„Rokiškio Sirena“ – diskusijų apie šiandieninės visuomenės iššūkius dalyvė (2)

Rugpjūčio 25 d., antradienį, 17 val. „Rokiškio Sirenos“ konferencijų salėje vyks nemokamas renginys, kuriame dalyvaus politikos apžvalgininkas Viktor Denisenko. Į renginį kviečia laikraščio bičiuliai – Pilietinio atsparumo iniciatyvos (CRI) organizacija, kuriai vadovauja kraštietis Tomas Kazulėnas, su mokymų partneriais – Vokietijos ambasada Vilniuje. Į renginį kviečiami šauliai, kariai, bendruomenių žmonės, žiniasklaidos atstovai, ir visi, besidomintieji šiandieninio informacinio karo iššūkiais. Ši tema „Rokiškio Sirenai“ nėra atsitiktinė. Tai jau antri mokymai, rengiami laikraščio redakcijoje. Be to, „Rokiškio Sirena“ komanda yra aktyvi Pilietinio atsparumo iniciatyvos rengiamų mokymų dalyvė. Karantino metu nemažai rokiškėnų dalyvavo nuotoliniuose mokymuose, o vos prieš gerą savaitę jų dalyviai turėjo progą dalyvauti šios srities lyderių paskaitose ir diskusijose Trakuose. Apie šių mokymų vertę liudija ir tai, jog juose dalyvavo ne tik regioninės žiniasklaidos atstovų gausus būrys, bet ir Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius.

Apie informacinio karo realybę
„Kaip atpažinti dezinformaciją pačiam?“ – to mokymuose klausė Vilniaus universiteto atstovė, dezinformacijos ekspertė Dalia Bankauskaitė. Ji praktiniu būdu parodė, kaip vienam piktavaliui galima supainioti visą informacijos pateikimo grandinę. Ir kaip veikia paprasčiausi informacijos perdavimo trukdžiai. Tą galima pamatyti žaidžiant smagų žaidimą „Sugedęs telefonas“, tik jame grandinėle reikia perduoti ne kokią nors frazę, o judesį. Tas judesys grandinės pradžioje buvo tiesiog dešinės rankos judesys „bangelė“. Netgi manydami, kad tiksliai perduoda judesį, grandinės dalyviai „bangelę“ rodė tai kaire, tai dešine ranka. Grandinės viduryje dėstytoja pridėjo dar vieną judesį: apsisukimą. Ir toliau jau grandinėle buvo perduodami du judesiai. Lygiai taip pat sklinda ir dezinformacija: nebūtina skleisti griežtai melagingą žinią. Pakanka joje pridėti, paaštrinti kai kurias detales, ir tiesa taps sunkiai beatpažįstama. Vaistas nuo dezinformacijos: kritinis mąstymas, informacijos tikrinimas. Atrodytų, tai žinoma nuo pat raštijos atsiradimo laikų, bet praktiškai tokia patikra ne taip paprastai įgyvendinama. Kaip pavyzdį D. Bankauskaitė pateikė pranešimą apie litvako dailininko Samuelio Bako muziejaus atidarymą. Atrodytų, niekuo nepavojinga žinutė. Tačiau Wikipeadijoje atsirado gana kontraversiški įrašai apie tai, kad dailininkas gimė Vilniuje, Lenkijoje. Ir kaip ši žinutė Wikipeadijoje buvo perrašyta, tiksliai sudėliojant akcentus. Diskusijoje kilo ginčų: kaip elgtis su tuo įrašu, nes dailininko gimimo metu Vilnius buvo okupuotas Lenkijos. D. Bankauskaitė turi vieną patarimą: tokioje situacijoje negalima pateikti pliko fakto, prie jo reikia kontekstą paaiškinančio sakinio.
Pašnekovė išvardino pačias didžiausias problemas, su kuriomis susiduria šiandieniniai informacijos kūrėjai. Didelė problema yra auditorijos negebėjimas telkti dėmesį. Jis išlaikomas vos 5-7 s. Kita bėda, kuri atrodytų paradoksali informacijos pertekliaus bei visuotinio švietimo laikais – elementarus nežinojimas, iš to kylantis binarinis mąstymas, polinkis mąstyti stereotipais, ieškoti kaltų, reaguoti neigiamai.

