Rokiškio rajonas „Savivaldybių gerovės indekse 2021“ pakilo šešiomis vietomis (11)

Vilniaus politikos analizės instituto kasmetiniame „Savivaldybių gerovės indekse 2021“ Rokiškio rajonui teigiami pokyčiai. Jis pakilo šešiomis vietomis ir dabar užima 49-ąją vietą. Rajono meras Ramūnas Godeliauskas, vicemeras Tadas Barauskas, savivaldybės administracijos direktorius Andrius Burnickas bei jo pavaduotojas Valerijus Rancevas džiaugiasi ne tik aukštesne rajono vieta indekse, bet ir padėtais tvirtais pamatais tolesnei  raidai. Rajono vadovai vienbalsiai sutaria: raida būtų spartesnė, jei regionų politika mūsų šalyje nebūtų vystoma tik „popieriuje“. Tą rodo ir indekso rengėjų išvados: sparčiausiai vystosi didžiųjų miestų bei aplink juos esančios savivaldybės.

Regiono politika – kai daug kalbama, bet mažai daroma

Vilniaus politikos analizės institutas, pateikdamas „Savivaldybių gerovės indeksą 2021“, padarė keletą esminių išvadų. Pirmiausia, pandemija nepadarė didelio poveikio savivaldybių rikiuotei. Be to, Vilniaus miestas pagal indekso komponentus gerokai lenkia likusias Lietuvos savivaldybes. Ypač ryškus sostinės atotrūkis pagal ekonominį indekso komponentą. Klaipėdos, Kauno ir Šiaulių miestai kartu su žiedinėmis didmiesčių savivaldybėmis lenkia daugelį šalies savivaldybių. Aukštesnius balus gavusios savivaldybės geografiškai yra netoli didžiųjų miestų, Vilniaus – Klaipėdos magistralės ašies. „Vėluojantys“ regionai išsidėstę šalies šiaurės rytuose ir pietvakariniame pasienyje.

Taigi, akivaizdu, kad „dvi Lietuvos“ jau nėra skambūs politikų epitetai. Tai pamažu tampa objektyvia tikrove. Kodėl? Atrodytų, tolygi šalies raida lyg ir būtų siekiamybė. Nuolatos ir garsiai kalbama apie regionų politiką. O kokia reali situacija? Juolab, kad tyrimas rodo, jog regionų politika, tokia, kokia ji yra dabar, yra neveiksminga.

Rajono vadovai atviri: regionų politika iš skambių žodžių niekaip nevirsta kūnu. Ir didžiųjų miestų, juos supančių žiedinių savivaldybių, bei savivaldybių, esančių arti didžiųjų miestų atotrūkis nuo tolimesnių – didžiulis.  Meras R. Godeliauskas atvirai sako: klostosi grėsminga situacija. Ir perspektyva nedžiugina: kokį projektą bepaimtum, ten svarbiausias kriterijus yra savivaldybės dydis.

Nenori žaisti antrojoje lygoje

Rajono vadovai vieningi – nenorima, kad būtų formuojama antroji, regioninė rajonų „lyga“. Kad būtų didieji miestai, aplinkiniai rajonai ir… visi likusieji. Žinoma, ir indekse yra išskirtos didžiųjų miestų savivaldybės bei kaimiškosios, kurių kontekste mūsų rajonas atrodo išties neblogai ir konkurencingai. Tačiau ar didžiosios turi vystytis sau, o kaimiškosios – sau? Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus Andriaus Burnicko, kol kas mūsų šalies raida atitinka bendrąsias Europos Sąjungos tendencijas: greičiau auga ir vystosi lyderės –Vokietija, Prancūzija, o mažosios šalys narės – lėčiau.

Savivaldybės vadovai atvirai sako, kad daugelis projektų, kurie ženkliai pagerintų rajono konkurencingumą, deja, regionų savivaldybėms neprieinami. Nors turėtų būti atvirkščiai: valstybė, norėdama išlyginti didmiesčių ir regionų skirtumus, turėtų daugiau lėšų ir dėmesio skirti būtent pastariesiems. O kaip yra iš tikrųjų?

Meras R. Godeliauskas prasitarė, kad vystomi Darnaus judėjimo planai. Rajono savivaldybė į juos žvelgė su viltimi, siekdama pagerinti susisiekimą, atnaujinti Rokiškio autobusų parko autobusus. O paaiškėjo, kad… Šiame projekte gali dalyvauti tik didžiosios savivaldybės ir regionų centrai. O mažesniems, atokesniems rajonams, kuriems transporto problema itin aktuali, – galimybės neliko.

