Profesionalių teatrų festivalis Rokiškyje „Teatro genas“ (spektaklių anotacijos) (0)

Seniausias ir didžiausias Lietuvos profesionalių teatrų festivalis, gyvuojantis 40 metų „Teatro genas“ - jau kovo 5-25 dienomis. 

FESTIVALIO ATIDARYMAS 

Kovo 5 d. 18 val. Didžioji salė

NACIONALINIS KAUNO DRAMOS TEATRAS

PANIKA 

Režisierė Kamilė Gudmonaitė

Scenografijos ir kostiumų dailininkė Barbora Šulniūtė

Vaizdo projekcijų autoriai Ridas Beržauskas, Barbora Šulniūtė, Jonas Litvina

Vaidina Mantas Zemleckas, Gytis Laskova, Vaidas Marškala 

„Panika“ – režisierės Kamilės Gudmonaitės spektaklis pagal šiuolaikinio suomių dramaturgo Mika Myllyaho to paties pavadinimo pjesę kviečia į provokuojančią ir realistinę miesto visatą, kurioje tikras ir įsivaizduojamas krizes patiria šiandienos vyrai. Intelektuali ir aštri komedija pasakoja apie tris draugus, kurie stengiasi „susitvarkyti savo gyvenimus“. Pasitelkę rytų praktikas ir psichoterapiją, jie leidžiasi į absurdišką, komišką ir rimtą savęs pažinimo kelionę, kuri atskleidžia vyriškumo, kaip socialinio antspaudo problematiką. Su kokiais iššūkiais šiandien susiduria vyrai, ko iš jų tikisi visuomenė ir šeima?  

Trukmė – 2 val. 45 min. (su pertrauka)

Premjera – 2019 m. gruodžio 18, 19 ir 20 d.

N-18 

Dėmesio! Spektaklio metu vartojama necenzūrinė leksika, rodomas nuogas kūnas ir naudojamas sintetinis rūkalų kvapas

(D. Stankevičiaus nuotr.)

Kovo 6 d. 10 val. Mažoji salė 

Šokio teatras DANSEMA

MIŠKAS

Interaktyvus šokio spektaklis 6–18 mėn. mažyliams.

Idėjos autorė ir choreografė Birutė Banevičiūtė

Choreografijos bendraautorė Raimonda Gudavičiūtė

Šokėjos Giedrė Subotinaitė, Erika Vizbaraitė

Dailininkė Medilė Šiaulytytė

Kompozitorius Tobias Hagedorn 

Ar buvote tokiam paslaptingame miške, kur medžių lapų mirgėjimo ir atspindžių šviesoje pažįstami augalai ir miško gyventojai gali virsti keistomis būtybėmis, kviečiančiomis mažylius naujiems nuotykiams ir  atradimams? Jei ne, tai ateikite ir patirkite tarptautinės kūrybinės komandos sukurtą interaktyvų šokio spektaklį „Miškas“, kuriame mažieji žiūrovai kviečiami įsijungti į spektaklio veiksmo tyrinėjimą ir judesio pažinimą! 

Spektaklis nominuotas Auksinio scenos kryžiaus apdovanojimui Geriausio metų spektaklio vaikams kategorijoje. 

Trukmė – 40 min.

Premjera – 2020 m. 

Bilieto reikia ir vaikui, ir suaugusiam.

 
(L. Vansevičienės nuotr.)

Kovo 7 d. 10 val. Mažoji salė 

Kauno Valstybinis lėlių teatras

LIŪTAS IR PAUKŠTIS

Spektaklis be teksto, visai šeimai. 

Režisierė Kata Csató

Dailininkė Julija Skuratova

Kompozitorė Rita Mačiliūnaitė

Vaidina Indrė Endriukaitė / Natalija Parasochkina-Vikhtynskaja, Vigita Rudytė / Jolita Ross, Andrius Žiurauskas / Mindaugas Černiauskas 

Šis spektaklis – tai subtili ir įkvepianti pasaka apie draugystę ir jos prasmę. Vieną dieną Liūtas savo rudenėjančiame sode randa sužeistą Paukštį. Šis Liūtas skiriasi nuo kitų liūtų: jis labai jautrus ir rūpestingas, tad priima Paukštį gyventi į savo jaukius namus. Taip prasideda netikėta, bet tikra ir gili draugystė tarp dviejų labai skirtingų gyvūnų. Dienos bėga, ateina ir praeina Kalėdos, Paukštis pasveiksta ir nori iškeliauti, tad draugams neišvengiamai tenka išsiskirti… Tačiau tikra draugystė niekur nedingsta – šiltas jausmas visada keliauja kartu, o brangus draugas gyvena ypatingoje vietoje – širdyje. Iki tol, kol draugai vėl susitinka… 

Trukmė – 45 min.

Premjera – 2023 m. gruodžio 1 d. 

Žmonėms nuo 3 metų. 

