrimo darbai. Manome, kad specialios programos dėka būtų galima kaimiškųjų vietovių gyventojus skatinti įsirengti vietinius nuotekų valymo įrenginius.

– Tai būtų demokratiškiau: juk į civilizuotą nuotekų tvarkymą galėtų pretenduoti ir, pavyzdžiui, vienkiemių, į kuriuos niekas niekada neatves vandentiekio ir kanalizacijos tinklų, gyventojai?

– Aš esu apskritai prieš diskriminaciją dėl gyvenamosios vietos. Manyčiau, kad tokia programa būtų verta dėmesio ir paskatintų gyventojus tinkamai tvarkyti nuotekas.

– O kaip gi su įmonėmis, kurios kėlė daug rūpesčių: pavyzdžiui AB Rokiškio komunalininkas?

– Jau nebe tokios ir bėdos. Rokiškio komunalininkas 2020 m. nuostolius sumažino daugiau nei dvigubai. Sieksime, kad ir kitąmet nuostoliai ženkliai mažėtų. Panaikinus viešąją įstaigą „Juodupės komunalininkas“ perdavimas įvyko sklandžiai. Daugiau kaip 50 tūkst. Eur jau buvo investuota į katilinę, buvo tvarkomos šildymo trasos. Akivaizdu, kad toks optimizavimas pasiteisino 100 proc. Sumažėjo valdymo kaštai, gerėja ir gerės paslaugų kokybė. Rokiškio butų ūkis dirba stabiliai. Jis sėkmingai perėmė dalies Juodupės daugiabučių priežiūrą. Džiaugiuosi ir UAB „Rokiškio vandenys“ veikla.

– Skaudžiausia tema šiuo metu, be abejo, yra Rokiškio autobusų parko reikalai. Kokia situacija šioje įmonėje?

– Esame priversti suplanuotas investicijas nukreipti ne naujų autobusų pirkimui, o tiesiog išgyvenimui. Problemų kelia ne tik pandemija. Bet ir Konkurencijos tarybos nutarimas, kurio dėka bus skelbiami nauji konkursai tarpmiestiniams maršrutams. Kurie yra arba pelningi, arba bent jau nenuostolingi. Atvirai kalbant, mažiesiems vežėjams, tokiems, kaip savivaldybių autobusų parkai, tokius konkursus laimėti bus labai sunku. Tolesnės perspektyvos tokios: autobusų parkas galėtų tapti maža kompaktiška įmone, teikiančia pavėžėjimo paslaugas rajone, bei vykdančia užsakomuosius maršrutus. Kitaip sakant, nuo autobusų „daržinių“ turėsime pereiti prie mikroautobusų.

– Nuo covid-19 smarkiai nukentėjo ir kultūros sritis. Kokia situacija dabar?

– Kultūra viena iš tų sričių, kurios smarkiausiai pajuto pokyčius. Nuo gyvo bendravimo, gyvų renginių teko labai sparčiai persiorientuoti į veiklą interneto erdvėje, transliacijas. Kultūrininkai buvo priversti prisitaikyti ir veiklas iškelti į virtualią erdvę. Geriausiai tai pavyko Rokiškio krašto muziejui. Ir pirmosios, ir antrosios epidemijos bangos metu ši įstaiga sukūrė įdomiausią, patraukliausią, inovatyviausią turinį. Žavi edukacijos, ekspozicijos virtualioje erdvėje.

– Tačiau opozicija kaltina dabartinę valdžią esą apleidus muziejų, esą ten griūva ir byra...

– Pirmiausia reikia paklausti, kur buvo ankstesnės valdžios, ar jos nematė muziejaus šiaurinio fasado problemų? O mes ne tik matome, bet ir sprendžiame. Pakeisti fasado langai, durys, atlikta vidaus apdaila. Jau sudarytos sutartys šiaurinio fasado išorės remonto darbams. Kai tik leis oro sąlygos, bus pradėti šie darbai. Startuos ir dvaro viralinės rekonstrukcija, ir klėties, kurioje įrengtas prakartėlių muziejus, nesandarų stogą tvarkysime. Ir administracinį muziejaus pastatą tikimės atnaujinti.

– O kaip gi su dvaro tvenkiniais? Ar ketinama juos tvarkyti ir pagaliau sužinosime, kokios žalos jiems padarė bebrai?

– Įtarimų, kad jie galėjo iškasti kanalus tarp tvekinių, yra. Tačiau kol tvenkiniai nebus tvarkomi, sunku sužinoti, kiek ten eibių padaryta. Gavome aplinkosaugininkų leidimus tvenkiniams valyti dabar bereikia surasti tam lėšų.

– O kiek tai galėtų kainuoti?