Netgi tie trupiniai, kurie iš centrinės valdžios nubyra regionams, dalinami toli gražu ne po lygiai. Štai Panevėžio regionui skirta 170 mln. Eur. Iš jų 29 mln. Eur skirti Panevėžio miestui. O štai dėl likusių pinigų varžysis šešios regiono savivaldybės, įskaitant… Panevėžio miestą.

Ko reikia raidai?

Siekiant skatinti regionų raidą, vicemero T. Barausko manymu, padarytos esminės klaidos. Vietoj to, kad būtų investuojama į gyvenimo patogumą, elgiamasi atvirkščiai – viešiosios paslaugos tolsta nuo jų gavėjų. Tolsta ir prastėja sveikatos apsaugos paslaugos, tolsta viešojo saugumo paslaugos, liko vos pora bankų skyrių.

Susisiekimo paslaugų gerinimas – tai kertinis akmuo didinant atokių kaimų, miestelių žmonių galimybes įsidarbinti, mažinti ilgalaikių bedarbių skaičių. Savivaldybės administracijos direktorius A. Burnickas atvirai kalba: „Jei didžiuosiuose miestuose yra puiki viešojo transporto sistema: žmogus patogiai gali atvykti į darbą viešuoju transportu, išvystyti dviračių takai, o provincijoje kaip nukeliauti į darbą? Juk jei ne nuosavas automobilis, daugelis dirbančiųjų iš atokesnių miestelių bei kaimų negalėtų nuvykti į darbą. Kyla ir daugiau problemų: brangstantys degalai brangina išlaidas kelionei į darbo vietą. Mažesnį atlyginimą gaunantys žmonės ima svarstyti, kad atmetus kelionės išlaidas, iš algos nebe daug ir belieka“.

Reziumuodamas savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas V. Rancevas akcentavo: svarbiausi akcentai, didinant regionų patrauklumą ir konkurencingumą, yra gerai apmokamos darbo vietos ir paslaugų prieinamumas.

Deja, tačiau to savivaldybė turi imtis savo lėšomis. „Jei norime pakelti gerovę, mums turi būti suteikti ir svertai. O kur jie?“, – retoriškai klausė A. Burnickas.

Savivaldybė, aišku, nelaukia vien tik centrinės valdžios malonės. Daug kas daroma savo jėgomis. Štai šiemet nemokamai keleivius veža autobusai miesto maršrutais. Antroje metų pusėje ketinama diegti nemokamą keleivių vežimą priemiestiniais maršrutais. Meras R. Godeliauskas pabrėžė, kad naujovė bus susieta ir su autobusų maršrutų optimizavimu, atsižvelgiant į dirbančiųjų poreikius.

Nors nuotekų tvarkymo problema yra aktuali visai šaliai, tačiau vieningo sprendimo vėl gi nėra. Vesti centralizuotus nuotekų tinklus ne tik į mažas gyvenvietes, bet ir į rajono miestų – Pandėlio, Obelių, Rokiškio kai kurias gatves, – brangu. Tikėtis, kad bus paskelbti kažkokie projektai – reiškia ilgus metus pasmerkti žmones gyventi be tokių civilizuotame pasaulyje savaime suprantamų dalykų, kaip normalus tualetas, dušas ar automatinė skalbyklė. Nuotekų tvarkymo klausimą sprendžia pati savivaldybė, kompensuodama gyventojams dalį vietinių nuotekų valymo įrenginių įsirengimo kainos.

Tokius savaime suprantamus, tačiau tik savivaldybės gera valia ir iniciatyva vystomus gerovės kūrimo aspektus galima ir toliau vardinti. Kodėl verta stengtis?

„Ne dėl indeksų, ne dėl reitingų dirbame. Dirbame, kad rajonas ne stagnuotų, o vystytųsi. Ir būtent šios iniciatyvos ateityje duos postūmį gerovės augimui. Žinoma, kad jis būtų matomas indeksuose ir reitinguose, reikia laiko. Tačiau raidos tendencijos yra matomos ir jos ilgalaikės“, – kalbėjo meras R. Godeliauskas.

Jam antrino ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas V. Rancevas. Savivaldybės darbas pastaraisiais metais daugelyje sričių pasikeitė iš esmės. Nebeliko „gaisrų gesinimo“, kitaip sakant, priimti tiksliniai strateginiai sprendimai leido sumažinti netikėtų, greitų sprendimų reikalaujančių problemų. „Imkime kad ir gatvių apšvietimą. Niekas nebesvarsto, kad perdegė kelios lempos ir kuo jas pakeisti. Atnaujinamos ištisos apšvietimo linijos. Gyventojai pastebėjo, kad gatvių žibintai šviečia vienoda spalva. Ir tie pokyčiai ne tik mieste, bet ir atokiose gyvenvietėse. Imta kompleksiškai žiūrėti į miesto apželdinimą, gėlynai atsirado ir seniūnijų centruose, didesnėse gyvenvietėse. Ir puošdami miestą neketiname apsiriboti jau nuveiktais darbais“, – sakė V. Rancevas.

