Seimas po II svarstymo pritarė 2020 m. valstybės biudžeto projektui (0)
Seimas po svarstymo pritarė Vyriausybės patobulintam kitų metų valstybės biudžeto projektui.
Pristatydamas pakeitimus finansų ministras Vilius Šapoka Seimui pažymėjo, kad biudžetas išlaiko tas pačias pagrindines kryptis, yra realistinis, subalansuotas, atitinkantis fiskalinės drausmės taisykles, pagrįstas kompromisais su daugeliu bendruomenių, jame atsižvelgiama į pasaulio ir Lietuvos ekonomikos augimo lėtėjimo tendencijas.
Pasak ministro, pagrindinės išlaidų kategorijos išlieka tos pačios: socialinei apsaugai siūloma skirti per 6 mlrd., sveikatos apsaugai – per 2 mlrd., švietimui – daugiau nei 1,6 mlrd. eurų.
„Švietimo pagalbos specialistų atlyginimams yra skirta papildomai 10,3 mln. eurų, mokytojų atlyginimams didinti papildomai skiriama 15,6 mln. eurų, dėstytojų ir mokytojų atlyginimams – 4,6 mln. eurų, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo darbuotojų atlyginimams didinti – 11,2 mln. eurų, taip pat kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams papildomai 6,4 mln. eurų“, – sakė V. Šapoka.
Ministro teigimu, medikų atlyginimams didinti perskirstoma papildomai 40 mln. eurų, ugniagesių atlyginimams didinti – papildomai 4 mln. eurų, policijos tarnautojų atlyginimams didinti – 3,5 mln. eurų: „Socialinės apsaugos srityje yra pokytis dėl vaiko pinigų. Siūloma, kad nuo sausio 1 dienos universali dalis išliktų 50 eurų, tačiau vaiko pinigai neįgaliesiems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams siūloma padidinti iki 90 eurų. Tada nuo liepos 1 dienos universali dalis didėtų iki 60, o vaiko pinigai neįgaliesiems, gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams padidėtų iki 100.“
Numatoma, kad senatvės ir netekto darbingumo pensijos išaugs 8,11 proc., ir vidutinė senatvės pensija nuo sausio 1 dienos vidutiniškai padidėtų 30 eurų – iki 375 eurų. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – 32,5 eurų – iki 397 eurų. Atsižvelgiant į Respublikos Prezidento siūlymą numatytas papildomas bazinės pensijos indeksavimas nuo kitų metų liepos 1 dienos. Tam papildomai numatoma skirti beveik 16 mln. eurų.
Pristatydamas Seimo nariams pagrindinius biudžeto pajamų pokyčius finansų ministras sakė, kad papildomai numatyta gauti dividendų ir pelno įmokų 52,2 mln. eurų; dėl peržiūrėtos savivaldybių pajamų metodikos papildomai 28,7 mln. eurų; pajamų už žemės pardavimą – 9,3 mln. eurų; dėl loterijų ir lošimų mokesčių padidinimo – 4,5 mln. eurų.
Pasak V. Šapokos, po pirmojo svarstymo Seime Vyriausybei grąžintame projekte, atsižvelgiant į Seimo sprendimus, nebuvo likę tam tikrų anksčiau planuotų pajamų: 45,9 mln. eurų dėl sprendimo nepritarti finansų rinkų dalyvių ir stambios prekybos mokesčių įvedimui; 20,3 mln. eurų dėl akcizų mokesčių; 9 mln. eurų – dėl transporto priemonių mokesčio; 5,6 mln. eurų – dėl planuoto nekilnojamojo turto mokesčio įvedimo.