  
(Arvydo Gudo nuotr.)

Kovo 7 d. 12 val. Didžioji salė 

Kauno Valstybinis lėlių teatras

SESYTĖ ELENYTĖ IR BROLIUKAS AVINIUKAS 

Pjesės autorė Daiva Čepauskaitė   

Režisierė Milda Emilija Mičiulytė

Scenografas Artūras Šimonis

Kompozitorius Martynas Bialobžeskis

Videomenininkas Titas Jurjonas

Choreografė Aušra Krasauskaitė

Vaidina Dominyka Budinavičiūtė / Rūta Kumpikaitė , Arvydas Šaučiūnas / Augustas Gudelis, Vigita Rudytė / Laima Strazdauskienė, Mindaugas Černiauskas / Saulius Bagaliūnas, Audronė Grėbliauskienė / Jolita Ross 

Magijos, šviesos ir muzikos kupina brolio ir sesers kelionė namo, kurioje meilė įveikia net piktosios Raganos pinkles.

Netekę šeimos ir namų, Elenytė ir Joniukas leidžiasi į ilgą kelionę, kurios metu juos švelniai globoja gerosios gamtos dvasios. Tačiau, kaip ir visose pasakose, jų laukia išmėginimų ir pavojų kupinas kelias. Ištroškęs Joniukas nepaklauso savo sesytės Elenytės perspėjimo, atsigeria iš Raganos užburtos balos ir pavirsta avinuku. Tai nesutrukdo jiems atrasti naujų namų mylinčio ir geraširdžio Karaliaus pilyje, kuris sutinka ir priima keliautojus it savo tikrus vaikus. Bet pavydi ir klastinga Ragana nuolatos kėsinasi į naujai atrastą laimę. Ar pavyks šiai šeimai nepasiduoti piktosios Raganos kerams, ar suras jie laimę ir ramybę? 

Spektaklis įkvėptas stebuklinės pasakos, lietuvių liaudies dainų sąskambių, ženklų, simbolių ir užkoduotų prasmių, leisiančiu iš naujo pamatyti mūsų tautosakos grožį ir unikalumą. 

Trukmė – 1 val.

Premjera – 2024 m. gegužės 4, 5 d. 

Žmonėms nuo 6 metų

  
(Arvydo Gudo nuotr.)

Kovo 8 d. 17 val. Didžioji salė 

Alytaus miesto teatras

BALTARAGIO MALŪNAS

Muzikinis spektaklis 

Režisierė Milda Emilija Mičiulytė

Kompozitorius Martynas Bialobžeskis

Scenografas, kostiumų dailininkas Artūras Šimonis

Režisierės asistentė Alma Purvinytė

Choreografas Marius Pinigis

Videoprojekcijos Titas Jurjonas

Šviesų dailininkai Natali Melnychuk, Vytautas Skruibys

Garso režisierius Justinas Raudonis

Direktorė Inesa Pilvelytė

Vaidina Vaidas Praspaliauskas, Lyja Maknavičiūtė, Povilas Adomaitis, Eglė Juškaitė, Jonas Gaižauskas, Andra Kavaliauskaitė, Erika Jasinskaitė-Salickienė, Ona Gudaitytė, Tomas Pukys, Vincas Vaičiulis 

Muzikinis spektaklis „Baltaragio malūnas“ – amžinoji kova tarp gėrio ir blogio, apie žmogaus ir velnio grumtynes dėl savo sielos ir laimingo gyvenimo, persipinanti su romantiška Girdvainio ir Jurgos meilės istorija. Antgamtiški reiškiniai, burtai, blogio jėgos nugali trapią žmogaus prigimtį.

Šiame spektaklyje, kaip ir tautosakoje, ypatingas dėmesys skiriamas velnio personažui, regis, visas gyvenimas sukasi aplink jį. O ar kas nors pagalvojo, kodėl Pinčiukas taip elgiasi? Kokie jo elgesio motyvai? Pinčiuko personažas spektaklyje traktuojamas ne kaip priešiška ir destruktyvi jėga, ne kaip blogio įsikūnijimas, o kaip jaunas žmogus, kuris dėl savo kitoniškumo, vienišumo ar charakterio savybių yra nužmoginamas, demonizuojamas, patraukiamas į visuomenės paribį. Tai žmogaus drama, kova su nelabuoju, kuri pirmiausia simbolizuoja sizifišką kovą su likimu. Juk žmogaus gyvenimą dažnai valdo nepažįstamos, svetimos, net priešiškos jėgos, kurių įveikti mirtingieji negali. Visgi net ir pralaimėdami galime išsaugoti savo žmogiškąjį orumą ir išdidžiai pasitikti likimo siunčiamus išbandymus. 

Trukmė – 2 val.

Premjera – 2024 m. kovo 25 d. 

  
(Arvydo Gudo nuotr.) 