Vystoma žalioji energetika: atsinaujinantys energijos šaltiniai įdiegti rajono ligoninėje, Rokiškio baseine, Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos abiejuose rūmuose. Renovuojamos rajono švietimo įstaigos. Išspręstos Juodupės darželio bėdos, atnaujintas lopšelio-darželio „Nykštukas“ pastatas, renovacijos laukia „Ąžuoliuko“ darželis-mokykla,  „Varpelis“  ir „Pumpurėlis”.

Pagaliau atsikratyta ir didžiulės Juodupės skaudulio  – pagaliau nugriautas miestelio centrą niokojantis bendrabutis.

Meras R. Godeliauskas pridūrė, kad ir rajono bendruomenių, organizacijų balsas girdimas, klausiama, kokias iniciatyvas jos norėtų vystyti. Pradėtas taikyti dalyvaujamasis biudžetas, kai pati visuomenė gali nuspręsti ką ir kur įrengti.Pernai daugiausiai rajono gyventojų palaikymo sulaukė vaikų žaidimų aikštelės prie Rokiškio ežero įrengimas.

„Taigi, vien tik indeksų, reitingų nesuabsoliutiname. Tikimės, kad ilgainiui mūsų pradėti ir įsibėgėję darbai bei projektai atsispindės ir juose“, – sakė R. Godeliauskas.

Kur mažiausia svertų?

Atokesnėms regionų savivaldybėms daugiausia iššūkių kelia socialinio saugumo komponentas. Į jį pagal Vilniaus politikos analizės instituto metodiką įskaičiuojama: bendrasis socialinės paramos gavėjų skaičius, nemokamą maitinimą gaunančių vaikų skaičius, ilgalaikių bedarbių skaičius, moterų/vyrų užimtumo santykis, skurdo rizikos lygis. Tarp 60 šalies savivaldybių Rokiškio rajonas yra 48-ojoje vietoje. Jo rodikliai nuo aplinkinių rajonų skiriasi neženkliai. Rajono vadovai atviri: pakeisti situaciją perspektyvoje galima tik sprendžiant kompleksiškai daugelį problemų. Pirmiausia, ilgalaikį nedarbą lemia ir ribotos mobilumo galimybės (ypač atokesnėse gyvenvietėse), daug nekvalifikuotų, vyresnio amžiaus bedarbių. Seniai susiformavusi situacija, kad geriau sėdėti namie ir laukti pašalpų, nei dirbti už nedidelę algą. Gana didelis ir nelegalaus darbo toleravimas. Su bedarbiais, siekdamos grąžinti juos į darbo rinką, dirba ištisos specialistų komandos: nuo atvejo vadybininkų, iki psichologų. Priklausomybių problema sprendžiama taip pat savivaldybės lėšomis: apmokamas gydymas.

Socialinės paramos paslaugų tinklas mūsų rajone vienas plačiausių šalyje. Nuo paramos šeimoms su vaikais, iki vyresnio amžiaus, neįgalių asmenų problemų sprendimo. Į paslaugų kokybę ir plėtrą investuojama nuolat. Rajonas gali pasigirti ir dienos centrais, ir mokykla, draugiška įvairią negalią turintiems vaikams, ir daugybe kitų priemonių. Tačiau be ilgalaikės, kryptingos centrinės valdžios politikos daugelio išvardintų problemų savivaldybės nepajėgios savarankiškai išspręsti.

Savalaikiai sprendimai

Fizinio saugumo komponentas vienas tų, kuriuose labiausiai atsispindi vadinamoji masto ekonomija. Į šį rodiklį įskaičiuojama: saugumas keliuose, nusikalstamumas, mirtingumas nuo neužkrečiamų ligų ir medicininės pagalbos prieinamumas. Pagal šį kriterijų Rokiškio rajonas yra 20-oje vietoje, ir lyginant su ankstesniu indeksu, pakilo aštuoniomis vietomis.

