Rinkimų rezultatai: atkakli kova dėl antrosios vietos ir gausybė negaliojančių biuletenių (41)

Šie Seimo rinkimai įdomūs daugeliu aspektų. Dar ilgai jų rinkiminę kampaniją, jos rezultatus aptarinės politologai, viešųjų ryšių specialistai, visuomenė. Po atkaklios kovos, jau paryčiais, paaiškėjo, kurie iš aštuonių Sėlos rytinės vienmandatės rinkimų apygardos kandidatų į Seimo narius tęs kovą dėl mandato antrajame ture. Jei lyderis – socialdemokratų atstovas Vidmantas Kanopa –  buvo aiškus nuo pat pirmųjų minučių, kai tuoj po 21 val. ėmė plaukti mažųjų apylinkių balsai, tai antrosios vietos laimėtoją aiškiai nulėmė didžiųjų Rokiškio miesto apylinkių rinkėjai, kurių pasirinkimas paaiškėjo tik paryčiais, maždaug apie 4 val.  Ilgą laiką antroje vietoje buvęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Jonas Jarutis šią poziciją užleido save iškėlusiam Raimundui Martinėliui.

Balsavimas ramus, be didesnių eilių
Rinkėjų aktyvumas Sėlos rytinėje vienmandatėje apygardoje tradiciškai lenkia šalies vidurkį. Tačiau ir mūsų rajone jis neperžengė 50 proc. ribos. Gana gausus buvo balsuojančiųjų iš anksto skaičius. Tokių, kaip suskaičiavo Vyriausioji rinkimų komisija, Sėlos rytinėje vienmandatėje apygardoje buvo 16,33 proc. O galutinis rinkėjų aktyvumas, susumavus iš anksto ir rinkimų dieną balsavusiųjų skaičius, buvo 47,26 proc. Tuo tarpu šalies vidurkis buvo 47,16 proc. Aktyviausi Sėlos rytinėje rinkimų apygardoje buvo Konstantinavos (58,59 proc.) ir Sėlynės rinkėjai, jų balsuoti atėjo 55,21 proc. Tingiausi buvo Šepetos (Kupiškio r.) – 37,11 proc. ir Juodupės kaimiškosios apylinkių rinkėjai – 37,12 proc.
Didžiosiose miesto rinkimų apylinkėse aktyvumas buvo apie 50 proc. Šią ribą peržengė J. Tumo-Vaižganto, Mikrorajono, J. Tūbelio apylinkės. Miesto apylinkėse didesnių eilių nebuvo. Kaip ir dera covid-19 epidemijos metu rinkėjai balsuodami dėvėjo kaukes, laukdami savo eilės prie balsavimo kabinos, laikėsi distancijos, dažnas, kaip buvo rekomenduota, nešėsi netgi savo rašiklį. Šių rinkimų naujovė buvo tai, kad buvo išskirstyti rinkėjų srautai: pro pagrindinius apylinkių įėjimus buvo įleidžiami ateinantys balsuoti, o atlikę pilietinę pareigą buvo kviečiami eiti pagal nuorodas pro kitą išėjimą.

Daug negaliojančių biuletenių
Jau rinkiminės kampanijos metu nemažai rokiškėnų guodėsi, kad jiems sunku apsispręsti, kurį iš aštuonių kandidatų vienmandatėje apygardoje rinktis. Kai kurie netgi išankstinio balsavimo metu prisipažino gadinę arba įmetę biuletenius, kuriuose nepažymėta nė vieno kandidato pavardė. Ar jie tik pasigirti norėjo? Panašu, kad ne. Protestuojančių ar neišsirenkančių būta nemažai: Sėlos rytinėje rinkimų apygardoje balsadėžėse rasta kaip niekad daug negaliojančių biuletenių: daugiamandatės apygardos jų buvo negaliojančių 662 (4,4 proc.). Įdomu tai, kad negaliojančių biuletenių būta visose 50-yje apylinkių, daugiausia jų rasta, net 72, J. Tūbelio rinkiminėje apylinkėje.
Vienmandatės rinkimų apygardos balsavimo biuletenių sugadinta dar daugiau, net 864, arba 5,74 proc. (tai daugiau nei šalies vidurkis, kuris yra 5,27 proc.). Daugiausia neapsisprendusiųjų buvo J. Tūbelio apylinkėje – čia negaliojantys buvo 105 biuleteniai, arba net 8,51 proc. Procentine išraiška daugiausia sugadintų biuletenių buvo Šimonių (Kupiškio r.) apylinkėje, net 13,74 proc.