Kovo 12 d. 18 val. Didžioji salė 

Kauno šokio teatras AURA

AŠ MIEGOSIU PRIE SIENOS

Šokio spektaklis 

Choreografas Ferenc Fehér

Asistentas ir repetitorius Robert Pryzbyl

Šviesų dailininkas Vilius Vilutis

Kostiumų dailininkė Kristina Čyžiūtė-Svirskienė

Muzika Ferenc Fehér

Teatro meno vadovė Birutė Letukaitė

Šokėjai Andres Ortiz, Dalila Tiraboschi, Ester Bega, Heung Won Lee, Julija Strupaitė, Marine Fernandez, Marianna Lo Coco, Nanaho Kugawa, Susanna Maggio, Victor Hugo Gil Méndez 

Pasislėpę tarp tamsių gatvių ir mirgančių šviesų, miesto vampyrai gyvena tarp mūsų.

Tai yra paslaptinga, sugluminta, bet klastinga pasaulio dalis.

Šios nežemiškos, nematomos būtybės artėja prie mūsų tamsoje ieškodamos savo aukų.

Vampyrų bendruomenė labai įvairialypė. Visi turi savo ypatingus gebėjimus, gali meistriškai žaisti savo tapatybe. Tai gudrūs manipuliatoriai, kurie mėgsta įsiskverbti į aukų gyvenimus, nepaliekant jokių pėdsakų.

Kad išgyventume, ėdam vienas kitą. Groteskinės scenos reflektuoja tikruosius miesto vampyrų troškimus. 

Trukmė – 45 min.

Premjera – 2024 m. vasario 7 d.

  
(Kristinos Čyžiūtės Svirskienės nuotr.)

Kovo 13 d. 18 val. Didžioji salė 

Keistuolių teatras

TURKIO SPALVOS MONSTRAS 

Režisierius Aidas Giniotis

Scenografė ir kostiumų dailininkė Ramunė Skrebūnaitė

Vaidina Matas Pranskevičius, Jurgis Marčėnas, Jovita Jankelaitytė / Justina Smieliauskaitė, Jurgis Marčėnas, Matas Pranskevičius, Dalius Skamarakas, Judita Urnikytė, Diana Kamarauskaitė, Vaidotas Žitkus, Jonas Šarkus, Lukas Auksoraitis, Danas Kamarauskas, Darius Auželis

C. Gozzi „Turkio spalvos monstras“ pagal geriausias žanro tradicijas – ryški, jausminga, magiška bei viltinga tragikomedija, nardinanti į meilės ir keršto, klastos ir stebuklų sūkurį, gyvybingai sukamą improvizuojančių aktorių. Mistiškame Nankino mieste besiskleidžianti istorija galėtų vykti kiekvienoje ir čia pat nė vienoje kitoje pasaulio vietoje. Personažus ištinkantys įvykiai – universaliai atpažįstami ir gyvenimiški, o čia pat – tokie gaivališki ir magiški, kad nuobodulys žiūrovų salėje niekaip neatras vietos.

„Turkio spalvos monstras“ ir kaukėtieji jo personažai kviečia šiomis dienomis ypač svarbiam veiksmui – įžvelgti tai, kas slypi giliai viduje. Tai – alegorinė istorija apie autentiškumą bei savastį įkalinančias kasdienybės kaukes, kvietimas nepasiduoti fizinių kūnų ir blizgių viršelių apžavams, o verčiau išvysti tai, kas pamatoma užmerkus akis ir atvėrus širdį. 

Trukmė – 3 val. (su pertrauka)

Premjera – 2024 m. gegužės 10 d.

N-14  (Lauros Vansevičienės nuotr.) 

Kovo 14 d. 12 val. Didžioji salė 

Keistuolių teatras

AŠ VEJUOS VASARĄ 

Pjesės autorė Violeta Palčinskaitė

Režisierius ir muzikos autorius Gabrielius Zapalskis

Pjesės adaptacijos konsultantė Teklė Kavtaradzė

Scenografė ir kostiumų dailininkė Laura Luišaitytė

Choreografė Judita Urnikytė

Vaizdo projekcijų autorius Aleksandras Zapalskis

Režisieriaus asistentas Matas Pranskevičius

Šviesų dailininkas Darius Malinauskas

Garso režisierius Laimis Ižganaitis

Balsas Dalius Skamarakas

Vaidina Justina Smieliauskaitė, Eglė Grigaliūnaitė, Judita Urnikytė, Birutė Belada Tauterytė, Aleksandras Kleinas, Tomas Šečkus, Danas Kamarauskas, Ignas Antanas Giniotis, Domas Urbonavičius, Elina Kuprijaškinaitė, Diana Kamarauskaitė , Eimantas Seselskis, Ieva Stundžytė, Karolina Kildaitė, Gabrielė Baubaitė 

Aš esu tai, ką turėdamas, gali galvoti, kad neturi; neturėdamas – manyti, jog įsigijai. Esu nenuperkamas, neparduodamas ir neskolinamas. Galiu būti didelis ir mažas. Galiu būti tikras ir netikras. Tačiau – kas ieško, tas visada mane suranda. 