Pristatydamas kitus Seimo komiteto, Seimo narių ir Vyriausybės siūlymus ministras pažymėjo, kad papildomai numatyta skirti 7,9 mln. eurų investiciniams projektams įgyvendinti, iš kurių didžiausia dalis – 6,7 mln. eurų tektų valstybei nuosavybės teise priklausančių inžinerinių melioracijos statinių rekonstravimo darbams finansuoti; 3,7 mln. eurų – kompensuoti kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių priemokas asmenims, sukakusiems 75 metų ir vyresniems bei mažas pajamas gaunantiems gyventojams, 1,88 mln. eurų – studentų ir moksleivių stipendijoms, tarp jų ir socialinei paramai, norminei studijų kainai padidinti dėl bazinės socialinės išmokos dydžio padidėjimo nuo kitų metų sausio 1 dienos; 1,3 mln. eurų – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų darbo užmokesčiui; 1 mln. eurų – olimpinio krepšinio atrankos turnyrui organizuoti; 0,63 mln. eurų – ikimokyklinių ugdymo įstaigose vaikų maitinimui naudojimo ekologiško ir skirtinės kokybės produktų kainos skirtumui kompensuoti; 0,3 mln. eurų Vadovybės apsaugos departamento veiklai finansuoti, o 0,2 mln. atkurti valstybės rezervą ir po 30 tūkst. eurų Kultūros ministerijai ir Statistikos departamentui projektams įgyvendinti.
Nekeičiant bendros asignavimų sumos grąžintame projekte siūloma perskirstyti 43,7 mln. eurų asignavimų tarp išlaidų ir turto ir asignavimų valdytojo atitinkama suma padidinti ir sumažinti asignavimus, iš jų darbo užmokesčiui 8 mln. eurų ir atitinkamai sumažinti padidinti asignavimai turtui įsigyti.
„Didžiausi perskirstymai atlikti šiose institucijose: Susisiekimo ministerijoje – 47,1 mln. eurų perskirstytos Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos, sumažinant asignavimus turtui įsigyti ir juos skiriant išlaidoms. Krašto apsaugos ministerijoje 7,7 mln. eurų sumažinti asignavimus turtui įsigyti ir jie skirti išlaidoms, iš jų – 7,1 mln. darbo užmokesčiui didinti dėl bazinio dydžio, minimalios mėnesinės algos dydžio ir bazinės socialinės išmokos didėjimo ateinančiais metais. Energetikos ministerijoje 13,9 mln. eurų sumažinti asignavimai išlaidoms ir jie skirti turtui įsigyti. Taip pat yra perskirstyti 1,9 mln. eurų, skirtų išlaidoms tarp Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos mokslo ir studijų institucijų, iš kurių dėl kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčio didinimo sumažinti 0,58 mln. eurų asignavimai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir padidinti mokslo ir studijų institucijoms ir dėl padidintos norminės studijų kainos 2020 metais 10,4 proc. priimtiems studentams finansuoti. 1,36 mln. eurų sumažinti mokslo ir studijų institucijų asignavimai išlaidoms juos skirstant“, – vardijo V. Šapoka.
Ministro teigimu, siekiant užtikrinti fiskalinę drausmę, Vyriausybė siūlo sumažinti asignavimus 55,7 mln. eurų, patikslinant krašto apsaugos finansavimą atsižvelgiant į 2019 metų lapkričio mėnesį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos paskelbtą BVP prognozę Lietuvai (čia yra tiesiog bazės efektas), bet užtikrinant ne mažiau 2,02 proc. nuo BVP krašto apsaugos finansavimui.
Papildomai į valstybės biudžetą numatoma surinkti pajamų iš Valstybės valdomų įmonių dividendų ir pelno įmokų (papildomai 52,2 mln. eurų), gyventojų pajamų mokesčio (papildomai 28,7 mln. eurų), žemės pardavimo (papildomai 9,3 mln. eurų) bei loterijų ir lošimų mokesčių (papildomai 4,5 mln. eurų).
Finansų ministerijos teigimu, kitų metų valstybės biudžeto projektas parengtas remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2020 m. bendrasis vidaus produktas augs 2,4 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,3 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 7,4 proc., o nedarbo lygis sudarys 5,9 proc.
2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui (Nr. XIIIP-4014(2) po II svarstymo pritarė 70, prieš balsavo 11, susilaikė 27 Seimo nariai.
Biudžeto projekto priėmimas numatytas gruodžio 17 d.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.