Gražiausių rajono sodybų šeimininkai savo valdas papuoš ąžuolų sodinukais (video+foto) (0)

Vos tik prasidėjo vasara, Rokiškio rajono savivaldybė, kartu su „Lietuvai pagražinti“ draugija, paskelbė rinksianti gražiausias rajono sodybas. Organizuojamas konkurso tikslas – skatinti žmones puoselėti savo aplinką, o gerosios praktikos pavyzdžius paskleisti kuo plačiau, kad visi norėtų jais sekti. Penktadienio vakaras buvo skirtas „Gražiausių sodybų Rokiškio krašte 2024“ nugalėtojų pagerbimui.

Grįžo po 6-erių metų

Sodybų vertinimo komisijos narė, rajono savivaldybės Architektūros ir paveldosaugos skyriaus vyr. specialistė Audronė Gavėnienė priminė, kad konkursas organizuojamas nuo 2000-ųjų, tačiau – ne kasmet.

„Rajono sodybos buvo vertinamos ir kasmet, ir kas antrus metus. Šiemet konkursas „grįžo“ po 6-erių metų pertraukos – paskutinieji „Gražiausių sodybų“ puoselėtojai buvo apdovanoti 2018-aisiais. Tiesą pasakius šiek tiek abejojome, ar verta konkursą grąžinti, svarstėme, gal niekas nebenori varžytis. Bet kai su kitais komisijos nariais pradėjome pasiūlytų sodybų lankybas, sulaukėme vos ne priekaištų, kur buvome (juokiasi – aut. past.). Tai leido suprasti, kad konkursas – reikalingas ir, kad nevalia jo nutraukti. Noriu pasidžiaugti, kad visos 10-imt rajono seniūnijų visada dalyvauja labai aktyviai, reikia tik pakviesti“, – pasakojo A. Gavėnienė.

Įveda kriterijus

Anot pašnekovės, iki vasaros vidurio – liepos 20 d. – kandidatus pagal tris kategorijas: miestų, miestelių-kaimų-gyvenviečių, vienkiemių gražiausia sodyba siūlė seniūnijų seniūnai, bet taip pat siūlėsi ir patys gyventojai.

Šiais metais renkant gražiausias Rokiškio krašto sodybas, buvo vertinama, kiek jose atsispindi etnografinės tradicijos, Aukštaitijai būdingi sodybų elementai, kaip tarpusavyje dera pastatai, augalai ir visa aplinka. Papildomų balų gavo tos sodybos, kurios atviros bendruomeninėms reikmėms, edukacijoms.

„Stengiamės visada įvesti kažkokį naują kriterijų. Šiemet akcentavom etnografinius motyvus, kažkada dėmesys buvo skirtas augalijos kompozicijoms. Tiesiog, žmonių kūrybiškumui, pagalvojimui ir ieškojimams paskatinti. Ir tai pasiteisina. Jei sodybos šeimininkas „pagauna“ tą bangą, jis ir puoselėja savo aplinką ta linkme. Žiūrėk, vienais metais gavo trečią vietą, bet nuvažiavus kitąmet jau rodo naujoves ir sako: „Kai anuomet buvot – neturėjau, dabar jau turiu“. Tuos porą metų jis labai stengiasi, ir gal jau antrą ar net pirmą vietą iškovoja. O, galų gale, gauna „Pavyzdinės sodybos“ vardą ir ženklą. Tokių sodybų mūsų rajone yra jau virš 20-imt“, – gausybe gražiai tvarkomų sodybų džiaugėsi A. Gavėnienė ir patikslino, kad ženklą turinčios sodybos jau „iškrenta“ iš žaidimo.

Sunku išsirinkti

Iš viso sodybų vertinimo komisija aplankė net 40-imt rajono kiemų, pretendavusių į „Gražiausios sodybos Rokiškio krašte 2024“ nugalėtojų titulus. Visgi nominuota buvo tik 14 dalyvių, kuriems įteiktos ne tik rajono mero padėkos už kuriamą grožį, bet ir ąžuoliukų sodinukai, papuošiantys puoselėjamas sodybas.