„Aš vejuos vasarą“ – pjesė, suvaidinta daugybėje teatrų Lietuvoje ir už jos ribų, pamėgta vaikų ir suaugusių. Magiška istorija, kuri šiandien naujai atgyja Keistuolių teatre. 

Trukmė – 1 val. 40 min. (su petrauka)

Premjera – 2024 m. rugsėjo 28 d. 

Žmonėms nuo 6 metų. 

 (Lauros Vansevičienės nuotr.)

Kovo 14 d. 18 val. Didžioji salė 

Valstybinis jaunimo teatras

Filmas. Dokumentinė esė

EIMUNTAS NEKROŠIUS. PRADŽIA 

Režisierius Audronis Liuga

Montuotojas Kostas Radlinskas

Kompozitorius Arturas Bumšteinas 

Jaunimo teatras tapo pirmaisiais režisieriaus Eimunto Nekrošiaus kūrybiniais namais. Čia 1977-aisiais jis debiutavo spektakliu „Medaus skonis“. Vėliau sukūrė spektaklius „Katė už durų“, „Kvadratas“, „Pirosmani, Pirosmani…“, „Meilė ir mirtis Veronoje“, „Ilga kaip šimtmečiai diena“, „Dėdė Vania“, „Nosis“. Jie įtvirtino „Eimunto Nekrošiaus teatro“ fenomeną ir pakeitė teatro pasaulį.

Eimunto Nekrošiaus teatrui gimti padėjo jo pirmoji mokytoja ir Jaunimo teatro vyriausioji režisierė Dalia Tamulevičiūtė, dramaturgas Saulius Šaltenis, dailininkai Adomas Jacovskis, Nadežda Gultiajeva, kompozitoriai Faustas Latėnas, Kęstutis Antanėlis ir režisieriaus bendraamžių  aktorių dešimtukas. Taip pat žiūrovai, laukdavę ilgas valandas, o kartais naktis, prie bilietų kasų, ir lankydavę spektaklius po daugelį kartų. Jie ėjo į jaunimkę, kaip į bažnyčią…  

Dokumentinė esė „Eimuntas Nekrošius. Pradžia“ – tai ano teatro refleksija, pasitelkus spektaklių nuotraukas ir filmuotą medžiagą. Įsižiūrėjus į fotografų Stanislovo Kairio, Audriaus Zavadskio ir operatorius Donato Buklio užfiksuotus vaizdus galima juose atrasti Nekrošiaus spektaklių „prarasto laiko“ akimirksnius. Anas, jaunystės laiko, teatras atrodė tikresnis už supančią tikrovę. Utopiška pastanga – atgaivinti tuos akimirksnius… 

Trukmė – 1 val. 10 min.  (Valstybinio jaunimo teatro nuotr.)

Kovo 15 d. 17 ir 19 val. Didžioji salė 

Valstybinis jaunimo teatras

PRANAŠYSTĖ 

Režisierius Justinas Vinciūnas

Kompozitorius Andrius Kairys

Scenografė ir kostiumų dailininkė Paulina Turauskaitė

Režisieriaus asistentas Lukas Petrauskas

Pjesę iš vokiečių kalbos vertė Darius Pocevičius

Atlikimo teisės Suhrkamp Verlag AG Berlin

Vaidina Algirdas Latėnas, Vidas Petkevičius, Saulius Sipaitis, Gediminas Storpirštis 

Peteris Handke’ė – austrų rašytojas, 2019 m. apdovanotas Nobelio literatūros premija. „Pranašystė“ sukurta ankstyvuoju rašytojo kūrybos laikotarpiu. Šį kūrinį, kaip ir kitas 1964–1966 m. parašytas pjeses, autorius priskyrė vadinamosioms kalbinėms pjesėms. Pjesėje nėra veiksmo, siužeto linijų, scenografijos: visas dėmesys sutelkiamas į žodį.

Pradžioje buvo žodis – fonetika ir ritmas buvo pirmieji elementai, patraukę jauniausios kartos režisieriaus Justino Vinciūno dėmesį. Jis ieškojo būdų perteikti šį tekstą kaip muziką, sudėlioti jo ritminę partitūrą. Galiausiai kilo klausimas: o kur yra žmogus?

Atsakymo į šį klausimą kartu su režisieriumi scenoje ieško vyriausios kartos Jaunimo teatro aktoriai: Algirdas Latėnas, Vidas Petkevičius, Saulius Sipaitis, Gediminas Storpirštis – tikrieji teatro scenos grandai, iš aktyvaus gyvenimo jau tarytum pasitraukianti karta. Pasak režisieriaus, šių aktorių patirtis ir tampa kontrapunktu formalistiniam pjesės stiliui. Jų lūpose pranašystė suskamba ir it Biblinė metafora, ir kaip absurdiška, autoironiška odė kasdienybei. Pjesėje paminėti keturi skaitovai A, B, C ir D spektaklyje įgyja benamių pavidalą. Visi jie atsisakę apčiuopiamų nuosavybės formų – stebėtojai, pakilę virš kasdieniško gyvenimo. 

