Statistika: demografinė prognozė Rokiškiui negailestinga (12)

Per metus Rokiškyje, Statistikos departamento duomenimis, gyventojų sumažėjo dviem tūkstančiais, arba septintadaliu: 2017 m. sausio mėnesį Rokiškio mieste gyveno  14363 gyventojai, o metų pabaigoje beliko tik 12337. Palyginti, tiek gyventojų per metus net tamsiaisiais Viduramžiais „išluodavo“ nebent karai ar epidemijos. Jei tokia tendencija išliks, tai viso labo po septynerių metų paskutinis rokiškėnas turės garbę ant savivaldybės durų pakabinti spyną. Kokia „epidemija“ apsėdo mūsų rajoną? Rokiškio rajone, sociologų prognozėmis per artimiausius kelerius metus gimusių kūdikių skaičius turėtų sumažėti 21 proc. O Lietuvos statistikos departamento duomenimis, gimstamumas rajone nuosekliai mažėja ir jau keletą metų iš eilės nebesiekia net 250 kūdikių per metus ribos. Pernai (įskaitant vaikus, gimusius užsienyje) rajone registruoti 222 gimę vaikai, šiemet iki liepos 25-osios buvo gimę 132 mažieji rokiškėnai.  Prieš metus, „dėl klientų stokos“ rajono ligoninėje buvo nustota priiminėti gimdymus… Ar rajono vadovai ruošiasi skelbti ekstremalią situaciją? Rajono verslininkai pyksta dėl emigracijos į Vilnių ar užsienį, tačiau Rokiškyje, neoficialiais duomenimis, vyro algos „norma“ į rankas tesiekia vos 500 Eur (tą patvirtina ir Statistikos departamento fiksuotas vidutinis darbo užmokestis rajone – jo vidurkis į „rankas“ pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 583,1 Eur.). Nors darbdaviai tikina, kad trūksta darbuotojų, ieškantys darbo žmonės piktinasi, kad darbintis netgi už tokią algą realiai nėra kur.

Kiek būsimųjų rokiškėnų
laukiama?
Rokiškio rajone mokinių skaičius nenumaldomai mažėja. Šiemet rugsėjo pirmąją skambutis nebenuskambės Panemunėlio ir Kriaunų pagrindinėse mokyklose. Rajono valdžia ir vietos bendruomenės ieško, kas galėtų įsikurti didžiuliuose, sutvarkytuose jų pastatuose. Per nepilnus dešimt metų, nuo 2009-10 mokslo metų iki šių mokslo metų pabaigos mokinių skaičius Rokiškio rajono mokyklose sumažėjo drastiškai: nuo 5527 iki maždaug 3173.
Jei tokia mažėjimo tendencija išliks, o pagal gimstamumo rodiklius jai kisti jokių prielaidų nėra, rajone vaikų gimstamumas nenumaldomai  krinta. Demografų prognozės negailestingos: kaip matyti Lietuvos statistikos departamento duomenimis remiantis sudarytais prognozių žemėlapiais, Rokiškis yra antroje vietoje po Visagino pagal kūdikių skaičiaus mažėjimą: mokslininkai skaičiuoja, kad jų mūsų rajone iki 2021 m. mažės dar daugiau nei penktadaliu.
Remiantis Statistikos departamento duomenimis (https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/756286/2018.xls), pagal gyventojų sudėtį, šiuo metu Rokiškio rajone yra 241 vaikas, sulaukęs 7 m. amžiaus (iš jų 99 Rokiškyje). Šešiamečių yra 250 (87), penkiamečių –217 (81), keturmečių – 250 (77), trimečių – 243(103), dvimečių – 241 (90), metų amžiaus vaikų – 215 (95), 0-12 mėn. –222 (89). Vadinasi, jei darytume prielaidą, kad vienoje klasėje mokysis 20 vaikų, šiemet rajono savivaldybėje turėtų būti 12 (Rokiškyje -5), kitąmet – 13 (4), 2020 m. – 10 (4), 2021 m. – 13 (4), 2022 m. – 12 (5), 2023 m. – 12 (4), 2024 – 11 (5) ir 2025 m. – 11 (4) pirmokų klasės.
Tai tik teoriniai skaičiai, mat oficialioje statistikoje neatsispindi rajone registruotų vaikų „nutekėjimas“ į didmiesčius, užsieno šalis. Ir jei statistika rodo, kad rajone yra, tarkime, 243 trimečiai, tai visiškai nereiškia, kad po ketverių metų visi tie vaikai ateis į rajono mokyklas.
Vilniaus universiteto (VU) Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentas Rolandas Tučas, atlikęs Lietuvos gyventojų amžiaus demografinės struktūros kaitos prognozę 2017 – 2021 m., teigia, kad situacija Rokiškio rajono savivaldybėje liūdnoka. Per artimiausius keturis metus mūsų rajone, prognozuojama, gyventojų sumažės 12,15 proc. Pasak jo, vieną ketvirtį jo tirtų pokyčių nulėmė natūrali gyventojų kaita (demografija), o net tris ketvirčius – emigracija. Šaltiniai: https://www.delfi.lt/news/daily/education/apskaiciavo-kas-bus-lietuvoje-po-penkeriu-metu.d?id=76939823, http://www.rokiskiosirena.lt/naujiena/lietuva/emigracija-keiia-alies-veid-briamos-naujos-dviej-lietuv-ribos?page=9&per-page=5
 Dėl itin spartaus reprodukcinės kartos gyventojų skaičiaus mažėjimo kūdikių čia taip pat sumažės itin pastebimai. „Gimusių vaikų skaičiaus mažėjimui didžiausios įtakos turės dvi priežastys: gyventojų demografinės struktūros kaita (spartus reprodukcinės kartos gyventojų skaičiaus mažėjimas); vidutinio gimdančių ir pirmą vaiką gimdančių moterų amžiaus ilgėjimas“, – šalies žiniasklaidai vos prieš porą mėnesių teigė R. Tučas. Jo prognozę patvirtina ir Statistikos departamento duomenys. Nors rajono vadovai oficialiai džiaugiasi grįžtančiais užsieniečiais, statistika rodo ką kita – per vienerius metus gyventojų skaičius Rokiškio mieste sumažėjo dviem tūkstančiais.