Sėkmės receptas: žurnalistas naudoja šaltinį,
o ne šaltinis – žurnalistą
Mokymų dalyviai galėjo palyginti du skirtingus požiūrius į žurnalistinį tyrimą. Vieną jų pristatė kylanti youtube žvaigždė, buvęs premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas Skirmantas Malinauskas, kitą – 15min.lt Tyrimų skyriaus žurnalistas Dovydas Pancerovas.
S. Malinausko žvaigždė yra zenite: vieno mėnesio pajamos jam leidžia drąsiai pragyventi iš turinio, kurį jis kuria. Patreon platformoje jis turi per 4 tūkst. rėmėjų, o įrašų peržiūros viršija 100 tūkst.
S. Malinauskas teigė, kad toks jo statusas leidžia kurti turinį be didesnių sąnaudų. Skandalingiausios temos, daugiausiai peržiūrų sulaukę siužetai: apie galimus sukčiavimus lažybų sektoriuje, apie prieštaringai vertinamo Šviniaus veiklą. Pašnekovas pasakojo, kad jo reputacija yra tokia, kad šaltiniai jau patys su juo susisiekia, siūlo temas. Su tuo susijęs natūralus klausimas: kaip tikrinti pateikiamos informacijos patikimumą, kai, pavyzdžiui, ją teikia nusikalstamo pasaulio atstovai, kai žinia yra perduota iš lūpų į lūpas, be liudininkų? Kaip išvengti teismų dėl garbės ir orumo įžeidimo, šmeižto? Ką jau kalbėti apie elementarų manipuliavimą?
S. Malinauskas teigė, kad žurnalistas turi įvertinti riziką ir būti pasiruošęs savo tiesą įrodinėti ir teismuose. O priešnuodžiu tam turi būti požiūris, kad tai žurnalistas naudoja šaltinį, o ne šaltinis naudojasi žurnalistu.
D. Pancerovas taip pat laikosi požiūrio, kad žurnalistas sprendžia, kaip naudotis šaltinio pateikiama informacija. Tačiau jo praktinės nuostatos yra kiek kitokios: informacija turi būti patikrinta ir perpatikrinta. Ir tai, ko negalima įrodyti, straipsnyje negali būti parašyta. „Vieną labai svarbią informaciją mums pateikė keli skirtingi šaltiniai. Tačiau jos dokumentais įrodyti negalėjome. Todėl apie ją savo tyrime net neužsiminėme“, – pabrėžė D. Pancerovas. Patikrinimo standartai yra aukšti: tarkime, netgi sparnuotos frazės, tokios kaip, pavyzdžiui, „Šilutė yra vėjuotas kraštas“, turi būti įrodytos. „Tam pasitelkėme duomenis apie vidutinį vėjo greitį Lietuvoje ir palyginome su vėjo greičiu Šilutėje“, – sakė jis. Tokie savikontrolės mechanizmai, tikslumas net menkiausiose smulkmenose, pasak D. Pancerovo, ir padeda ne tik pateikti tikslią informaciją skaitytojams, bet ir žurnalistams išvengti teisinių ginčų.

Apie tai, kuo galime padėti
Lietuvos kariuomenės atstovė Luka Sinevičienė pasakojo apie tai, kuo piliečiai ir žiniasklaidos atstovai gali prisidėti prie šalies gynybos. Diskusijose „Rokiškio Sirena“ kėlė aktualias pilietinio ugdymo problemas, kai dabar tas moksleivių ugdymas, bent jau rajone, kartais suvedamas į statistų vaidmenį kokiame nors patriotiniame renginyje „Paramstyk paminklą“. L. Sinevičienė teigė, kad pilietinio ugdymo disciplina yra ir ganėtinai aptakiai reglamentuojama, ir ganėtinai išplaukusi sąvoka. Tačiau artimiausiu metu situacija turėtų pasikeisti.
Apie tai, kokią galią turi atvirieji šaltiniai, pademonstravo „Atlantic Council“ asocijuotasis direktorius Lukas Andriukaitis. Išmanaus ir įžvalgaus asmens rankose netgi paprasta fotografija, kurioje Sirijoje Rusijos karys pozuoja su nužudyto žmogaus galva, gali suteikti daugybę informacijos. Kaip juokėsi pašnekovas, Rusijos samdiniai labai mėgsta darytis asmenukes. O jos, kad ir užtušavus veidus, palieka pakankamai daug informacijos apie asmenį. Ir nuotraukoje pavaizduota, kaip lyginant nuotraukas buvo išsiaiškinta asmens tapatybė.
Giedrius Sakalauskas pasakojo apie tai, ką gali pilietiški žmonės – elfai, kurie kaunasi su propaganda ne tik socialiniuose tinkluose. Jų protestų dėka netgi tokie milžinai, kaip Adidas, turėjo nustoti pardavinėti produkciją su sovietine simbolika. Į tokius protestus įsitraukė netgi Vytautas Landsbergis. Ši kova neliko nepastebėta: buvo atkreiptas pasaulio visuomenės dėmesys į komunizmo nusikaltimus. Taip pat sutelktos ir Baltijos šalių, Ukrainos pajėgos kovai su propaganda. „Nustokime žaisti Kremliaus ping-pongą. Mums metas pasakoti savo sėkmės istoriją“, – sakė Giedrius Sakalauskas.
Vieno garsiausių šiandienos politologų – Lino Kojalos – pranešimas buvo skirtas Europos Sąjungos strategijos kovoje su dezinformacija ir propaganda apžvalgai. Tyrimas itin aktualus ir detalus. Analizuoti Rusijos veiksmai ir lėktuvo MH-17 numušimo atveju, ir korona viruso epidemijos metu. L. Kojalos manymu, propaganda buvo parengta itin profesionaliai, ji atrodė gana įtikinama tiems, kurie neišmanė konteksto. Įdomu tai, kad propaganda nesiekia įtvirtinti kurios nors vienos versijos, veikiama keletu krypčių, apskritai sėjant sumaištį ir abejones. Netgi dabar, kai šiuo klausimu faktiškai jau viskas aišku, atliktas tyrimas, Hagoje vyksta kaltųjų teismas, jau įrodyta, iš kurios teritorijos buvo paleista raketa, vis tiek MH-17 tebelieka svarbia propagandos tema.
Kitas žaidėjas informacinio karo erdvėje – Kinija. Tai auganti ekonominė, technologinė, ideologinė galia. L. Kojala apžvelgė ir jos veiklos mechanizmus: nuo technologijų iki minkštosios galios veikimo būdų.
Taip pat buvo pristatyti ir Lietuvos visuomenės nuomonės tyrimai. Juose tendencijos ganėtinai geros: mažėja sovietinė nostalgija, auga pasitikėjimas ES ir NATO, palaikomas gynybos finansavimas. Tarp pagrindinių mūsų šalies draugų įvardijamos kaimynės: Latvija, Estija, Lenkija, taip pat Vakarų šalys, JAV.