Trukmė – 1 val.

Premjera – 2024 m. spalio 29 d.

N-16 

 
(Lauros Vansevičienės nuotr.)

Kovo 16 d. 16 val. Didžioji salė 

Panevėžio teatras MENAS

VĖJO KOTLETUKAS

Muzikinis spektaklis 

Pjesės autorius Dainius Gintalas

Režisierius Albertas Vidžiūnas

Dailininkas Artūras Šimonis

Kompozitorius Titas Petrikis

Dainų autoriai ir atlikėjai Kotryna Chruškova, Martynas Klementjevas, Radvilė Bronušaitė, Aliona Kuriakina, Samuelis Sauchatas, Irmantas Pilis 

„Vėjo Kotletukas“ – tai Alberto Vidžiūno režisuotas muzikinis spektaklis visai šeimai, pasakojantis apie draugystę, pasiaukojimą, naujų namų, „kažko daugiau“ paieškas. Pasaulis, kuriame gyvena pagrindiniai personažai – Vėjo Kotletukas, Agurkėlis, Bulvytė Fri, yra bauginantis, virtęs dykyne, šiukšlių pilna planeta. Galbūt taip nutiko dėl to, kad vaikai nustojo svajoti? Vėjo Kotletukui pasiduoti nykuliui neleidžia sapnas, tad jis leidžiasi į kelionę surasti išganingąją lėkštutę. 

Spektaklyje kalbama apie savasties ir bendrystės su bendraamžiais paieškas, svajonių ir veržimosi į naujas erdves svarbą sustabarėjusiame, vienatvės persmelktame pasaulyje. Lėkštutė, jos vaizdinys, personažams veriasi kaip vidinis siekis, pilnatvė, kurios visi taip ilgisi.

Spektaklyje prasmingai žaidžiama absurdo elementais, jame apstu keistų, nuotaikingų situacijų, o gyvai atliekama muzika suteikia nežemiško polėkio ir šviesios energijos. 

Trukmė – 1 val.

Premjera – 2024 m. lapkričio 10 d. 

Žmonėms nuo 6 metų. 

Kovo 19 d. 10 ir 13 val. Mažoji salė 

Šeiko šokio teatras

BALTOJI LOPŠINĖ 

Choreografė Agnija Šeiko

Kostiumų ir šviesų dailininkas Artūras Šimonis

Kompozitorius Kristijonas Lučinskas

Šokėjai Inga Kuznecova, Darius Berulis, Jonė Šantaraitė, Gintarė Marija Usė

Prodiuserė Judita Strumilaitė 

„Baltoji lopšinė“ – tai pasakos magijos pripildytas šokio spektaklis vaikams apie ilgesį, meilę, svajones ir tamprų šeimos ryšį. 

Estetiškas ir subtilus vaikams nuo 3 iki 10 metų skirtas choreografės Agnijos Šeiko šokio spektaklis „Baltoji lopšinė“ apgaubia žiūrovus lietuviškos pasakos mitologija.

Spektaklio kūrėjai ieško atsakymų į šiuolaikinėms šeimoms iškylantį skaudų klausimą: kaip paaiškinti vaikui, kad nepaisant to, jog tėveliai dėl svarbių priežasčių priversti ilgas valandas leisti darbe ar net išvykti iš gimtosios šalies, jie visada šalia savo mintimis ir jausmais, mylintys ir besirūpinantys. 

Trukmė – 40 min.

Premjera – 2012 m.

Vaikams nuo 3 metų. 

  (Mindaugo Riaukos nuotr.)

Kovo 19 d. 18 val. Didžioji salė 

Valstybinis Vilniaus mažasis teatras

KATĖ ANT ĮKAITUSIO SKARDINIO STOGO 

Režisierius Christian Weise

Pjesės autorius – Tennessee Williams

Pjesę į lietuvių kalbą išvertė Lilija Vanagienė

Pjesės vertimą peržiūrėjo ir atnaujino Andrius Merkevičius

Dramaturgė Beate Seidel

Scenografė Julia Oschatz

Kostiumų dailininkas Josa Marx

Kompozitorius Jens Dohle

Garso režisierius Vilius Narvilas

Šviesų dailininkas Audrius Jankauskas

Specialieji mechaniniai efektai Aistis Kavaliauskas

Kostiumų dailininko asistentas Sidas Martinavičius

Režisieriaus padėjėjas Andrius Merkevičius

Vertėja repeticijų metu Jūratė Sviackevičienė

Vaidina Teklė Baroti, Šarūnas Januškevičius, Gintarė Latvėnaitė-Glušajeva, Ilona Kvietkutė, Tomas Rinkūnas, Balys Latėnas, Tomas Kliukas, Tomas Stirna, Larisa Kalpokaitė, Jonas Braškys, Mindaugas Capas, Ignas Kasikauskas, Žygimantas Juozas Bačkus 

