Liepos 20 - rugsėjo 2 d. kraštiečio Viliaus Jasinevičiaus fotografijų paroda „Vilniaus barikadose“ (0)

Apie parodą „VILNIAUS BARIKADOSE 1991“

Šioje mano parodoje rodomos fotografijos yra tarsi dokumentai, pasakojantys apie tautos žūtbūtinį ryžtą antrą kartą XX a. apginti ir išsaugoti Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Nuotraukos padarytos 1991 m. nuo sausio 13-osios iki Maskvos pučo baigties. Fotografavau barikadose prie Aukščiausios Tarybos (Atkuriamojo Seimo) rūmų. Fotografijose yra tik nedidelė dalis ten buvusių tekstų, piešinių ar išniekintų komunistinės santvarkos apdovanojimų bei kitokios atributikos. Vaizdų visuma rodė ryžtingą norą ir siekį gyventi laisvoje savo valstybėje. Tokią necenzūruojamą ir tiems laikams neįprastą liaudies kūrybinę veiklą tenka laikyti buvus mūsų propagandinio karo dalimi, padėjusia pasiekti pergalę. Minint valstybės šimtmetį verta tai prisiminti šių dienų tarptautinių įvykių fone kai vyksta sudėtingi hibridiniai karai ne tik už teritorijas, bet ir paslėpti mūšiai už žmonių pažiūras ir mąstymą.
Po 1991 m. sausio 13 tautodailininkai stebėtinai greit suskubo savo kūriniais pagerbti žuvusiuosius. Prieš 27 metus užfiksuotus spalvotus vaizdus pirmą kartą viešai rodau tik dabar nors šia tema esu surengęs ne vieną viešą nespalvotą parodą. Analoginės fotografijos eros laikais mums prieinama buvo tik ORWO spalvota juosta. Nebuvo jokių „minilabų“ ir visas procesas buvo „ rankų darbo “, reikalavusio daug laiko ir pastangų. Mano laiko ir kiti resursai visuomet buvo minimalūs. Iki praėjusio rudens spalvoti negatyvai archyve „gulėjo“ net neperžiūrėti. Priežastis paprasta – stigo laiko, reikėjo rūpintis pragyvenimu. Ne tik Sąjūdžio mitingų metais, bet ir visada fotografavimui atiduodavau didžiąją laisvalaikio dalį. Šis pomėgis kompensuodavo moraliniu pasitenkinimu, kartais leisdavo pasijusti fotomenininku ar net patriotu. Kad tarnyba netrukdytų fotografuoti, dar Sąjūdžio metais darbovietėje teko imtis pareigų su laisvu darbo grafiku. Šiemet tapau jau nebedirbančiu – tikru pensininku. Todėl galėjau imtis ir senų archyvų ir kitų atidėtų darbų. Labai padėjo savarankiškai įsisavintos kompiuterinės technikos žinios. Mano laikais mokyklose apie tai neteko nieko net girdėti.
Parodoje rodomos kelios garsių Maskvos dailininkų Kukriniksų karikatūros, palaikiusios mus 1991 metais, demaskavusios Maskvos televizijos melą apie įvykius Lietuvoje, o sovietinės kariuomenės veiksmus Vilniuje tapatinusios su Hitlerio kariaunos baigtimi. Šios garsių fašizmo kritikų įtaigios karikatūros net Putino politikos šalininkams galėtų padėti objektyviau vertinti XXI a. Rusijos kariuomenės „žygius“ prieš Gruziją ir Ukrainą.
Parodoje tarp spalvotų yra kelios vienspalvės, padarytos dar 1990 metų kovo 11, kai Lietuva paskelbė nepriklausomybę. Jos yra lyg įžanga į 1991 m. įvykių vaizdus. Vienoje iš jų matome žmonių džiaugsmą parlamentui vadovauti išrinkus Sąjūdžio atstovus, kitoje – plakatų užrašai kalba apie nepasitikėjimą komunistais Aukščiausioje taryboje.
Fotografijose skaitomi tekstai parašyti įvairių tautų kalbomis. Juose smerkiama Maskvos politika ir Gorbačiovas, tvirtinęs kad be jo leidimo kariuomenė su tankais ir desantininkais vietiniams komunistams padėjo gelbėti tarybinius piliečius nuo Lietuvoje valdžią užgrobusių nacionalistų. Taip Maskva vertino Sąjūdžio, laimėjusio rinkimus į Aukščiausiąją Tarybą, politinę veiklą. Nuotraukos primena, kad užgrobtoje Lietuvos televizijoje dirbo tik kolaborantai, transliavę Maskvos TV ar vietinių komunistų „ant TSKP platformos“ laidas (nuotrauka, kur televizoriaus ekrane – Kuolelis). Po tiek metų jaunoji karta gal net negirdėjo tada garsių vietinių (tokių kaip Burokevičius, Kuolelis, Švedas, Jermalavičius, Naudžiūnas ir kitų) nepriklausomybės priešų pavardžių ar Nacionalinio gelbėjimo komiteto bei Jedinstvos pavadinimų. Tekstai fotografijose juos netik primena, bet ir įvertina.
Žurnalistas Povilas Sigitas Krivickas šį fotografijų rinkinį pavadino Lietuvos naujųjų laikų istorinio lūžio vaizdine kronika. Suprantama, ši paroda sudaro tik mažą tų įvykių kronikos dalelę. Išsamiau parodyti 1991 m. sausio ir Sąjūdžio veiklos fotografijas ketinu knygose.
Lietuva tapo pirmuoju akmenuku ėmusiu griauti TSRS ir padarė pradžią pasaulio politinės pusiausvyros pokyčiams. Toks įvykių Lietuvoje vertinimas JAV, minint sukakties 10-metį, užfiksuotas Jungtinių Valstijų Kongreso 2001 m. priimtame dokumente.                                                                                                                                                                                                                                                    Parodos autorius, Vilius Jasinevičius