Kazliškyje šiemet kazlėkai nedera. Bet šventinė košė vis tiek gardi (1)

Į tradicinius šv. Stepono atlaidus ir Kazlėkinę kraštiečius sukvietė svetingasis Kazliškis. Kaip sakė šventės rengėjai, šiemet renginius teko derinti prie savaitgalį Rokiškyje vykusio ralio. Todėl dauguma jų vyko sekmadienį.

Kai kurias šventės užduotis teko atlikti iš anksto. To kaltininkė – prastoka vasara. Kadangi Kazliškį supančiuose šiluose dabar grybų ir su žiburiu, ir be jo nerasi, grybavimo rungties teko atsisakyti. O geriausius grybautojus skrybelėmis vainikuoti bendruomenė nusprendė už ankstenius pasiekimus.

Tačiau nuostabiajai kazlėkų košei kazliškėnės gaspadinės grybų visgi rado. Ir nemažai: košėje grybų buvo daugiau nei bulvių. Tad nėra ko stebėtis, kad prie kunkuliuojančio puodo nusidriekė ragautojų eilė. Kai kurie, išvalgę lėkštėn dosniai įdėtą košę, vėl stojo eilės galan: tokia ji gardi. Tad ir ją verdančios gaspadinės kazliškėnų labai vertinamos ir gerbiamos.

Kazliškėnai gali didžiuotis ne tik koše, bet ir talentingais šio krašto žmonėmis. Kartu su drožėju Vidmantu Zakarka jie šaukštus drožė, su vietiniu auksarankiu seneliu Povilu Kabutavičiumi kazlėkams „kašikus“ pynė, ir dar jų parodą surengė. Gražiausias „kašikėlis“ turi įspūdingą istoriją. Jo rėmus savo sandėliuke rado Nijolė Gasiūnienė. Juos prieš  40 metų surišo jos senelis. O štai nupinti krepšelį teko išmokti pačiai.

Apdovanoti buvo ir dviračių orientacinių varžybų dalyviai, kurie ne tik kilometrus sparčiai mynė, bet ir savojo krašto istoriją ir žmones prisiminė.

Ypatingai smagus buvo jaunųjų kazliškėnų pasirodymas: vaikai parengė puikią šokių ir dainų programą.

Simboliška, tačiau šventės metu ne kartą pažeme ratus virš scenos suko gandras. Jų apylinkėse, anot seniūno Algirdo Kulio, netrūksta. Tik va su dovanomis jie kazliškėnų namus retai belanko. Visai neseniai jie atnešė pirmuosius du šių metų mažylius kazliškėnų šeimoms.