Baltijos kelio trisdešimtmečiui – atminties ženklai (foto+video) (0)

Baltijos kelio trisdešimtmetį rokiškėnai minėjo gausiai. Nors, žinoma, jų gretos buvo gerokai retesnės, nei 1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją. Skaičiuota, kad Baltijos kelio 115-ajame kilometre šiemet susirinko per 300 mūsų krašto žmonių. Patys ankstyviausieji ten triūsė nuo paties ryto. Ir sulaukė apdovanojimo: rokiškėnus aplankė Prezidentas Gitanas Nausėda.

Rengėsi iš anksto

1989-ųjų rugpjūčio 23-ąją rokiškėnai į Baltijos kelią jungėsi gausiai. Taip jau nutiko, kad visa kolona nespėjo atvykti į numatytą vietą – 115-ąjį Baltijos kelio kilometrą. Todėl kolonos pabaigoje važiavusieji jungėsi į kelią ten, kur spėjo sustoti. Tačiau rokiškėnams paskirtoji Baltijos kelio vieta dabar įamžinta būtent tame 115-ajame kilometre. Jei kalbėti atvirai, tai kraštovaizdis čia nepritaikytas masiniams renginiams: autostrados pylimas, gilokas griovys ir nedidelė erdvė pamiškėje. Kurioje iškilęs iš akmenų sumūrytas paminklas, padabintas puošniu kryžiumi. Šią vietą rūpestingai prižiūri Vadoklių seniūnijos žmonės.

Rokiškėnai taip pat negaili jėgų jai puošti: matyti prie paminklo pasodintos gėlės, tvarkinga aplinka.  Ir dabar, rengiantis Baltijos kelio jubiliejui, Algis Veikšys atnaujino laiptelius bei perdarė medinį tiltelį per griovį, mat senąjį apgadino laikas ir nepalankios gamtinės sąlygos. Šiemetinė iniciatyva buvo pastatyti du vėliavų stulpus: vieną trispalvei, o kitą – Rokiškio vėliavai. Tad ruošdamiesi šventei kai kurie jos dalyviai atvyko gerokai anksčiau, nei numatyta: iš pačio ryto. Tarp tų ankstyvųjų buvo ir Rimos Žėkienės vadovaujami jaunieji šauliai, ir jaunieji skautai.

Talkininkai sulaukė staigmenos: pas rokiškėnus užsuko Prezidentas Gitanas Nausėda.

Vos tilpo

Norintieji vykti į Baltijos kelio minėjimą galėjo važiuoti savo transportu ar sėsti į savivaldybės užsakytus du autobusus. Dar buvo ir savivaldybės, ir Rokiškio kaimiškosios seniūnijos mikroautobusai. Norinčiųjų buvo daug, tad kaip ir prieš 30 metų, važiuojantieji savo automobiliais, siūlė pavėžėti ir pakeleivių. Nemenka kolona, vedama rokiškėnų baikerių, pasuko Panevėžio link. Kaip ir prieš trisdešimt metų, važiuojantiesiems buvo dalinami specialūs lapeliai su Baltijos kelio simbolika, kad būtų galima papuošti jais automobilius, daugelis saviškius dar papuošė ir trispalvėmis vėliavėlėmis.

Kelionė vyko sklandžiai: koloną šiek tiek išskaidė tik Panevėžio šviesoforai.

Maždaug 18.30 val. prasidėjo minėjimas, kurį „Rokiškio Sirenos“ tiesioginės transliacijos dėka galėjo matyti ir rokiškėnai, susirinkę Savivaldybės aikštėje. Čia juos sveikino parasparnių klubo „Puga“ oreiviai, vakarėjančiame danguje išskleidę trispalves vėliavas.

Gausiausias būrys

Automagistralėje buvo matyti, kokį didelį įdirbį ruošiantis renginiui padarė Lietuvos policija. Prie sustojimo vietų buvo sustatyti laikinieji kelio ženklai, įspėjantys, kad reikia mažinti greitį. Prie susirinkusiųjų grupelių budėjo policijos ekipažai, signalizuodami vairuotojams apie tai, kad čia vyksta renginys. Ir keliaujantieji autostrada buvo draugiški: signalizavo ir lengvųjų automobilių, ir vilkikų vairuotojai, mojo sveikindami.

Pravažiuodami pro šalį rokiškėnai matė tolėliau Baltijos kelią mininčius savo kaimynus: zarasiškius, kupiškėnus. Rokiškėnų būrys buvo gausiausias: preliminariais duomenimis, į Baltijos kelio 115-ąjį kilometrą atvyko per 300 žmonių. Daugelis jų dalinosi prisiminimais. Gražia proga pabendrauti tapo sąjūdiečio Algio Kuolo atnešta trispalvė. Joje savo vardus rašė tie, kurie stovėjo Baltijos kelyje. Antai Albinas Kazulėnas, kuris yra ko gero seniausias gyvas likęs Baltijos kelio dalyvis rokiškėnas, taip pat rašė savo vardą vėliavoje. Jo sūnus Algis įrašė ir savo sūnaus Tomo vardą: tada jis buvo vos trejų mažylis. Savo mintimis apie Baltijos kelią dalinosi ir mero patarėja Justina Daščioraitė, kuri pasaulį išvydo vos pora savaičių po šio įvykio.

Ir šventėje buvo matyti daug jaunimo, šeimų su mažyliais. Pašnekovai neslėpė: jiems svarbi ši diena, kurią daugelis matė tik iš dokumentinių filmų.

Gražią dovaną Baltijos kelio dalyviams dovanojo pilotai: kaip ir tada, prieš trisdešimt metų, danguje žemai žemai raižė lėktuvai. Tik anuomet jie dar bėrė gėles. Dabar gi ano kelio simboliai kardeliai žydėjo prie paminklo ir žmonių, kurie tąkart talkino rengiant rokiškėnų kelionę, rankose.

Mero padėka buvo skirta Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio Rokiškio skyriaus tuometiniam vadovui Leonui Jankauskui, Lietuvos ir Latvijos ryšius puoselėjančiam Subatės klebonui Andriui Silinš. Kuris ir pašventino Rokiškio vėliavą, kuri plevėsuos Baltijos kelyje. Simboliška, tačiau Rokiškio vėliavą, iš jaunosios kartos perėmę, kėlė tie, kurie Atgimimo laikais buvo Sąjūdžio idėjų smaigalyje: L. Jankauskas, A. Kuolas, Vytautas Masiulis, Pavlius Gaigalas.

To meto dainas dainavo tremtinių choras „Vėtrungė“, meninę kompoziciją parengė Jurgio Kairio draugovės skautai.

Meras Ramūnas Godeliauskas dėkojo ir Vadoklių seniūnui, ir istorinės atminties puoselėtojai Angonitai Rupšytei. Susirinkusiuosius su vienybės švente sveikino Seimo narys Raimundas Martinėlis.

Šventėje gražia ir prasminga kalba susirinkusius pradžiugino Rokiškio krašto garbės pilietis Algis Narutis. Jis kartu su Sausio 13-ąją Seime budėjusiais laisvės gynėjais atvežė ugnelę nuo Nežinomo kareivio kapo.

Pasibuvimas prie Rokiškio verslininkų dovanotų vaišių užtruko: į Rokiškį kolona grįžo jau link vidurnakčio.