– Projektuotojų skaičiavimais, apie 200 tūkst. Eur. Be to, šiemet ketiname tvorelėmis aptverti visus dvaro tvenkinius supančius medžius, kad bebrai nebepridarytų tiek žalos, kiek pernai rudenį.
– Kokių dar priemonių žadate imtis miestui gražinti?

– Džiugu, kad ir rokiškėnai, ir miesto svečiai pastebi gražėjantį mūsų Rokiškį. Tą lėmė visiškai kitas požiūris į gyvenviečių apželdinimą, tam skiriamos lėšos. Kalbu apie gyvenvietes, nes gražinti ketiname ne tik Rokiškį, bet ir seniūnijų centrus, miestelius. Galiu prasitarti, kad ir Rokiškio dvaro apželdinimą projektuosime iš naujo. Be to, pavasarį Rokiškio gyventojų laukia staigmena.

– O kaip sekasi spręsti Obelių bažnyčios bokštų problemas?

– Sukūrėme naują fondą prisidėjimui prie religinių pastatų atnaujininimo. Obelių bažnyčios bokštams tvarkyti iš jo buvo skirta 12 tūkst. Eur. Ir šiemet fonde yra ta pati suma – 15 tūkst. Eur. Kaip ją panaudoti, tariamės su Rokiškio dekanato dvasininkais.

– Kokios savivaldybės pagalbos sulaukė kitos religinės bendruomenės: sentikiai, stačiatikiai?

– Mes gerbiame visų konfesijų rajono tikinčiuosius. Todėl pernai rajono savivaldybė prisidėjo prie Rokiškio sentikių maldos namų fasado remonto. Prieš keletą dienų susitikau su su stačiatikių Rokiškio šv. Aleksandro Neviečio parapijos atstovais. Buvo kalbama apie cerkvės remontą. Norėtume atnaujinti ir apšiltinti išorines cerkvės sienas. Tačiau kilo klausimų dėl pastato būklės, darbų technologijų, todėl tikimės šiuo klausimu išgirsti statybos ekspertų nuomonę ir patarimus. Atnaujinti šią cerkvę – kitų metų planas. Akivaizdu, kad reikės nemažų investicijų.

– Prakalbus apie investicijas, kaip gi sekasi kurti verslo aplinką rajone? Žinoma, akivaizdžiausia investicija yra Lidl laukiamas atėjimas į Rokiškį. Ar bus ir kitų?

– Pastaruoju metu jau akivaizdžiai matoma, kad netrukus sulauksime naujo prekybos centro. Atnaujinome bendradarbiavimą su „Verslia Lietuva“. Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad pavyko aplenkti daugybę konkurentų ir į Rokiškį prisivilioti „Spiečiaus“ bendradarbystės erdvę. Ji duris atvers visai netrukus, jau kovo pabaigoje. Tai bus ženkli paspirtis rajono smulkiajam ir vidutiniam verslui. Ir paramos jam nemažiname, džiugu, kad sulaukiame novatoriškų idėjų, gavę paramą verslai sėkmingai vystomi.

– O kaip gi su savivaldybės turto valdymu? Ar savivaldybė yra rūpestingas šeimininkas?

– Praėjusiame rajono tarybos posėdyje patvirtinome nemenką privatizuojamų objektų sąrašą, keliasdešimt objektų. Gavome seną palikimą: pastatus, pastatėlius, garažiukus. Ir ne pačios geriausios būklės. Trūko ankstesnių valdžių atsakingo, ūkiško požiūrio. Praėjusiais metais daug dėmesio skyrėme rajono savivaldybės turto efektyvesniam valdymui. Nenaudojamų, neprižiūrimų pastatų būklė kasmet prastėja. Rajono savivaldybė negali švaistyti lėšų investuodama jas į tuos pastatus, kurie yra nereikalingi. Todėl manome, kad geriausia išeitis nereikalingą turtą parduoti.

– Pastaruoju metu daug opozicijos ir visuomenės dėmesio sulaukia socialinė sritis. Ką pavyko nuveikti?

– Per metus nuveikėme išties daug. Tvarkėme Socialinės paramos centro padalinį Jūžintuose, Obelių savarankiško gyvenimo namus, atnaujinome pėsčiųjų takus taip, kad jie būtų patogūs neįgaliesiems. Projektų ir planų turime daug ir šiems metams.

– O pabaigai klausimas apie pramogas. Rokiškėnai neretai skundžiasi, kad mieste nėra ką veikti. Pernykštė naujovė buvo batutų parkas. Ką žadate šiemet?

– Batutų parkas – tik pradžia darbų, kuriuos numatėme norėdami Rokiškio ežero aplinką paversti patrauklia poilsiautojams. Šiemet norėtume įrengti vandenlenčių parko trasą, naują tiltelį. Toliau bus tvarkoma ir kuriama jauki aplinka. Turime nemažai planų ir idėjų ateičiai.

– Tikėkimės, pavyks jas įgyvendinti. Dėkojame už pokalbį.