Visgi rajono vadovai mano, kad realiai indeksas turėtų būti dar geresnis. Tačiau nėra aiškus kiekvieno kriterijų svertinis vidurkis. Be to, tokie skaičiai, kaip nusikaltimų kiekis ar mirštamumas nuo neužkrečiamų ligų yra jautrūs vadinamajai masto ekonomijai. Pavyzdžiui, vos keli nusikaltimai rajone su nedideliu gyventojų skaičiumi  turi didesnį lyginamąjį vidurkį nei kelis kartus daugiau nusikaltimų didmiestyje. „Su tuo susidūrėme dar covid pandemijos įkarštyje. Vos keli nauji susirgimai rajoną blokšdavo prie sergamumo lyderių“, – sakė vicemeras T. Barauskas.

Kaip ten bebūtų, visgi fizinio saugumo atžvilgiu rajonas yra tarp lyderių. Kodėl? Pirmiausia, buvo išsaugota medicinos paslaugų prieinamumas ir kokybė, daug dėmesio skiriama prevencinėms širdies-kraujotakos, onkologinių susirgimų programoms.

O ir nusikalstamumas rajone tolydžio mažėja. Tačiau rajono vadovai išskiria dar vieną svarbią problemą, kurią spręsti savivaldybė vėl gi palikta savo jėgomis ir lėšomis. Ima trūkti policijos pareigūnų. Todėl savivaldybė specialiomis išmokomis skatins jaunus specialistus rinktis mūsų rajoną.

Gyvybinga ekonomika ir sveika demografija

Gyvybingos ekonomikos komponentas apima  darbo užmokestį (neto, t. y. jau atskaičiavus mokesčius), veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičių, veikiančių ūkio subjektų skaičių, tiesiogines užsienio investicijas vienam gyventojui ir nedarbo lygį. Rokiškis šioje srityje yra 43-as. Tai šiek tiek prastesnis rodiklis nei pernai (39-oji vieta), tačiau įvertinimo balas yra vienas didžiausių Šiaurės ir Šiaurės rytų regione. Būtent šiame komponente itin ryškus atotrūkis tarp didžiųjų miestų ir jas supančių savivaldybių bei likusios Lietuvos.

Visgi tam tikros tendencijos kelia lūkesčių, kad mūsų rajone ateityje situacija gerės. Pirmiausia, tai savivaldybės pastangos vystyti vidutinįjį ir smulkųjį verslą. Jam remti yra įkurtas specialus fondas, kuriam formuoti  jau keletą metų yra skiriamos solidžios sumos, pastaruoju metu viršijančios 70 tūkst. Eur. Meras R. Godeliauskas pažymėjo, kad kylančios ekonomikos ženklas yra augantis juridinių asmenų skaičiaus augimas. Statistiką gadina aukštas nedarbo lygis. Nors darbo vietų pasiūla regione Rokiškį lenkia tik Panevėžys.

Rajono vadovai neslepia – stambių įmonių atėjimo į mūsų rajoną sunku tikėtis. Jos, viena vertus, renkasi laisvąsias ekonomines zonas apie didžiuosius miestus, kita vertus, baiminasi, kad regionuose neužteks darbo jėgos, ypač kvalifikuotos.

Tačiau tam tikrų pokyčių į ekonomiką atnešė ir nuotolinis darbas. Jo poveikis regionams dar nėra itin ženklus, bet jau juntamas. Būtent jis, atsižvelgiant į nekilnojamojo turto kainas, gyvenimo kokybę (patogus susisiekimas, maži atstumai, lengvai prieinami darželiai, mokyklos), skatintų kurtis jaunus, nemenkus atlyginimus uždirbančius žmones. Savivaldybė vėl gi sudaro tam palankias sąlygas: suformuotas didžiulis gyvenamųjų namų statybai skirtas kvartalas su patogia infrastruktūra.

Su šia situacija koreliuoja dar vienas gerovės indekso komponentas – sveika demografija. Kaip sako vicemeras T. Barauskas, rajono gyventojų amžiaus mediana yra viena aukščiausių šalyje. Atrodytų, lyg ir visko užtektų: ir laisvų darbo vietų, ir darželių, ir mokyklų, ir kuriamų užimtumo galimybių, ir skatinimo priemonių jauniems specialistams grįžti. Tačiau didžiausias gyventojų „nutekėjimas“ į užsienį ir didžiuosius miestus yra 20-45 m. gyventojų grupėje. Kuri iš esmės ir lemia gyventojų skaičiaus didėjimą rajone. Pernai, atmetus gimusius užsienyje, bet registruotus mūsų rajone, rajone gimė 154 naujagimiai. Tam, kad bent jau ženkliau stabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą, reikia, kad jų per metus gimtų apie 200.  „Mes savo jaunimu faktiškai maitiname didžiuosius miestus“, – konstatavo T. Barauskas. Todėl sveikos demografijos srityje mūsų rajonas yra 55-as, viena vieta aukščiau, nei pernai.