Kūrinį Lietuvos teatro scenoje ėmėsi statyti vokiečių režisierius Christianas Weise, talentingas miesčioniškosios gyvensenos tyrinėtojas. Kaip ir daugelis T. Williamso kūrinių, taip ir šis, talpina paties autoriaus asmeninės patirties skaudulius – alkoholizmas, homoseksuali prigimtis, bandymas įsitvirtinti ir veikti visuomenėje.

Kūrinys nukelia į konservatyvią JAV pietinių valstijų aplinką ir sukoncentruoja dėmesį į uždarą erdvę – medvilnės plantaciją, kur jos savininko Tėtušio namuose švenčiamas jo gimtadienis. Tėtušis mirtinai serga, tik to dar nežino. Tarp jo palikuonių prasideda kova dėl palikimo. Sūnus Guperis su žmona Mėje ir išlepintais vaikais vaidina laimingą šeimą ir vien dėl to yra verti palikimo.

Tuo tarpu kitas sūnus Brikas iš varžybų dėl Tėtušio aukso puodų jau pasitraukė. Jį bando perkalbėti žmona Megė, tačiau alkoholizmas ir slepiama meilė buvusiam komandos draugui Kapitonui, verčia Briką pasiduoti. Tačiau Megė – atkaklioji „katė ant įkaitusio skardinio stogo“, o čia dar prisideda ir paties Tėtušio prielankumas puolusiam sūnui. 

Trukmė – 1 val. 50 min.

Premjera – 2024 m. spalio 3 d.

N-16 

Dėmesio! Spektaklio metu vartojama necenzūrinė leksika, naudojami dūmai.

(Gretos Skaraitienės nuotr.)

Kovo 20 d. 18 val. Didžioji salė 

Šeiko šokio teatras

BOLERO-EXTENDED 

Choreografas Palle Granhøj

Šokėjai Gintarė Ščavinskaitė Ūsė, Aušra Krasauskaitė Berulė, Evelina Kholod, Darius Berulis, Inga Kuznecova, Mantas Ūsas, Marius Pinigis, Oksana Griaznova, Povilas Jurgaitis

Muzikantai Gleb Pyšniak, Marius Sakavičius, Povilas Jacunskas, Arnas Kmieliauskas 

Muzika pagal Maurice Ravel „Boléro”

Aranžuotė James Barralet

Teatro meno vadovė Agnija Šeiko

Prodiuserė Judita Strumilaitė

Ko-prodiuseriai Granhøj Dans, Šeiko šokio teatras, Klaipėdos koncertų salė 

„Boléro-Extended“ – tai unikali šokio ir muzikos simbiozė, kuri prikelia Maurice’o Ravel’o garsųjį „Boléro“ naujam gyvenimui. Choreografas Palle Granhøjus ir Šeiko šokio teatro šokėjai, kartu su Klaipėdos violončelių oktetu, originaliai interpretuoja šią legendinę kompoziciją, ją dekonstruodami ir pritaikydami šiuolaikinės šokio kalbos ir gyvos muzikos formą. Šiame spektaklyje sceną užpildo ne tik Ravel’o muzika, bet ir šokėjų kūnų, emocijų ir muzikos derinys, atskleidžiantis žmogaus vidinius sluoksnius. Granhøjus, žinomas dėl savo obstrukcijos technikos, siekia ne tik šokio plastikos, bet ir tikrų, gilių žmogaus būties portretų. Spektaklis, gimęs iš bendradarbiavimo su Klaipėdos violončelių ansambliu, sukuria novatorišką ir jaudinantį meninį patyrimą, derinantį klasikinę muziką ir šiuolaikinį šokį. 

Trukmė – 1 val.

Premjera – 2019 m. 

 (Šeiko šokio teatro nuotr.)

Kovo 21 d. 18 val. Didžioji salė 

Vilniaus senasis teatras

REFORMA

Vienos dalies drama 

Režisierius, scenografas Agnius Jankevičius

Videomenininkas Arvydas Gudas

Šviesų dailininkas Deividas Janavicus

Muziką parinko Agnius Jankevičius

Režisieriaus padėjėja Eglė Kuzienė

Vaidina Edita Gončarova, Jelena Ragimova, Gabrielė Baubaitė 

Agniaus Jankevičiaus juodosios satyros muzikinio spektaklio „Reforma“ pagal režisieriaus to paties pavadinimo pjesę fokuse – Europoje, kurios neatsiejama dalis yra ir Lietuva, vykstantys procesai. Migracija kaip reiškinys yra problema, bet dar aktualesnė ir vis stiprėsianti problema – įsigalintis globalus nereikalingumo sindromas. Nereikalingumas tiek visuomenine, tiek egzistencine prasme yra destruktyvus ir negali pasiūlyti sprendimų padėčiai pakeisti. Nereikalingumas gimdo dar didesnę destrukciją, absurdą ar net smurtą.