Laureatai:

Miestų gražiausių sodybų kategorijoje šiais metais buvo apdovanotos dvi sodybos: I-oji vieta atiteko Marei ir Jeronimui Lungiams (Rokiškis), už Rokiškio miesto sodybos savitumą, atskleistą per tautinius elementus, už puikiai parinktą augaliją ir kūrybiškai bei sumaniai išnaudotą erdvę.  

II-oji vieta skirta Zinai Michailovai (Obeliai), už puoselėjamą sodybą Obelių mieste, už augalų gausą, atvirumą visuomenei, ypatingą darbštumą įrengiant ir gražinant Obelių ežero pakrantę.

Miestelių-kaimų-gyvenviečių kategorijoje įteiktos trys padėkos:

I-oji vieta atiteko Genei ir Jonui Dikčiams (Kalvių kaimas), už etnografinės sodybos puoselėjimą, senojo gatvinio kaimo palikimo – kryžiaus – bei akmeninių puošybos elementų saugojimą.

II-ąja vieta nominuota Ritos ir Algirdo Valiukų sodyba (Juodupė), už nepamirštų etnografinių elementų kūrybišką eksponavimą šiuolaikinės sodybos erdvėje.

III-oji vieta – Aldonai ir Eimučiui Buckams (Laibgaliai), už kūrybišką ir racionalų sodybos išplanavimą, tautinių elementų ir pastatų, senųjų ąžuolų, želdinių kompozicijų darną. 

Gausiausia šiais metais buvo vienkiemių kategorija, kurioje įvertintos net 5-ios sodybos:

I-ąja vieta nominuota Vilmantės ir Valdemaro Zovių sodyba (Krylių kaimas), už subtiliai integruotas kaimiškos sodybos erdves į vietinį kraštovaizdį, už senų medžių ir  naujų augalų dermes.

II-ąja vieta džiaugiasi Redos ir Gintaro Avižienių (Kavolių kaimas) bei Laimos ir Kęstučio Vanagų (Papilių kaimas) vienkiemiai. Avižienių sodyba įvertinta už senosios, etnografinės sodybos išsaugojimą, etnografinio namo grožio puoselėjimą ir dermę su šiuolaikiškumu, o Vanagų – už medžio ir akmens vienovę, plačių kiemo erdvių sukūrimą, augalijos, tautinių elementu bei vandens dermę.

III-oji vieta atiteko taip pat dviem vienkiemiams, esantiems Skemuose: Žydrūnės ir Tomo Zamaliauskų sodybai, už vienkiemio atkūrimą, kūrybišką aplinkos tvarkymą, žaliosios erdvės puoselėjimą pamiškėje bei Raimondos ir Mariaus Bieliūnų sodybai, už želdinių ir akmens derinius, jaukių spalvinių kompozicijų kūrimą, dekoratyvumą.

Svarbiausia nominacija – „Pavyzdingai tvarkoma sodyba“ įteikta Šetekšnų kaime esantis Joanos ir Antano Tunaičių vienkiemis. Šią nominaciją šeimininkai pelnė už nuostabaus aukštaitiško tradicinio vienkiemio išsaugojimą ir puoselėjimą, etnografinių pastatų bei aplinkos pritaikymą ne tik šeimos gyvenimui, bet ir pažintiniams tikslams. Čia įkurtose ekspozicijose galima susipažinti su senojo kaimo buities rakandais, rankdarbiais, o lauko kompozicijose – su mūsų krašto kaimui būdingais augalais.

Papildomos nominacijos

Dar tris nominacijas už atskirus sodybų elementus įsteigė Lietuvai pagražinti draugijos Rokiškio skyrius: Jūratei ir Dariui Tūskoms (Onuškio kaimas), už originalaus, puošnaus šulinio išsaugojimą namo verandoje; Irmantei ir Mariui Paviliūnams (Jūžintai), už galybę spalvingų gėlynų, sukomponuotų ir puošiančių miestelio gatvės erdvę bei Jolitai ir Gintarui Dusevičiams (Mičiūnų kaimas), už sodyboje išsaugotą etnografinį koplytstulpį.