Švietimo srityje – ryškūs pokyčiai į gera

O štai švietimo komponente, kurį sudaro: nelankančių mokyklos moksleivių dalis, 4-6 m. vaikų ugdymo aprėptis, mokiniai, dalyvaujantys neformaliojo švietimo veikloje, lietuvių kalbos ir matematikos egzaminų 100-ukus gavusių moksleivių dalis, Rokiškio rajonas per metus padarė įspūdingą pažangą – iš 51-osios vietos į 34-ąją.

Rajono vadovai kalba atvirai: dalis komponento dedamosios – šimtukų skaičius – iš dalies priklauso ir nuo sėkmės. O pernai rokiškėnai moksleiviai žibėjo daugelyje sričių. Visgi didelis į aukštąsias mokyklas stojančių jaunuolių skaičius rodo, kad rajono švietimą lyderiu daro ne tiek sėkmė, kiek nuolatinis, stabilus mokyklų pedagogų įdirbis.

Pasak rajono savivaldybės administracijos direktoriaus A. Burnicko, nemažai sėkmės lemia ir tai, kad mokinių pavėžėjimas užtikrinamas ne iki artimiausios švietimo įstaigos, o iki tos, kurioje mokytis pageidauja moksleivis ir jo tėvai. Liberalus požiūris lemia, kad moksleivis gali rinktis tą įstaigą, kuri jam patrauklesnė, tinkamesnė. Tai lemia ir gerą ugdymo kokybę.

Dar vienas svarbus kriterijus – deramai sutvarkytas mokyklų tinklas.  Kol kas dar reitinge neatsispindi, bet neabejotinai vėliau ryškių pokyčių duos ir modernizuotos Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos laboratorijos, ir įkurta inžinerinė klasė. Profesinio ugdymo sferoje taip pat įspūdingi pokyčiai: moderniausia mokymų bazė, aukštos kvalifikacijos specialistai, užsienio praktikų, naujų, darbo rinkoje paklausių specialybių studijų diegimas lemia, kad netrūksta norinčių rinktis būtent profesinį mokymą.

Ir neformaliojo ugdymo srityje gausu privalumų. Veiklų pasirinkimas tiek būrelių mokyklose, tiek ir Rudolfo Lymano muzikos mokykloje (su Choreografijos skyriumi), tiek Jaunimo centre, kuriame ugdomi dailės įgūdžiai, tiek Kūno kultūros ir sporto centre  – milžiniškas. Visa tai prieinama ne tik Rokiškio vaikams: vežantiems moksleivius iš atokesnių gyvenviečių, savivaldybė kompensuoja pavėžėjimo išlaidas. Rajono savivaldybė mokinių užimtumui gerinti remia ir dienos centrų steigimą. Kriaunų, Pakriaunų ir kiti dienos centrai itin pamėgti vaikų ir jų tėvų. Pernai startavo inovacija, sulaukusi milžiniško pasisekimo: rajono savivaldybė rėmė moksleivių įdarbinimą vasaros laikotarpiu. Tai jaunimui suteikė puikias galimybes susipažinti su rajono verslu, darbdaviais, „pasimatuoti“ norimas profesijas.

Sprendžiamas ir visoje šalyje vis labiau juntamas pedagogų trūkumo klausimas. Sėkmingai veikia jaunų specialistų pritraukimo programa, kryptingai keliama švietimo įstaigų vadovų kompetencija.

Investuoti, o ne optimizuoti

Tad koks gi raktas į sėkmingą rajono raidą? Rajono vadovai pabrėžia, kad gerovės indeksas apima tik dalį kriterijų, pagal kuriuos galima vertinti rajono sėkmes ar nesėkmes. Reitinguose, indeksuose skaičiuojamus statistinius rodiklius galima interpretuoti įvairiai. Tačiau viena aišku, kad regioninės politikos valstybėje iš esmės nėra. Daugelį dalykų, kuriuos turėtų spręsti centrinė valdžia: nuo transporto, iki sveikatos, ekonomikos gaivinimo, jaunų šeimų rėmimo, jaunų specialist pritraukimo ir kitų priemonių, turi spręsti kiekviena savivaldybė. Rajono savivaldybė deda visas įmanomas pastangas, kad rajono žmonių gerovė kiltų. Tačiau ir meras R. Godeliauskas, ir vicemeras T. Barauskas, ir savivaldybės administracijos direktorius A. Burnickas, ir jo pavaduotojas V. Rancevas vieningai teigia: daug geresnių rezultatų būtų pasiekta, jei centrinė valdžia į regionų rajonus investuotų, o ne… viską, kas įmanoma ir neįmanoma, optimizuotų.