Į Lietuvos provinciją ateina sodybų tuštėjimo metas, ir tai – jokia metafora. Tai neaplenkė ir Skakiškio miestelio. Kadaise garsėjęs šviesiais savo vidurinės mokyklos absolventais, sūrių ir sviesto gamykla, dabar miestelis vegetuoja, bet skakiškiečiai nepraranda vilties. Jų gretose dar liko kūrybingų, inovatyvių, vizionieriškų žmonių, kurie miesteliui neleis tapti vaiduokliu. Kas tie žmonės? Tai trys Skakiškio mokyklos pedagogės, kurios sukurpia planą, kaip miestelį paversti nauja Pažadėtąja žeme.

Spektaklis „Reforma“ aštriai, satyrine forma ir kalba apie nevienareikšmišką pabėgėlių problemą, nereikalingus žmones, kurie yra tarp mūsų. Iš esmės nurašyti yra visi pagrindiniai veikėjai. Tiek pabėgėliai, tiek Oranje miestelio gyventojai, tiek Skakiškio pedagogės. Blogi veiksmai gimdo blogus veiksmus. Neadekvatūs poelgiai – neadekvačius poelgius, o paradoksaliausia tai, kad viskas daroma norint išlikti.

Problematika liečia tiek Europoje vykstančius globalius pokyčius, tiek žmogaus vertės, orumo, altruizmo ir pragmatizmo aspektus. Beje, spektaklio kūrėjams artima animacinio filmo „Pietų parkas“ bei Royʼaus Anderssono filmų „Gyvenimo trilogija“ estetika. 

Trukmė – 2 val.

Premjera – 2024 m. rugsėjo 6 d. 

Dėmesio! Spektaklio metu vartojama necenzūrinė leksika, naudojami dūmai ir ryškūs šviesų blyksniai

  (Arvydo Gudo nuotr.)

Kovo 22 d. 17 val. Didžioji salė 

OKT / Vilniaus miesto teatras

ŠVENTOJI

Monospektaklis 

Režisūra, choreografija, scenografija ir kostiumai Eglė Jackaitė, Oskaras Koršunovas

Šviesos Vilius Vilutis

Muzika Gintaras Sodeika

Vaidina Eglė Jackaitė 

Gandais ir mistika apipinta Marijos Egiptietės istorija – tai taškas, nuo kurio atsispiria spektaklio kūrėjai. Ši savo kūną priversta pardavinėti moteris, gyvenusi IV a. Aleksandrijoje, kartu su piligrimais keliavo į Jeruzalę. Visgi, vartai prie Šventojo kapo jai buvo užverti. Po to ji ilgus metus klajojo dykumoje, ieškodama atgailos ir ramybės.

Kaip galėtų atrodyti XXI amžiaus Marijos Egiptietės, klaidžiojančios po urbanizuotą „dykumą“ ir ieškančios išsilaisvinimo, istorija? Ar tapus labiau civilizuotai mūsų visuomenėje liko mažiau prievartos? Ar ji tapo labiau empatiška? Atlaidesnė? Tolerantiškesnė? Galiausiai, mažiau patriarchalinė?

Šiandien Marija Egiptietė gali būti kiekviena moteris – mama, dukra, sesuo, žmona, kasdien laviruojanti ta aštria riba tarp šventosios ir nuodėmingosios.

„Šventoji“ – tai prievartos teritorija, kurioje moteris, visą gyvenimą kentusi prievartą ir priklausomybę, atranda jėgų išeiti iš savo krizės ir pasirinkti kardinaliai kitokią gyvenimo kryptį. Tai spektaklis apie moters išgyvenimą radikalioje patriarchalinėje visuomenėje, kupinoje prievartos moteriai. 

Trukmė – 1 val.

Premjera – 2024 m. lapkričio 24 d.

N-16 

  (D. Matvejev nuotr.)

Kovo 23 d. 17 val. Didžioji salė 

Juozo Miltinio dramos teatras

TAS KEISTAS NUTIKIMAS ŠUNIUI NAKTĮ 

Režisierius Agnius Jankevičius

Scenografijos ir kostiumų dailininkė Laura Luišaitytė

Šviesų dailininkas Paulius Jakubėnas

Videomeninikas Arvydas Gudas

Režisieriaus asistentė Sandra Juzėnienė

Vaidina Giedrius Arlauskas, Kamilė Galkutė, Dainius Jankauskas, Ligita Kondrotaitė, Ieva Labanauskaitė, Emilis Pavilionis, Toma Razmislavičiūtė, Laimutis Sėdžius, Jolita Skukauskaitė, Saulius Čiučelis, Gabrielė Baubaitė. 