Statistikoje –
akivaizdi emigracijos žymė
Vidutinis darbuotojų skaičius 2017 m. pabaigoje mūsų rajone buvo 7 676 asmenys, lyginant su 2017 m. trečiuoju ketvirčiu (7 740), darbuotojų skaičius per tris mėnesius sumažėjo 0,8 proc. Viso 2018 m. pradžioje Rokiškio rajono savivaldybėje gyveno 29 884 asmenys, palyginti su 2017 m. pradžia jų sumažėjo 963, arba 3,16 proc. Rokiškio mieste, kaip jau minėta, gyventojų sumažėjo dviem tūkstančiais – nuo 14363 iki 12337.
Jaunų, 19-29 m. amžiaus žmonių Rokiškio rajone oficialiais duomenimis, yra 19 m. – 308, 20 m. – 404, 21 m. – 369, 22 m. – 365, 23 m. – 388, 24 m. – 431, 25 m. – 431, 25 m. – 494, 26 m. – 323, 27 m. – 257, 28 m. – 255, 29 m. – 244. Vyresnių, patį didžiausią ekonominį potencialą turinčių asmenų – 30-34 m. grupėje Rokiškio rajone tėra tik 1003 asmenys. Padalinus į ketverius metus, vidutiniškai vienerių metų grupėje yra apie 250 asmenų, 35-39 m. grupėje – 1125 arba vidutiniškai nepilni 300 vienerių metų grupei, 40-45 m. grupėje – 1789 asmenys arba maždaug po 300 su trupučiu vieneriems metams. Reikia nepamiršti, kad šiandieniniai 40-mečiai yra gimę 1978-aisiais, kai rajone gimstamumas buvo didžiulis.  Lyginant su kitomis, jaunesnėmis amžiaus grupėmis, akivaizdu, kad didžiausias darbo jėgos nutekėjimas iš Rokiškio yra būtent šiose grupėse.
Kokia artimiausių dešimtmečių darbo jėgos prognozė? Statistikos departamento duomenimis, šiandieninių moksleivių nuo 12 iki 15 metų skaičius Rokiškio rajone svyruoja nuo 211 iki 274, ir tik šešiolikos, septyniolikos ir aštuoniolikos metų asmenų grupėse peržengia 300 žmonių ribą (atitinkamai 314, 304 ir 385 asmenys).