Kova tarp J. Jaručio ir R. Martinėlio

Vyriausioji rinkimų komisija prognozavo, kad šįsyk balsų skaičiavimas užtruks ilgiau nei įprastai. Taip ir nutiko. Pirmieji, mažųjų rinkiminių apylinkių, rinkėjų balsavimo duomenys pasiekė jau apie 21 val. Pirmoji balsus suskaičiavo Pakriaunių apylinkės rinkimų komisija. Tendencijos buvo akivaizdžios: nuo pat pirmųjų duomenų atėjimo, lyderiu buvo socialdemokratų atstovas Vidmantas Kanopa. Jis užtikrintai didino atotrūkį. O štai intriga, kuris kandidatas gaus antrąją vietą ir galimybę varžytis su V. Kanopa antrajame rinkimų ture po dviejų savaičių, išliko iki tol, kol buvo suskaičiuoti Rokiškio miesto didžiųjų apylinkių balsai. Šių apylinkių rezultatų kiekvienuose rinkimuose laukiama ilgiausiai, bet jie turi didžiausią svorį. Palyginti, jei mažiausioje apygardos apylinkėje – Konstantinavos – yra tik 129 rinkėjai, tai didžiausioje Rokiškio miesto apylinkėje – Respublikos – yra 2444 rinkėjai.
Kadangi Sėlos rytinė rinkiminė apygarda sudaryta iš trijų rajonų: Rokiškio, dalies Kupiškio ir dalies Zarasų, nenuostabu, kad tam tikri geografiniai ypatumai buvo juntami. Kupiškio rajono žmonės kur kas labiau nei rokiškėnai palaikė J. Jarutį. Tačiau jau ėmus plaukti didžiųjų mūsų rajono rinkiminių apylinkių duomenims, J. Jarutį iš antrosios vietos išstūmė R. Martinėlis. Intriga liko iki pat paryčių, kol buvo baigti skaičiuoti J. Tumo-Vaižganto, Respublikos, Juodupės apylinkių balsai. Tada jau tapo aišku, kad antrajame ture varžysis V. Kanopa ir R. Martinėlis.

J. Jarutis jau yra ant patekimo į Seimą ribos: Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga laimėjo 16 mandatų. Tačiau J. Jarutis iš dešimtosios sąrašo vietos rinkėjų buvo „nureitinguotas“ į 17-ąją, todėl jam belieka laukti antrojo turo ir tikėtis, kad kuris nors iš aukščiau sąraše esančių partijos kolegų laimės antrąjį turą vienmandatėje.
Milžinišką šuolis šiame sąraše priklauso Linai Meilutei-Datkūnienei. Ji iš 100-osios sąrašo vietos pakilo net į 58-ąją.
Socialdemokratų partija daugiamandatėje rinkimų apygardoje iškovojo 9 mandatus. Tačiau nesėkmės antrajame rinkimų ture atveju V. Kanopa nepatektų į Seimą, nors iš 70-osios sąrašo vietos po reitingavimo pakilo į 58-ąją. Jis rikiuojasi iš karto už 57-ąją vietą užėmusios Dainoros Mineikienės, kuri nukrito iš 31-osios vietos. 75-ojoje vietoje rinkėjų valia atsidūrė Antanas Taparauskas, pakilęs iš 139-osios vietos. Į 81-ąją iš 128-osios pakilo Vytautas Saulis. Tačiau akivaizdu, kad į Seimą patekti jiems jau nėra galimybių.
Taip pat nesėkmės antrajame rinkimų ture atveju, galimybės patekti į Seimą neturės ir save iškėlęs R. Martinėlis. Nors R. Martinėlį rėmė konservatoriai, kurie rinkimuose daugiamandatėje apygardoje laimėjo net 23 mandatus, tačiau šis politikas nebuvo įtrauktas į jų rinkiminį sąrašą.

