Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės gimtadienio šventėje Kupiškyje pagerbti ir rokiškėnai (15)

Įspūdinga – taip apie gausias Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės pajėgas, atvykusias į Kupiškį švęsti 28-ojo rinktinės gimtadienio, sakė miestelėnai. Pasigrožėti darniomis žygiuojančių karių gretomis žmonės stojo gatvėse, filmavo jas mobiliaisiais. O juk iškilmėse dalyvavo tik nedidelė dalis rinktinėje tarnaujančių vyrų ir moterų. Tarp iškilmingos eisenos dalyvių ir Rokiškio kariai – 506-oji lengvoji pėstininkų kuopa. Kurios gretos pastaruoju metu sparčiai pildosi naujais savanoriais. O patyrusių karių žinios ir įgūdžiai vertinami vadovybės: Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas už ilgametę nepriekaištingą tarnybą apdovanojo kuopos eilinį Rytį Kirstuką. O rokiškėnui Deividui Daukui, pernai dalyvavusiam Jungtinių tautų taikos palaikymo misijoje MINUSMA Malyje, buvo suteiktas vyresniojo eilinio laipsnis.

Gimtadienį švenčia
su visuomene
Balandžio 22-ąją Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-oji rinktinė šventė 28-ąjį gimtadienį. Tuometinė Savanoriškoji krašto apsaugos tarnyba įkurta 1991 m. sausio 17 d. Tačiau, kaip sako rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Vidas Zabiela, rinktinės ištakos siekia gerokai ankstesnius laikus: vos tik atkūrus Nepriklausomybę, buvo suprasta, kad reiks ginti jauną valstybę. Ir netrūko drąsių piliečių, kurie tikėjo savo valstybe taip, kad nebijojo jai patikėti brangiausią turtą – sveikatą ir gyvybę. Daugelis pirmųjų rinktinės karių savanorių Sausio įvykių metu gynė Parlamentą ir Televizijos bokštą.
Pirmieji rokiškėnai kariai savanoriai Parlamente prisiekė 1991 m. kovą. Analogiška situacija buvo ir aplinkiniuose rajonuose.
1991 m. balandžio 22 d. buvo įkurta rinktinė. Rinktinės vadu paskirtas Bronislovas Juozaitis, štabo viršininku -Antanas Pranskūnas. Įkurtos kuopos Panevėžyje, Panevėžio rajone, Kupiškyje, Rokiškyje, Pasvalyje ir Biržuose.
Pagal tradiciją, Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinės pavadintos jų teritorijoje veikusių Lietuvos partizanų apygardų vardais. 1944 m. pabaigoje, priešinantis sovietinei okupacijai, Panevėžio krašte susidarė partizanų grupės,kurios susivienijo ir įkūrė Vyčio apygardos partizanų rinktinę. Apygardos įkūrėjas ir pirmasis  vadas buvo Jonas Krištaponis. Todėl rinktinė ir vadinama Vyčio apygardos vardu. Šis garbingas vardas rinktinei suteiktas 1999 m. sausio 15-ąją.
Rinktinę sudaro: rinktinės štabas, Štabo ir aprūpinimo kuopa, 1 motorizuotoji pėstininkų kuopa  bei 8 lengvosios pėstininkų kuopos dislokuotos Panevėžyje, Pasvalyje, Biržuose,  Kupiškyje, Rokiškyje, Anykščiuose, Utenoje bei Zarasuose. Rinktinės vadas – pulkininkais leitenantas Vidas Zabiela, štabo viršininkas majoras Kęstutis Jankauskas, vyriausiasis puskarininkis – viršila Laimutis Gasiūnas.
Rokiškio rajone veikia 506-oji lengvoji pėstininkų kuopa, vadovaujama kapitono Sergejaus Afanasjevo.
Rinktinė nuo seno garsėja puikiais ryšiais su jos teritorijoje veikiančiomis valstybinėmis institucijomis, visuomeninėmis organizacijomis. Tad nenuostabu, kad savąjį gimtadienį rinktinė švenčia kartu su visuomene. Šįkart šventė surengta Kupiškyje.