Uždirbame mažiau,
nei apskrities vidurkis
2017 m. pradžioje, kaip teigia rajono savivaldybė (www.rokiskis.lt/download/23027/verslo%20situacija4.pptx) rajone veikė 608 įmonės. Apie 79 proc. įmonių turėjo iki 10 darbuotojų. 7 proc. – 10-20 darbuotojų, 8 proc. – 20-50 darbuotojų, 4 proc. – iki 100 darbuotojų, ir tik vienos įmonės darbuotojų skaičius viršijo tūkstantį. Daugiau nei trečdalis iš 608 įmonių – 279 vertėsi didmenine bei mažmenine prekyba bei automobilių ir motociklų remontu. Meninės, pramoginės, poilsio organizavimo veiklos įmonių buvo 91, apdirbamosios gamybos – 86, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės – 53, transporto ir saugojimo – 49, žmonių sveikatos ir socialinio darbo – 46, statybos – 41 įmonė.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis (https://osp.stat.gov.lt/naujienos?articleId=5606589), Rokiškio rajono savivaldybėje paskutinįjį 2017 m. ketvirtį vidutinis bruto darbo užmokestis neatskaičius mokesčių buvo 723 Eur, o neto, kitaip sakant, „į rankas“ – 579,7 Eur. Darbo užmokestis mūsų rajone pernai pabaigoje buvo mažesnis, nei Panevėžio apskrities vidurkis (atitinkamai 778 ir 617 Eur). Šalies vidurkis buvo atitinkamai 884,4 ir 690,5 Eur. Šiemet pirmąjį ketvirtį atlyginimas „ant popieriaus“ rajone pasiekė 724 Eur, o „į rankas“ išaugo visais keturiais eurais ir buvo 583,1 Eur. Tuo tarpu šalies vidurkis „į rankas“ buvo 700 Eur, Panevėžio apskrities vidurkis – 616 Eur. Pagal bruto darbo užmokestį Rokiškio rajono savivaldybė šalyje buvo 29-a.
Pasižiūrėkime, kokius atlyginimus siūlo didžiosios rajono įmonės. Tą padaryti nesunku: tinklalapyje https://rekvizitai.vz.lt/ pateikiama oficiali Sodros informacija apie vidutinius atlyginimus įmonėse. Tai yra duomenys apie atlyginimus iki mokesčių, vadinasi, į rankas darbuotojai gauna gerokai mažiau.
Taigi, AB „Rokiškio sūris“ turi 983 darbuotojus, vidutinis atlyginimas šių metų gegužę buvo 992,43 Eur.
UAB Daivida, Rokiškio mėsinė –200 darbuotojų, algų vidurkis minėtąjį mėnesį –597,55 Eur.
UAB „Lašų duona“ –126 darbuotojai, algų vidurkis – 694,35 Eur.
AB Rokiškio mašinų gamykloje dirba 122 darbuotojai, jų algų vidurkis gegužę buvo 1136,32 Eur.
Lašų žemės ūkio bendrovė – 70 darbuotojų, algų vidurkis – 938,12 Eur.
UAB „Darola“ – 82 darbuotojai, algų vidurkis – 454,35 Eur.
UAB „Meteka“  – 55 darbuotojai, algų vidurkis –1149,56 Eur.
UAB „Duguva“ – 54 darbuotojai, algų vidurkis – 731,31 Eur.
UAB „Rokmelsta“ – 51 darbuotojas, algų vidurkis – 575,82 Eur.
Žemės ūkio bendrovė Ilzenbergas – 47 darbuotojai, algų vidurkis – 820,37 Eur.
Bajorų žuvis, Jono Simučio IĮ – 45 darbuotojai, algų vidurkis –848,22 Eur.
UAB „Pandmeta“ – 43 darbuotojai, algų vidurkis – 946,06 Eur.

Jei šiandien reiktų darbo…
Rajono verslininkai deklaruoja – trūksta darbuotojų. Deja, rajono dirbantieji atviri: darbintis nėra kur. Viena jauna kvalifikuota specialistė, paprašiusi neviešinti jos pavardės, atviravo: „Aš, grįžusi į Rokiškį, pusę metų net neturėjau kur siųsti gyvenimo aprašymo“.
Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį rajone buvo 7459 darbuotojai, arba 2,8 proc. mažiau, nei pernai paskutinįjį ketvirtį.
Lietuvos darbo biržos duomenimis, liepos pradžioje rajone buvo 2098 bedarbiai. Nuo metų pradžios pavyko įdarbinti 2068 rokiškėnus, iš jų tik 761 asmenį pagal neterminuotas darbo sutartis, dar 105 – pagal terminuotas.
Jei tikėti Lietuvos darbo biržos puslapiu, rokiškėnams šiuo metu siūloma net 60 darbo vietų. Tačiau pasidomėjus detaliau, kai kurios darbo vietos yra ne Rokiškio rajone, vadinasi, besidarbinantis asmuo turėtų gyventi atskirai nuo savo šeimos. Kai kurios apskritai – Vokietijoje, Olandijoje ar dar kurioje kitoje Europos valstybėje. Kai kuriuose skelbimuose darbo užmokestis nenurodomas arba nurodomas toks, kuris gerokai neatitinka tos šakos atlyginimų vidurkio. Taigi, norintysis darbintis didelio pasirininkimo neturi. Daugiau nei vienas pasiūlymas yra traktorininkams, buhalteriams. Kvalifikuotiems specialistams su aukštuoju universitetiniu išsilavinimu vienintelė siūloma darbo vieta – fizikos mokytojo Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijoje. Apie tai, kad rajono verslininkams reikia inžinierių ar kitokių specialistų – neužsimenama.
O gal jie darbo neieško Darbo biržos tinklalapyje? Cvonline.lt puslapyje Rokiškyje darbą siūlo Makveža sandėlininkui, VĮ Kelių priežiūra – kelių meistrui bei MAXIMA mėsos išpjaustytojui. Dar siūlomos darbo vietos šeimos gydytojui, odontologui ir akušeriui.
Cv.lt tinklalapyje IKI parduotuvė ieško pardavėjo-kasininko, rajono savivaldybė – viešųjų ryšių specialisto, Telia ir Topo centras – pardavėjų konsultantų, taip pat viena įmonė dairosi tarptautinių reisų vairuotojo. Ir tai – viskas.

