Seimas antrą kartą apsvarstė kitų metų valstybės biudžeto projektą (0)

Seimas po antrojo svarstymo pritarė patobulintam 2022 m. valstybės biudžeto projektui Nr. XIVP-966(2), kuriame didžiausias dėmesys skiriamas keturioms prioritetinėms kryptims: Lietuvos saugumui, investicijoms į strategines valstybės kryptis ir švietimą, gyventojų pajamų didinimui ir skurdo rizikos mažinimui.

Patobulintą kitų metų biudžeto projektą pristatė finansų ministrė Gintarė Skaistė. Pasak ministrės, dėl projekto gauta pasiūlymų iš Seimo komitetų, komisijų narių, valstybės institucijų ir įstaigų pasiūlymų, biudžetas patobulintas ir atsižvelgiant į tarptautinių institucijų patikslintus duomenis ir informaciją. 

Papildomą finansavimą, atsižvelgiant į prioritetines sritis, siūloma skirti krašto apsaugai, pandemijos ir migrantų krizių valdymui; viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimui, t mokslui, tyrimams ir inovacijoms; šildymo kompensacijoms dėl išaugusių šilumos kainų:

krašto apsaugai papildomai siūloma skirti 24,9 mln. eurų:

2,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) išlaikymui – 24,8 mln. eurų, Rudininkų poligono įrengimui – 0,1 mln. eurų;

COVID-19 pandemijos padariniams šalinti papildomai siūloma skirti 14,7 mln. eurų:

COVID-19 įtaką patiriančio verslo paramos priemonėms 10 mln. eurų, medicininėms kaukėms pradinukams pusei metų 4,7 mln. eurų;

papildomi poreikiai dėl situacijos pasienyje su Baltarusija – 19,5 mln. eurų:

fizinio barjero statybai 12,7 mln. eurų (bendra statybos kaina nesikeičia), sienų apsaugai 4 mln. eurų, migrantų bylų nagrinėjimui 2,6 mln. eurų, įnašui į tarptautines organizacijas 0,2 mln. eurų (tarptautinėms organizacijoms, kurios dirba su migrantais – Jungtinėms Tautoms ir Raudonajam Kryžiui);

susitarimo dėl švietimo įgyvendinimui papildomai siūloma skirti 20 mln. eurų moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai;

gyventojų pajamų didinimui papildomai numatyta:

viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio didinimui – 4,9 mln. eurų; atsižvelgiant į Seimo priimtą įstatymą, vadovų mažų koeficientų didinimui siūloma papildomai skirti 2,3 mln. eurų;

skurdo rizikos mažinimui papildomai siūloma skirti 16 mln. eurų savivaldybėms būsto šildymo kompensacijoms (tikimasi, kad šią kompensaciją gaus apie 110 tūkst. žmonių).

Finansų ministrė G. Skaistė pristatė ir kitus patobulinto biudžeto projekto siūlymus:

įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti ir netinkamam pridėtinės vertės mokesčiui finansuoti papildomai siūloma skirti 27,4 mln. eurų;

priklausomybių lygų gydymui ir žalos mažinimo priemonėms finansuoti – 1.4 mln. eurų;

kultūrai ir istorinei atminčiai (bibliotekų fondams, kompensacinis atlyginimas autoriams, istorinės atminties projektams, nacionalinėms ir Vyriausybės kultūros ir meno premijoms) – 4,2 mln. eurų;

švietimui, mokslui ir sportui (šildymo kompensacijoms mokykloms; sportui ir sporto infrastruktūrai – 4,2 mln. eurų;

Rytų partnerystės programai – 0,35 mln. eurų;

institucijų pajėgumų stiprinimui ir naujoms funkcijoms – 2 mln. eurų;

sveikatos apsaugos infrastruktūrai – 1,5 mln. eurų;

periodinių leidinių pristatymo nuostoliams – 0,4 mln. eurų.

„Iš viso socialinei apsaugai yra skiriama 807,8 mln. eurų papildomai, švietimui – 373,2, sveikatos apsaugai – 382,8, ir žvelgiant turbūt į šiuos didžiuosius skaičius taip pat reikia atkreipti dėmesį į tai, kas yra skirtumas nuo praėjusių biudžetų. Nepaisant to, kad didžioji dalis bendrame biudžete vis dėlto yra socialinei apsaugai, švietimui ir sveikatos apsaugai, tačiau žvelgiant į procentinį išlaidų augimą, didžiausias augimas matomas būtent švietimo srityje – 15,5 proc., aplinkos apsaugoje – 15,5 proc., sveikatos apsaugoje – 14,5 proc.“, – pristatydama patobulintą biudžeto projektą sakė G. Skaistė.

Finansų ministrė pažymėjo, kad papildomų biudžeto lėšų tikimasi gauti atsižvelgiant į Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimus (3 mln. eurų); Žemės įstatymo pakeitimus (6,2 mln. eurų), iš nekilnojamojo turto mokesčio (4,7 mln. eurų).

Išklausius G. Skaistės pristatymą, savo nuomones Seimo posėdyje išsakė parlamentinės frakcijos ir Seimo nariai. 2022 m. valstybės biudžeto priėmimas numatytas gruodžio 14 d. 

Seimo statuto 177 straipsnyje reglamentuojamas valstybės biudžeto projekto antrasis svarstymas Seime:

1. Ne vėliau kaip per 15 dienų nuo valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas, jo metu Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą.
2. Tais metais, kai įvyksta eiliniai Seimo rinkimai, valstybės biudžeto antrasis svarstymas išrinkto naujo Seimo posėdyje skiriamas ne vėliau kaip gruodžio 18 dieną.
3. Tais atvejais, kai įvyksta pirmalaikiai Seimo rinkimai ir išrinktas naujas Seimas susirenka pradėjus valstybės biudžeto projekto svarstymo Seime procedūrą, mutatis mutandis taikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.
4. Seimo posėdžio metu Vyriausybės atstovas praneša, kas pakeista valstybės biudžeto projekte atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas, kurie komitetų, frakcijų ir paskirų Seimo narių pasiūlymai įrašyti į valstybės biudžeto projektą, kurie atmesti, motyvuoja atmetimo priežastis, atsako į Seimo narių klausimus.
5. Po diskusijos balsuojama dėl valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo priėmimo paskyrimo viename iš artimiausių Seimo posėdžių.
6. Iki šio straipsnio 5 dalyje nurodyto posėdžio Vyriausybės atstovui nauji pasiūlymai ir pataisos pateikiami šio statuto 152 straipsnyje sustatyta tvarka.
7. Jeigu yra daug svarbių pastabų dėl valstybės biudžeto projekto, jis gali būti grąžintas Vyriausybei pataisyti. Tam skiriama ne daugiau kaip 10 dienų, po to grįžtama prie antrojo svarstymo procedūros.