Karius lygino
su pirmaisiais krikščionimis
Gimtadienio iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Kupiškio Kristaus žengimo į dangų bažnyčioje. Jas aukojo Panevėžio įgulos kapelionas pulkininkas leitenantas Virginijus Veilentas bei Kupiškio dekanato dekanas Mindaugas Kučinskas.
Bažnyčia buvo sausakimša karių. Pamaldose dalyvavo ir šventės svečiai, NATO sąjungininkų atstovai.
Iškilmingose šv. Mišiose po bažnyčios skliautais įspūdingai skambėjo Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo atliekami sakralinės muzikos kūriniai.
Savajame pamoksle kapelionas pulkininkas leitenantas V. Veilentas karius savanorius palygino su pirmaisiais krikščionimis. Jis pabrėžė, kad ne visi supranta, ką reiškia su kovos draugu pasidalinti duonos kąsnį, paskutinius šovinius. „Tam mes ir esame, kad ne tik suprastume, bet ir patys darytume. Ir gyventume tąja dvasia: bendrystės, solidarumo dvasiaׅ“, – kalbėjo dvasininkas. Jis pabrėžė, kad be aukos, be atsižadėjimo nebus laimingo gyvenimo. „Juk ne veltui ir lietuvių patarlė sako, kad nepadarysi gero kitam, ko nors neatsižadėdamas ar nepadarydamas blogo sau. Džiaugiuosi, kad jūs suprantate šį principą. Mes visi siekiame bendro tikslo – kad mūsų tėvynė Lietuva klestėtų, norime, kad ji būtų laisva. Bet pasiekti tų tikslų, laisvės nėra savaime suprantama. Reikia išlieti ir nemažai prakaito, įdėti nemažai pastangų. Reikia puoselėti laisvę. Ir savanoriai yra tie, kurie pasišvenčia šitam darbui, kurie sugeba paaukoti savo laisvalaikį, savaitgalius, kad mokytųsi ginti tėvynę. Kad būtų su savo bendražygiais petis petin, pasiruoštų, išmoktų kažko naujo“, – kalbėjo kapelionas.
Jis kariams palinkėjo, kad šitoji bendrystės dvasia nuolatos lydėtų mūsų karius.

Iškilminga eisena
džiugino miestečius
Po šv. Mišių vedami orkestro, kariai išsirikiavo iškilmingai eisenai į generolo Jono Černiaus aikštę. Pagrindinėje gatvėje darniomis gretomis viena po kitos rikiavosi rinktinės kuopų atstovai. Kiekviena kuopa eisenai delegavo po 12-ka savanorių, arba maždaug po dešimtadalį kuopos karių. Tačiau kuopų rikiuotė buvo įspūdingo dydžio. Tad galima tik įsivaizduoti, kokia eisena būtų, jei joje žygiuotų visi rinktinėje tarnaujantys kariai savanoriai.
Lydimi policijos, nešini rinktinės kovine vėliava kariai žygiavo pagrindine Kupiškio gatve. Eisena buvo tokia įspūdinga, kad pasižiūrėti jos į gatvę išėjo įstaigų, įmonių darbuotojai, stojo praeiviai. Jie mojavo darniai žygiuojantiems kariams, ne vienas tokį įspūdingą vaizdą panoro nufilmuoti, nusifotografuoti. Praeiviai neslėpė: seniai jau nematė tokio gražaus reginio. Ne vienas tikriausiai pakeitė dienos planus ir paskui karius ėjo į generolo Jono Černiaus aikštę, kurioje vyko iškilminga rikiuotė.
Pasigrožėti ja darželių auklėtojos atvedė mažylių grupes, netrūko ir vyresnių moksleivių, jaunimo.

