Susitikime su Seimo vicepirmininku Jonu Jaručiu – apie iššūkius Lietuvos saugumui (0)

Kovo 21 d. į Rokiškį pasikalbėti apie šių dienų aktualijas užsuko Lietuvos Respublikos Seimo vicepirmininkas, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Jonas Jarutis. Į Rokiškio rajono savivaldybės tarybos posėdžių salę rinkosi Rokiškio rajono savivaldybės administracijos, policijos komisariato, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos, Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų, Lietuvos šaulių sąjungos atstovai ir eiliniai rajono gyventojai. Į šį susitikimą buvo kviesti medikai, pedagogai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, tačiau, deja, susirinkusiųjų būrys buvo negausus.

Didžiausias dėmesys - saugumui

Susitikime buvo kalbama apie karo padėtį Ukrainoje, geopolitinę situaciją Europoje ir civilinę saugą Rokiškio rajone, įvairių institucijų vaidmenį, užtikrinant rajono ir visos Lietuvos gyventojų saugumą. Buvo pristatyti Krašto apsaugos sistemos pokyčiai, parodant juos skaidrėse konkrečiais skaičiais.

Lietuva šiuo metu - saugi

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Jonas Jarutis priminė, kad šalyje iki 2022 m. balandžio 20 d. įvesta nepaprastoji padėtis. Seimo narys užtikrino, kad šiuo metu esame saugūs, saugomi NATO ir sąjungininkų pajėgų, tačiau tuo pačiu perspėjo, kad Ukraina dabar kariauja už visos Europos saugumą. „Jeigu Ukraina kris, kiti būsime mes“, - Jonas Jarutis ragino susitelkti tam, kad gali tekti gintis nuo Rusijos. Gera žinia ta, kad mes galėtume būti nepriklausomi nuo Rusijos energetinių bei gamtos išteklių. Rokiškio rajono policijos komisariato atstovas Robertas Krasauskas susirinkusius ramino, kad viešoji erdvė yra stebima, apie 100 asmenų atitinkamų tarnybų įvertinti kaip keliantys pavojų Lietuvos saugumui ir jiems skiriamas ypatingas dėmesys. Didesnių pokyčių pastaruoju metu Lietuvos saugumo srityje nestebima. Kaip pavojus saugumui įvardinta ir dezinformacija viešojoje erdvėje. Galima to priežastis – trūksta patikimos informacijos.

Įvardintos Rusijos, kaip tautos – fenomeno, susiformavimo priežastys

Seimo narys įvardijo ir priežastis, kodėl Rusija tapo šalimi agresore ir kodėl dauguma šios šalies piliečių palaiko V. Putino vykdomą politiką. Viena iš priežasčių - dauguma rusų pasitiki savo valstybės politika, nes 3/4 jų nėra buvę kitose šalyse. Rusai - tokia nacija, kuriems valdžia yra viskas. Iš jų yra tik 2-3 procentai, kurie drįsta kažką prieš vadovus pasakyti. Dar Rusijai padeda tai, kad kitos šalys tapo priklausomos nuo jos išteklių ir dėl to yra suvaržytos.

Surasti slėptuves gali būti sudėtinga

Susitikimo metu kilo klausimai, kur rasti slėptuves nuo galimo bombardavimo, ar jų užteks visiems gyventojams, jeigu ne, kokia dalis gyventojų pakliūtų į slėptuves. Savivaldybės vadovai, dalyvavę susitikime, patikino, kad slėptuvės yra, jos neseniai buvo apžiūrėtos, patikrintos, jų sąrašai viešai paskelbti. Deja, dalis susirinkusiųjų tų sąrašų nebuvo matę. Į klausimą, kokia procentinė dalis gyventojų galėtų pasislėpti tam skirtose patalpose, savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas negalėjo konkrečiai atsakyti. Taip pat, kaip ir į klausimą, kaip gyventojui, gavus pranešimą apie atakos pavojų, sužinoti, kur yra artimiausia slėptuvė. Pasak mero, niekas kiekvienam gyventojui nepaskambins ir nepasakys, kur reikia slėptis - slėptuvių sąrašai buvo paskelbti ir juos tiesiog reikia žinoti. Priminta ir tai, kad pastatai, kuriuose įrengtos specialios patalpos, pažymėti geltonu trikampio ženklu.

Nebuvome pasiruošę, o dabar turime numatyti visus atvejus

Seimo narys Jonas Jarutis pripažino, kad dabartinei padėčiai nebuvome tinkamai pasiruošę, pasirengimo nepaprastajai padėčiai trūkumų tikrai yra, nes ilgą laiką žmonės gyveno ramiai ir tikėjosi, kad tokia situacija tęsis toliau. Priminta tai, kad mes turime Karo padėties įstatymą, kuris numato šalies valdymo ypatumus karo atveju. Apie tai pasisakė neetatinis savanoris, pulkininkas leitenantas Valdas G., kuris tuo pačiu yra ir karo komendanto pavaduotojas.

Klausimai iš salės

Šaulių sąjungos atstovai domėjosi, kada bus sudarytos paprastesnės sąlygos turėti ginklą. Pasak Jono Jaručio, laikas pasitikėti visuomene ir suteikti didesnes galimybes turėti ginklą. Tai įpareigoja daryti sudėtingas laikmetis. Planuojama suteikti didesnes galimybes ir šauliams.

Aktyviai klausimus Seimo nariui uždavinėjo Nevyriausybinių organizacijų tarybos pirmininkė Raimonda Stankevičiūtė – Vilimienė. Visuomeniška moteris pastebėjo, kad valdžia laikosi pozicijos neaudrinti visuomenės, tačiau žmogus yra saugus tada, kai jis žino, o šiuo atveju žinojimo yra per mažai. „Perdėta ramybė“, - situaciją įvardijo R. Stankevičiūtė - Vilimienė.

Pasak statistikos, pasitikėjimas Lietuvos kariuomene – vienas didžiausių

Susitikime pateikti statistiniai duomenys apie Lietuvos kariuomenės pasirengimą – gynybai skirtas biudžetas kasmet didėja. Didžiausia šio biudžeto dalis 2020 metais skirta personalui, po to – modernizacijai bei atsargoms, šiek tiek mažiau – operacijoms ir išlaikymui. Pastaraisiais metais kariuomenė daugiausia modernizuojama, įsigyjant šarvuotuosius visureigius bei universalius sraigtasparnius. Didžiąją dalį Lietuvos kariuomenės statistiniais 2020 metais sudarė profesionalios karo tarnybos kariai (11 095), daugiau nei perpus mažiau – kariai savanoriai (5 117) ir tik tada – šauktiniai (apie 3 800). Pateikti duomenys ir apie tai, kuo pasireiškia Lietuvos parama Ukrainai. Tai tikrai nėra vien materialinė parama karo atveju – prieš tai vykdytos bendros karinės pratybos, konsultacijos gynybos klausimais, taikyta sužeistų karių reabilitacija bei kita. Patiekti duomenys byloja, kad pasitikėjimas Lietuvos kariuomene yra vienas didžiausių, palyginus su kitomis valstybės institucijomis.