Ant Laisvės gynėjų kapų sužibo žvakės (6)

Lietuvos kariuomenė turi gražią tradiciją Vėlinių išvakarėse įvairių karinių dalinių atstovai lanko 1919-20 m. Laisvės kovose žuvusių karių savanorių bei Lietuvos partizanų kapus. Ne išimtis ir Rokiškio kariai: Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios kuopos kariai savanoriai spalio 30-31 d. lankė karių kapus Lietuvoje ir Latvijoje. Červonkoje, Subatėje palaidotų Lietuvos karių atminimą pagerbė ir Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Vidas Zabiela.

Gausu karių kapų
Mūsų kraštuose ir Latvijoje, iki pat Dauguvos upės, 1919-20 m. vyko aktyvios kovos už Lietuvos laisvę. Tad ir kritusiųjų už tėvynę yra nemažai. Kone kiekvienoje seniūnijoje ilsisi žuvę žinomi ir nežinomi laisvės gynėjai.   Rajone formuojasi graži tradicija uždegti žvakes, padėti gėlių ant 1919-20 m. karių savanorių kapų. Juk daugelis jų krito toli nuo gimtųjų namų. O nemažai jų vardų tiesiog liko nežinomi istorijai: gana daug kryželių pažymėti tiesiog „Nežinomas kareivis“. Šiomis dienomis karių, partizanų kapus lankė rajono mokyklų moksleiviai.
Vėlinių išvakarėse aplankyti žuvusiųjų: uždegti žvakutes, kryžius perrišti trispalvėmis juostelėmis bei padėti gėlių vyko 506-osios kuopos kariai savanoriai. Kadangi Laisvės kovų geografija plati, norint spėti ant visų karių savanorių kapų uždegti žvakutes, kariai vyko net keliomis grupėmis. Prie karių prisijungė ir Seimo nario Raimundo Martinėlio komanda: jo perduotas gėles padėjo ir žvakutes ant karių savanorių kapų uždegė jo padėjėja, istorikė Lina Dūdaitė-Kralikienė.
Pirmiausia kelias suko Kriaunų ir Obelių seniūnijų link. Bagdoniškyje, Aleksandravėlėje, Obelių kapinėse palaidotiems laisvės gynėjams, partizanams, 1941 m. Birželio sukilimo bei sovietinės okupacijos aukoms atminti prie paminklų ir kryžių žvakės sužibo spalio 30-ąją.
Spalio 31-ąją karių keliai suko Juodupės krašto link. Čia pagerbtas Gediškių kapinaitėse atgulusių karių atminimas. O štai Tumasonių kaime sutikti žmonės noriai pasakojo ne tik apie karių savanorių kapus, bet ir apie tai, kaip patys jais rūpinasi. Kapinaičių pašonėje gyvenanti moteris 506-osios kuopos kuopininkui vyresniajam seržantui Ramūnui Lavinskui kalbėjo, kad paruošti mažytes kapinaites Vėlinėms ją įpareigojo Juodupės seniūnija: moteris taip darbu atsilygina už jai skirtą valstybės paramą. „Bet jei ir nebūtų prašę, vis tiek būčiau tvarkiusi. Juk kapinaitės senos, retai kas čia beužsuka. O ir kareivio, kuris čia palaidotas, artimieji tikriausiai nė nežino, kad jis čia guli. Juk ant kapo parašyta: nežinomas kareivis“, – sakė moteris.
Kariai aplankė ir Rokiškio senosiose, Panemunio, Degenių kapinėse palaidotus karius.

Rinktinės vadas vyko
į Červonką
Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vadas V. Zabiela į Rokiškį spalio 31-ąją atvyko specialiai lankyti karių kapų. Jo kelias pirmiausia suko į Latviją. Vadą lydėjo 506-osios kuopos vadas kapitonas Sergejus Afanasjevas bei rokiškėnai kariai. Jie prie paminklo Červonkoje padėjo gėlių, įžiebė žvakutes. Kariai dėkingi ir tiems, kurie puoselėja žuvusiųjų atminimą: istorinės atminties saugotojai Rimantei Norvaišienei, kurios pastangų dėka karių kapai ištisus metus sutvarkyti, tad norintiesiems pagerbti jų atminimą, nereikia pirmiausia kapų atkasti iš po lapų ar sniego pusnių. Taip pat karių kapus dažnai lanko Lietuvos ir Latvijos moksleiviai, jaunieji šauliai, grįždami iš bendrų pratybų su kolegomis Latvijoje, į Červonkos kapines visuomet užsuka Rokiškio kariai savanoriai.
Iš Latvijos rinktinės vado kelias suko į mūsų krašto atmintinas laisvės kovų vietas. Rokiškio kapinėse jis pagerbė pulkininko leitenanto Petro Gužo, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos pirmininko atminimą. P. Gužas garsus ir tuo, kad 1919 m. sausio 1 d. dalyvavo iškeliant Lietuvos vėliavą Gedimino pilies bokšte.
„Rokiškio Sirenos“ inform.