Pagarba ir dėmesys
Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas Dainius Pašvenskas. „Nori nenori nusikeli į tuos laikus prieš 28-erius metus. Kas gi tuomet vyko? Reikia pasakyti, kad nors oficialiai Krašto apsaugos savanorių pajėgos įkurtos 1991 m. sausio 17 d. Bet jau tuo metu buvo drąsūs, narsūs Lietuvos vyrai ir moterys, kurie buvo pasiruošę stovėti prie Televizijos bokšto, Aukščiausiosios Tarybos, kitų svarbių mūsų tėvynės objektų. Kai supratome, kad mūsų trapi Nepriklausomybė gali imti ir subyrėti. Mes turime labai įvertinti pirmųjų savanorių drąsą, pasiaukojimą ir iniciatyvą. Jie nežinojo, kas jų laukia, kas bus, kaip baigsis. Ir viskas paaiškėjo tik po nepavykusio karinio perversmo Maskvojeׅ“, – rinktinės kūrimo aplinkybes priminė pulkininkas D. Pašvenskas.
Jis priminė, kad šiandieninį laisvą gyvenimą kurti nebuvo lengva. Kai kas tėvynei ginti aukojo asmeninį laiką, kai kas – gerbūvį, o karys Artūras Sakalauskas – brangiausia, ką turi – gyvybę. Jis pabrėžė, kad kariai veteranai nusipelnė kuo didžiausios pagarbos. „Jūs esate mums pavyzdys“, – sakė Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas.
„Man džiugu pasakyti, kad šiandien džiugina jūsų pasiekimai. Jūsų pasiekimai įvairiose srityse. Labiausiai norėčiau išskirti pasirengimą užduotims. Tiek rengiantis ginti valstybę ginklu, tiek taikos meto užduotims. Aš, kaip vadas, pasitikiu: kad jūs rengiatės, ir reikiamu momentu tai įvykdysite. Taip pat džiugina ir bendradarbiavimas su visuomene, su jėgos struktūromis, ir su mūsų sąjungininkais, su mūsų kaimynais latvių savanoriais. Ypač norėčiau padėkoti rinktinės vadovybei ir jums, kariai savanoriai, profesinės tarnybos kariai – pas jus yra išskirtinai geras bendradarbiavimas su savivaldybėmis, su visuomene, su organizacijomis, Šaulių sąjunga, mokyklomis, nes tas bendradarbiavimas, jaunosios kartos puoselėjimas labai svarbus, kad ir toliau Lietuva klestėtų. Na, ir kokios turėtų būti mūsų savanorių pajėgos ir kokia rinktinės kryptis? Mes turime būti kovingos, prisitaikančios ir nuolat besimokinančios pajėgos. Kurios pasirengę vykdyti paskirtas užduotis bet kurioje Lietuvos vietovėje, bet kuriuo paros ir metų laiku“, – sakė Krašto apsaugos savanorių pajėgų vadas pulkininkas D. Pašvenskas.
Jis Vyčio apygardos 5-ajai rinktinei linkėjo kovingumo, o Kupiškio krašto visuomenei – vienybės ir patriotiškumo.

Kupiškio meras svajoja
apie pilnėjančias
kariuomenės gretas
„Kad taip va šitie visi kariai liktų Kupiškyje. Tokie gražūs, tokie šaunūs vyrai, stotingi. Mes išspręstume labai daug problemų rajone“, – sakė Kupiškio rajono meras D. Bardauskas. Tik ar kiti rajonai panorėtų atiduoti šiuos veiklius, iniciatyvius žmones – tai jau kitas klausimas. Jis išreiškė viltį, kad kareivinės, kuriose dabar įsikūrusi 504-oji Kupiškio kuopa, vėl bus, kaip tarpukariu, pilnos karių. O gal net reikės statyti naujas?

Rinktinės vadas
dėkojo kariams
„Mūsų šventė tai visų pirma puiki proga padėkoti jums, kariai savanoriai, už jūsų tarnybą, už jūsų pasišventimą, už tai, kad aukojate savo laisvalaikį, siekdami kilnių tikslų – mūsų šalies saugumo. Sveikinu visus su švente ir linkiu ugdyti ir palaikyti visas kariui reikalingas tradicijas ir savybes. Būkime tvirti, būkime pasiryžę, mokykimės karo mokslo taip, kad visi mus gerbtų. Ir kad mūsų šalis visada jaustųsi saugi. Su švente Jus! Linkiu geros tarnybos!“, – sveikinimo kalboje linkėjo Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas V. Zabiela.
Po sveikinimų ir palinkėjimų atėjo metas įvertinti ir viešai pagerbti tuos, kurie tarnybai Krašto apsaugos savanorių pajėgose įdėjo daug pastangų, asmeninio laiko.
Tarp Krašto apsaugos savanorių pajėgų vado apdovanojimais pagerbtų karių – ir 506-osios kuopos eilinis Rytis Kirstukas. Jis – vienas pirmųjų mūsų kuopos karių savanorių, į tarnybą atėjęs 1991 m. pavasarį ir iki šiol ją sėkmingai tęsiantis, kartu su Krašto apsaugos savanorių pajėgomis skaičiuojantis ir savo tarnybos stažą – jau 29-uosius metus.
Nepamiršta ir rokiškėno kario Deivido Dauko garbinga tarnyba Jungtinių tautų taikos palaikymo misijoje MINUSMA Malyje praėjusiais metais. Kariui rinktinės vadas suteikė vyresniojo eilinio laipsnį.
Pagerbta ir geriausia praėjusių metų rinktinės kuopa. Pereinamasis prizas – kardas – atiteko 509-osios Biržų kuopos kariams.
O po iškilmių visi jų dalyviai ir svečiai buvo pakviesti apžiūrėti karinės technikos ir ginklų ekspoziciją, prie arbatos puodelio ir kareiviškos košės pabendrauti su visų rinktinės kuopų kariais.