Penkiolikmetis Kristoferis Bunas, turintis autizmo spektro sutrikimą, pasižymi išskirtiniu protu – jis be galo atidus detalėms, puikiai išmano matematiką, domisi kosmosu, tačiau sunkiai sugyvena su savo kasdiene aplinka, nemėgsta būti liečiamas, nepasitiki žmonėmis.

Vieną naktį, septynios minutės po vidurnakčio, berniukas randa mįslingomis aplinkybėmis užmuštą kaimynės ponios Širs šunį Velingtoną. Pasijutęs kaltinamu dėl šuns žūties, Kristoferis nusprendžia surasti tikrąjį nusikaltėlį, tačiau nė nenutuokia, kur jį nuves šis keistas įvykis. 

Pasak spektaklio režisieriaus A. Jankevičiaus: „Kristoferis Bunas susiduria su tikru pasauliu ir jo, pagrindinio veikėjo, dėka pamatome mūsų realybės nepatrauklumą. Man šis kūrinys yra pasakos ir ne pasakos, svajonės ir realybės, tikslo ir betiksliškumo susidūrimas. Tai istorija apie labai kūrybingą ir siaubingai vienišą žmogų, kuris bet kokia kaina nori išlikti ir gyventi.“ 

Trukmė – 3 val. (su pertrauka)

Premjera – 2023 m. rugsėjo 2 d. 

Šios pjesės pastatymui yra suteiktas „Warner Bros. Entertainment“ leidimas.

  
(Arvydo Gudo nuotr.)

Kovo 25 d. 18 val. Didžioji salė 

Valstybinis Šiaulių dramos teatras

PATINA 

Dramaturgė Virginija Rimkaitė

Režisierė Eglė Švedkauskaitė

Kompozitorius Vytautas Leistrumas

Scenografė Ona Juciūtė

Vaizdo menininkė Aneta Bublytė

Šviesų dailininkas Julius Kuršis

Kostiumų dailininkė Elvita Brazdylytė

Vaidina Nomeda Bėčiūtė / Monika Šaltytė, Tautvydas Galkauskas,  Josif Baliukevič,  Aistė Šeštokaitė / Monika Geštautaitė, Inga Jarkova-Bučienė, Lina Bocytė. 

* Patina – plona žalia, ruda arba mėlyna plėvelė ant varinių, žalvarinių, bronzinių dirbinių paviršiaus, atsirandanti nuo drėgmės arba specialaus apdorojimo oksidatoriais. 

Ankstyvas pavasario rytas. Niaukiasi. Šeima ruošiasi sėsti prie pusryčių stalo, tačiau vienas sūnus vėluoja. Kaip jis gali sau tai leisti? Juk namuose privaloma laikytis tam tikrų taisyklių. Nevėluoti, nieko neslėpti, laiku kalbėti ir laiku nutilti. Šioms taisyklėms paklūsta šeima ir turi paklusti visi, įžengiantys pro namų duris. 

Virginijos Rimkaitės pjesėje „Patina“ veikia artimiausi žmonės, tačiau oficialus ir šaltas jų bendravimas išduoda, jog dramaturgė mums pasakoja apie krizėje atsidūrusius šeimos santykius. Pjesės centre Motina, kurianti atšiauraus pasaulio už namų sienų mitą ir tam priešingą saugių namų iliuziją. Tačiau saugumas čia lygus neribotai šeimos narių kontrolei. Vyresnysis sūnus Henrikas, turintis įgimtą širdies ydą, negali pasigirti puikiais socialiniais įgūdžiais, todėl stebime absurdiškai komiškas jo pastangas megzti santykius su moterimis, kurias Motina parenka kaip tinkamas tapti jo žmonomis ir slaugytojomis. Šalia lyg nepastebimai veikia jaunesnysis sūnus Albertas, kurio tyla neabejotinai kažką slepia. Vienos dienos įvykiai pjesėje veda link dramatiškų maišto prieš Motinos sistemą pasekmių. 

Trukmė – 1 val. 35 min.

Premjera – 2023 m. spalio 6, 7 d. 

  (Šiaulių dramos teatro nuotr.)

Organizatoriai pasilieka teisę keisti programą.

BILIETŲ PREKYBA:

www.ticketmarket.lt
www.bilietai.lt
www.kakava.lt

Rokiškio kultūros centro kasoje antradieniais–penktadieniais 16–18 val. ir 1 val. prieš mokamą renginį (kasos tel. nr. +370 673 27382).

Projektą „41-asis profesionalių teatrų festivalis Rokiškyje TEATRO GENAS“ finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Rokiškio rajono savivaldybė 

#Lietuvoskultūrostaryba #Rokiškiorajonosavivaldybė