Emigrantų nuomonės tyrimas
Kad ir kaip rajono valdžia ir verslas dejuotų, kad emigracijos iš Rokiškio priežastys yra prastai išvystas kultūrinis gyvenimas, kitaip sakant, rajono žmonės bėga iš čia, nes „nėra ką veikti“,Lietuvos migracijos priežasčių tyrimas, kurį pristatė Vytauto didžiojo universiteto Lietuvių išeivijos instituto darbuotoja, tyrimo bendraautorė dr. Ilona Strumickienė, atskleidė visai kitas priežastis. Tyrimo duomenys pateikti delfi.lt. Reprezentatyvi emigrantų apklausa vyko šių metų sausio 19-vasario 10 dienomis. Tyrėjai rėmėsi prielaida, kad migracija neapsiriboja tik ekonominiais ir sociodemografiniais veiksniais.
Emigrantų buvo klausiama, kokios yra didžiausios problemos Lietuvoje. 57,7 proc. respondentų įvardijo korupcijos dydį, ekonominę nelygybę minėjo 51,9 proc., nepagarbą eiliniam žmogui – 43,3 proc. , biurokratijos dydį – 34 proc., pensijų, socialinių išmokų dydį – 23,8 proc., verslininkų gobšumą – 23,3 proc. apklaustųjų.
Tyrimas parodė, kad maždaug tik 30 proc. žmonių galėjo sau leisti neblogai gyventi Lietuvoje, nes jie sakė, kad „mums buvo prieinami kai kurie brangūs dalykai, kaip televizorius, šaldytuvas, bet mes negalėjome sau leisti brangių pirkinių, kaip buto, jachtos kažkokių kitokių“. Apie 7 proc. žmonių sakė, kad jie galėjo viską sau leisti. Tačiau 13,4 proc. žmonių pasakė, kad „mums neužteko pinigų net maistui“. 25,1 proc. pasakė, kad jie maisto galėjo įsigyti, bet buvo sunku įsigyti rūbų. 30 proc. išvykusiųjų nurodė, kad jiems buvo sunku įsigyti stambesnį pirkinį kaip televizorių, šaldytuvą. Nuosavo būstu disponavo tik 33,5 proc. apklaustųjų, maždaug 40 proc. galėjo leisti sau laisvalaikį, kuris jiems teikė atgaivą.

Nesaugūs ir nevertinami
Tyrėjai bandė išsiaiškinti ne tik ekonomines bei finansines finansines priežastis, bet ir išsiaiškinti, kaip žmonės jautėsi gyvendami Lietuvoje. 33,1 proc. sakė „buvau nelaimingas ir džiaugiausi, kad galėjau išvažiuoti“. 56,7 proc. pritarė teiginiui „jaučiausi nereikalingas Lietuvoje“, 70,5 proc. vadovavosi nuostata „gyvenimas Lietuvoje blogėja, miglotos ateities perspektyvos“, 38,1 proc. pripažino, kad gyvenant Lietuvoje jiems nepavyko būti laimingiems.  
Tyrėjai išsiaiškino, kad prasta sociopsichologinė jausena yra susijusi su darbo santykiais. Žmonės, kurie turėjo darbo patirties, nurodė, kad jie jautė nepagarbą darbuotojui (54,8 proc.), aukštą streso lygį (62,1 proc.), nuopelnų neįvertinimą (37,9 proc.), nejautrumą asmeninėms problemoms (53 proc.), prastas karjeros galimybes (61,7 proc.).
Šaltinis: https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/apklause-isvykusius-isryskejo-zmogiskoji-emigracijos-tragedija.d?id=78364059
„Rokiškio Sirenos“ inform.