Debatai lemia ne viską
Politikai, politologai, viešųjų ryšių specialistai dar ilgai analizuos šių rinkimų rezultatus. Tačiau jau dabar aiškūs keli jų ypatumai. Pirmasis – labai vėlai pradėta, labai vangi rinkimų kampanija.
Sėlos rytinės vienmadatės rinkimų apygardos aštuoni kandidatai daugiau dėmesio skyrė vizualinei reklamai (nors ir jos kiekis pašto dėžutėse, lyginant ir su ankstesniais Seimo rinkimais, ir Savivaldybių tarybų rinkimais, yra ženkliai mažesnis). Mėgstamiausia buvo mažiausiai informatyvi politinės reklamos rūšis – dideli plakatai.
O štai į diskusijas politikai ėjo nenoriai, juolab, kad ir oratoriaus talentu retas tesugeba pasigirti. Pirmuosiuose, „Rokiškio Sirenos“ filmuotuose politikų debatuose panoro dalyvauti septyni iš aštuonių, po poros savaičių Nepriklausomybės aikštėje surengtuose – jau tik penki, o jaunimo Kultūros centre rengtuose – tik trys iš aštuonių kandidatų.
Kad ir kaip būtų keista, juose lyderiu buvo ne patyrę rajono politikai, o Julius Panka, kuris drąsiai ir nuosekliai dėstė savo poziciją. Tačiau gražiai ir įtaigiai kalbėti nepakanka: J. Panka tarp aštuonių kandidatų liko paskutinis, surinkęs puspenkto šimto balsų. Kai kuriose apylinkėse jis apskritai negavo nė vieno balso.
Nei rajone, nei šalyje apskritai nesužibėjo ir politikos naujokai Nacionalinis susivienijimas. Jų atstovė Dalia Janulienė rinkėjus domino asmeninėmis savybėmis, o ne kaip judėjimo atstovė: tą rodo skaičiai: D. Janulienė vienmandatėje Sėlos rinkiminėje apygardoje surinko 6,18 proc. rinkėjų balsų, o Nacionalinis susivienijimas – viso labo 1,96 proc.
Analogiška situacija ir su Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiu: jis apygardoje gavo 5,92 proc. balsų, o jo atstovas Irmantas Tarvydis – daugiau nei dukart daugiau balsų, 13,08 proc.
Įdomu, kad Sėlos rytinės apygardos rinkėjai balsavo ir už tuos sąrašus, kurių kandidatų tarp vienmandatėje besivaržiusiųjų nebuvo. Nors po kelis balsus gavo visi daugiamandatėje besivaržę sąrašai: mažiausiai, 51 balsą, gavo Lietuvos liaudies partija.

Apie koalicijas dar anksti galvoti:
viską lems antrasis turas
Spalio 11-ąją buvo išrinkti 70 Seimo narių daugiamandatėje apygardoje. Ir trijose iš 71 vienmandačių. Vietas Seime užsitikrino konservatorė Ingrida Šimonytė bei Beata Petkevič ir Česlav Olševski, atstovaujantys Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjungą.
Kol kas akivaizdu, kad didelės persvaros neįgijo nė viena politinė jėga. Į antrąjį turą pateko 56 konservatorių remiami politikai, 32 Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovai, 12 Lietuvos socialdemokratų partijos atstovų, 10 Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdžio, 12 Laisvės partijos, 4 Lietuvos socialdemokratų darbo partijos, 4 Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškųjų šeimų sąjungos, 6 save išsikėlę, 2 Darbo partijos, po vieną partijos „Laisvė ir teisingumas“, Lietuvos žaliųjų partijos ir Centro partijos-Tautininkų atstovus.
Taigi akivaizdu, kad ir rinkimus laimėję konservatoriai, ir dabartiniai valdantieji valstiečių ir žaliųjų sąjunga turi nemažai šansų burti koalicijas.
Antrasis Seimo rinkimų turas vyks po dviejų savaičių.