Juodupė – mažoji Lietuvos kultūros sostinė (foto + video) (4)

Vasario 15-ąją Juodupė oficialiai iškėlė mažosios Lietuvos kultūros sostinės vėliavą. Griaudėdama būgnais ir dūdomis, nužygiavo iškilminga eisena. Prisiminta Juodupės istorija, kultūra, ateities viltys. Daug gražių žodžių jai pasakyta ir palinkėta, daug planų ir idėjų surinkta. Belieka tik jas įgyvendinti ir metus džiaugtis vienos iš dešimties mažųjų šalies kultūros sostinių titulu. Na, ir, žinoma, šiek tiek perrašyti savo istoriją – kraštiečio atradimo dėka miestelis gerokai „paseno“.

Juodupė šiai šventei pasirengė ir pasipuošė: prie įvažiavimo į miestelį pastatytas stulpas ir iškelta miestelio vėliava. O naująjį fabriko kontoros pastatą papuošė milžiniška trispalvė. Ji atrodo išties įspūdingai. Ne mažiau įspūdingą trispalvę, lydimi jungtinio Biržų ir Pasvalio kultūros centrų dūdų orkestro atnešė nuo Juodupės gimnazijos į pagrindinę miestelio aikštę, įspūdingos eisenos dalyviai. Joje – ir Juodupės moksleiviai, kurie šiai eisenai specialiai pagamino gausybę trispalvių vėliavėlių, ir Juodupės, Onuškio, Didsodės bendruomenių žmonės, Juodupės verslininkai, ir tiesiog gausybė žmonių, mylinčių šį miestelį. Įspūdingai eisenai atkeliavus į aikštę, nuskambėjo šalies himnas ir Juodupės jaunieji bei vyresnieji šauliai iškėlė Lietuvos, Juodupės bei Šaulių sąjungos vėliavas. Vienas vėliavos stiebas liko tuščias, tačiau neilgam...
Po to gausus susirinkusiųjų būrys buvo pakviestas į Kultūros namų salę. Erdvi ir didelė, tądien ji buvo gerokai per ankšta visiems norintiesiems pasidžiaugti Juodupės švente. Jautrų ir įspūdingą miestelio istorijos pristatymą parodė Juodupės gimnazistai, vadovaujami mokytojos Rimos Šimėnienės. Jame tilpo viskas: ir įspūdinga šio krašto gamta, ir paprasta, šilta, žmonių akimis papasakota nevadovėlinė istorija.
Ši neatsiejama nuo Juodupės fabriko. Daug kartų keitusio šeimininkus ir vardus, bet buvusio Juodupės ekonomikos, kultūros centru ir ašimi. Deja, jau trejetą dešimtmečių audinių fabriko perspektyvos nėra šviesios: prieš pat kultūros sostinės atidarymo šventę miestelio žmonės sužinojo, kad fabrikui vėl paskelbta bankroto procedūra. Tačiau ne tik liūdnais dalykais gyvena Juodupė.
Ji pelnytai didžiuojasi savo krašto dabartimi ir istorija. O ją šiek tiek teks perrašyti. Mat Juodupės pavadinimas gerokai senesnis,  nei manyta iki šiol. Žodis „Juodupė“ pirmą kartą paminėtas 1690 m. paminėtas Onuškio bažnyčios krikštų knygoje: kovo 19-ąją iš Aknystės krikštyti kūdikį atvežė krikštotėvai, kilę iš Juodupės. Tokią džiugią žinią kraštiečiams pranešė Alvydas Karalius, įmonės Vilniaus planas ekonomistas-analitikas. Jis ne tik rado tą liudijantį įrašą senoje knygoje, bet ir jo kopiją padovanojo bendruomenės pirmininkui Zenonui Viduoliui.
Iš Kultūros ministerijos mažosios kultūros sostinės vėliavą juodupėnams atvežė Seimo narys Robertas Šarknickas, o projekto sielai – Linai Meilutei-Datkūnienei – angelą įteikė rajono meras Ramūnas Godeliauskas. Nuoširdžiausius linkėjimus įpėdiniams perdavė Adomynės, pernai buvusios mažąja kultūros sostine, atstovai.
O toliau sekė linksma šventinė dalis: Rokiškio choreografijos mokyklos moksleivių, mažųjų Juodupės gimnazistų bei jungtinio dūdų orkestro pasirodymai. Po jų šventė persikėlė į miestelio aikštę. Ten, degant visų seniūnijos bendruomenių uždegtam bendrystės laužui, iškilmingai pakelta Mažosios kultūros sostinės vėliava.
L. Meilutė-Datkūnienė pristatė gausius būsimos kultūros sostinės renginius: ir Kaziuko mugę, ir gegužę planuojamą ralį, ir birželį numatomą didelę miestelio šventę, ir dar daug įvairiausių renginių.
Beje, jie prasidėjo gerokai anksčiau, nei buvo iškelta kultūros sostinės vėliava: miestelio Kultūros centre, bibliotekoje jau veikia kraštiečių parodos.