Apie fotografijų parodą „Tryliktas negatyvas” ir ne tik, Eimio Šeršniovo lūpomis (5)

Eimį Šeršniovą daugelis rokiškėnų prisimena kaip breiko šokėją, visur aktyviai dalyvaujantį, nenustygstantį vietoje ir tarsi kempinė – sugeriantį į save visa, ką siūlo gyvenimas. Galima būtų daug kalbėtis apie Eimio aistrą šokiui, įgytą choreografo specialybę, ypač sėkmingą dalyvavimą projekte „Lietuvos talentai” bei sukauptos patirties perdavimą mokant šokio paslapčių vaikus ne tik Vilniuje, kur šiuo metu Eimis gyvena ir dirba, bet ir gimtinėje – Rokiškyje. Šis pokalbis apie visiškai jį įtraukusį pomėgį, kuris Eimį savo gniaužtuose laiko jau 4-erius metus ir skirtis jie net nemėgina – tai fotografija. Spalio 8 d. 16 val. personalinę Eimio darbų parodą bus galima išvysti Rokiškio krašto muziejuje.

Meniška prigimtis…

Eimį nuo pat vaiksytės traukė menas. „Visuomet juokauju, kad žodžiai choreografija ir fotografija – labai panašūs, nors jau 4-erius metus esu giliai pasinėręs į fotografiją, tačiau šokio neatsižadu, kol turiu galimybes, tol šoku, bei visa, ką esu išmokęs, išgyvenęs šokdamas, perduodu vaikams. Kol žinau ir jaučiu, kad galiu patirtį perduoti – tol nenustosiu mokyti šokti”, - kalbėjo breikeris, dabar – labiau treneris, Eimis. Jo manymu, šokis daug pasitarnavo fotografuojant portretus. „Jo dėka žmoguje galiu įžvelgti graciją, harmoniją, dinamiką, tad šios meno sritys yra visiškai suderinamos ir viena kitą tiesiog papildo”, - apie fotografijos ir šokio meno simbiozę pasakojo pašnekovas.

Fotografija įtraukė akimirksniu

„Viskas prasidėjo nuo straipsnių apie fotografiją skaitymo internete ir tai po truputį „užkabino”. Vietoje vakarais žiūrimų filmų, prieš miegą skaitydavau straipsnius, ieškodavau informacijos apie fotografiją. Pasakiau sau, kad jeigu po poros mėnesių šis didžiulis susidomėjimas fotografija nedings ir neužges noras vis daugiau ir daugiau sužinoti apie šį meną, nusipirksiu fotoaparatą. Ir tikrai, visa tai ne tik nedingo, bet palaipsniui dar labiau įtraukė ir tas noras įgauti kuo daugiau žinių tik stiprėjo. Nors dvejojau, ar teisingai elgiuosi investuodamas į galbūt tik trumpalaikį „apsėdimą”, tačiau surizikavau ir nusprendžiau mažais žingsneliais eiti savo svajonės link. Tuo metu pas mano tėvus, Rokiškyje, vyko remonto darbai. Susirinkau nereikalingą metalo laužą, dar šiek tiek pridėjęs prie gautų pinigų įsigijau pirmąjį veidrodinį fotoaparatą. O kartu su juo – ir keletą knygų. Tačiau pradėjęs skaityti knygas supratau, kad mano fotoaparatas netinkamas profesionaliam darbui, todėl po keleto mėnesių įsigijau kitą fotoaparatą”, - apie hobį, virtusį darbu, kalbėjo Eimis.

Netikėtas pasiūlymas fotografuoti vestuves

Visai netikėtai atskriejo ir pirmasis užsakymas – fotografuoti vestuves. „Sulaukiau skambučio iš klasės draugo su prašymu fotografuoti vestuves. Nors tikrai spyriojausi, abejojau savo galimybėmis ir bandžiau atsisakyti, tačiau jis mane įkalbėjo – tarsi žinotų, jog viskas puikiai pavyks”, - prisiminė Eimis. Ir iš tikrųjų, pirmas blynas neprisvilo. Toliau sekė kiti užsakymai, jų vis daugėjo, o įgūdžiai dar labiau tobulėjo.

Begalė aplankytų parodų, (ne)reikalingų brangių kursų

„Teko pabuvoti daugybėje fotografijos kursų, tačiau tik dabar imu suprasti, kad tik nedaugelis man buvo reikalingi. Kartais atrodydavo, kad būdamas juose iššvaisčiau brangaus laiko, o kartais – sužinodavau vos vieną kitą naudingą dalyką”, - dėstė fotografas. Mėgstamiausia Eimio sfera – meniniai portretai, kuriuos ir bus galima pamatyti atėjus į parodą „Tryliktas negatyvas”. Šiuo metu pagrindiniai užsakymai – vestuvių fotografavimas. Jeigu anksčiau jaunasis fotografas jausdavo baimę, jaudulį prieš šią šventę, šiuo metu jaučiasi tvirtai ir užtikrintai – žengia drąsiai ir neabejoja, kad kažkas gali nepavykti. „Tai mano stichija. Nors vestuves tenka fotografuoti beveik visą dieną, nueiti daugybę kilometrų su fotoaparatu ir kuprine, tačiau niekada nesijaučiu pavargęs, atvirkščiai – stengiuosi pasikrauti geromis emocijomis iš žmonių ir pats skleisti pozityvą. Retušuodamas nuotraukas stengiuosi tai daryti kuo geriau ir kokybiškiau, lyg tai daryčiau sau. Juk ir vestuvės – viena svarbiausių švenčių žmonių gyvenime, ypatinga diena, todėl nuotraukos, kaip ir šventė, turi būti tobulos”, - kalbėjo pašnekovas.

Paroda „Tryliktas negatyvas” – be saulės zuikučių ir cukraus

Ši paroda, kurioje bus eksponuojama trylika autoriaus darbų, nėra komercinė. Kaip teigia pats autorius, joje nebus cukraus ir kiekviena nuotrauka atskleis unikalią istoriją. Eimis stengiasi savo darbuose atskleisti žmonių vidinę būseną, tapatumą, paprastumą. „Šiais portretais noriu prisiliesti prie žiūrovo, leisti jam pačiam išgyventi istoriją, kurią perteikia fotografija. Parodoje sujungti du žanrai – meninis ir klasikis. Noriu, kad iš nuotraukų sklindanti emocija paliestų parodos lankytojus iš vidaus ir tas ryšys, atsiradęs tarp manęs ir fotografuojamų žmonių, užmegztų dar vieną ryšį ir su žiūrovais”, - dėstė autorius. Paroda „Tryliktas negatyvas” šiais ir ateinančiais metais keliaus po Lietuvą – sausio 27 d. ji bus eksponuojama R. Savicko galerijoje, o galbūt pasieks ir užsienį.

Galvoje daugybė naujų projektų, parodų ir konkursų

„Tiksliai žinau, ko noriu, ir kryptingai to siekiu. Nebėra pasimetimo, nežinios – turiu tikslą įgyti dar daugiau žinių, dalyvauju ir tarptautiniuose konkursuose, turiu be galo daug idėjų ir projektų, kuriuos tikiuosi sėkmingai įgyvendinti, ir viskas dar tik priešaky”, - užtikrintai ateities vizija dalinosi Eimis Šeršniovas, kuris jaučiasi pagaliau radęs savo kelią fotografijos džiunglėse.