Laisvės kovų istorijai atminti paminklas Ažubrasčio kaime: apie katalikų ir sentikių kovą prieš bendrą priešą (video +foto) (2)

Šeštadienį šv. Mišiomis Kriaunų bažnyčioje prasidėjo atminimo renginys, skirtas Laisvės kovose žuvusiems Ažubrasčio kaimo ir jo apylinkių vyrams. Jie kovojo sentikio Mykolo (Mutkos) Kazano vadovaujamame partizanų būryje.

Laisvės kovos – ne tik lietuvių tautos drąsos ir pasiaukojimo liudijimas. Tai ir pasitikėjimo tarp skirtingų tautų, tikėjimų žmonių ženklas. Laisvės kovos mūsų krašte ypatingos ir tuo, kad į jas įsijungė ir šio krašto rusų kilmės žmonės, sentikiai. Būtent Ažubrasčio apylinkėse žuvę vyrai ir buvo Antazavės apylinkėse veikusio jauno laisvės kovotojo sentikio Mykolo (Mutkos) Kazano – Siaubo būrio žmonės. Jis kartu su savo tėvu ir broliais kovojo už Lietuvos laisvę

Paminkle iškaltos žuvusių lietuvių pavardės Tai Ažubrasčio apylinkių ūkininkų sūnūs. Lygūs, rugiais užžėlę laukai slepia šio kaimo didžiausias ir skaudžiausias paslaptis: laisvės kovas, sunaikintas sodybas, sovietų nužudytus civilius žmones. Manoma, kad mūsų rajone yra per pusę tūkstančio vietų, kuriose žuvo laisvės kovotojai. Ne visos jos žinomos, ne visi kapai atrasti.

Laisvės kovos čia gyvos. Maldoje už žuvusius jaukioje Kriaunų bažnytėlėje. Kunigo Laimono Nedvecko pamoksle apie tai, kad lotynų kalboje, oficialioje Katalikų bažnyčios kalboje, nėra žodžio „kankinys“: tik iš graikų kalbos perimtas žodis „martyros“: liudininkas. Žuvę laisvės kovotojai yra liudininkai: ir tikėjimo, ir tėvynės meilės, ir laisvės troškimo. Liudijo ir ansamblio „Kupolė“ atliekamos tų laikų giesmės, ir dainos, kurios skambėjo patyliukais, bet niekada nebuvo užmirštos. Apie nusiaubtas sodybas, sunaikintus gyvenimus, bet išsaugotą atmintį.

Ir atminčiai skirtas ženklas Ažubrasčio kaime liudija. Norą saugoti ir ateičiai perduoti laisvės kovų vertybes. Iš senolių, kurie tomis siaubingomis dienomis buvo vaikai. Kurių tėvus nužudė, o namus naikino. Ateities kartoms. Tą kalba ir ženklo istorija: jis pastatytas senojo, prastesnės kokybės, vėjų ir lietaus nugairinto, vietoje. Ženklas vidury laukų, prie paprasto kaimo keliuko nebuvo užmirštas, nebuvo paliktas sunaikinti laiko tėkmei.

Prie jo – kunigo Laimono Nedvecko malda, atminties dainos ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės karių savanorių salvės. Atminti žuvusiems ir pagerbti gyvuosius, tebepuoselėjančius šio krašto laisvės kovų atmintį. Kuri yra bendro lietuvių ir rusų laisvės troškimo simbolis.