Padėka vaikystėje mylėjusiems seneliams – paroda „Močiutės mano angelai“ (foto) (0)

Balandžio 9 dieną Rokiškio turizmo ir verslo informacijos centre, adresu Tyzenhauzų g. 6, Rokiškyje, atidaryta vienos iš „Molio sesių“, Eglės Skardžiūtės, darbų paroda „Močiutės mano angelai". Turizmo ir verslo centro specialistė amatams Loreta Araminienė sakė kol kas nežinanti, kiek laiko bus galima pamatyti Eglės molines „močiutes – angelus“. Pasveikindama parodos autorę, L. Araminienė pastebėjo, kad paskutiniu metu žmones slegia Ukrainoje vykstantis karas ir jie nieko nebenori – nei renginius lankyti, nei parodas žiūrėti, tačiau keramikės Eglės Skardžiūtės sukurtos močiutės gali būti kaip atsvara blogiui. Jos – saugumo, meilės, rūpesčio bei atsakomybės už silpnesnį išraiška. 

Kolekcija – tarsi padėka savo seneliams

„Visos mano močiutės yra apie mane, bet kartu ir apie jus, nes gerumas, širdies šviesa yra universalios savybės. Mano močiutės sparnuotos gerumu, išmintimi ir polėkiu.

Man labai pasisekė – turėjau nuostabius senelius – kantrius, rūpestingus, mylinčius. Neatsimenu draudimų nei barimo. Nesuprantu, kaip močiutės mane auklėjo... Vaikystės kaimą atsimenu kaip  visišką laisvę, saugumą, meilę.

Seneliai rūpinosi manimi nepastebimai. Tą saugumo ir meilės jausmą aš vis dar turiu – jis lydi mane per gyvenimą.“ – pristatė savo idėją „Molio sesė“ Eglė.

„Močiutės“ buvo vis tobulinamos

Šįsyk Rokiškio krašto žmonėms bei svečiams pristatytos apie dvidešimt rankomis sukurtų „močiučių – angelų“. Kaip sako jas kurianti Eglė, per visą savo kūrybos laikotarpį, panašių yra sukūrusi netoli šimto. Kiekviena „močiutė“ turi savo paskirtį bei charakterį. Eglė papasakojo, kad iš pradžių šios figūrėlės buvo paprastesnės, veidai – ne tokie išraiškingi, tačiau po truputį kūriniai tobulėjo, atspindėdami daugiau emocijų, išraiškų, o akys tapo gyvos, sekančios žiūrovą.

Kiekviena „močiutė“ turi savo paskirtį ir charakterį

Kiekviena „močiutė“ – ryšys su vaikyste. Močiutė – „nubrozdintų kelių užkalbėtoja“ primena tuos laikus, kada ji susižeidusį vaiką sūpavo, ramino. Čia pat – „katinų močiutė“, „vaikystės svajonių globėja“, „pagalvių purentoja“, „bulviakasio fėja“, „skaniausios sriubos virėja“, „ožiukų“ tramdytoja, „vištų močiutė“... Keletas močiučių įsitaisę ant sūpynių. Viena iš jų – skalbėja, kuri, supdamasi sūpynėse, tarsi sako, kad gyvenimas turi džiuginti, todėl pramogas reikia derinti su darbu. Taip savo kūrinius pakomentavo Eglė.

Keramikos ėmėsi sesių įkalbėta

Eglė – vyriausia iš trijų keramikių „Molio sesių“. Kilusios iš Jūžintų moterys skirtingu laiku pradėjo lipdyti: kuri - dubenis, kuri – švilpukus ar įvairias figūrėles. Pirma su moliu susidraugavo Lina, kuri nuolat gyvena Jūžintuose. Parodą surengusi Eglė gyvena Vilniuje ir tik savaitgaliais grįžta į Jūžintus. Trečioji sesė Vaiva gyvena Dubline. Dviems sesėms Eglę teko įkalbinėti imtis keramikos. Pagrindinis šios sesės darbas – būti aukle, o keramikai – kas lieka. Pradėjusi nuo keraminių sagų lipdymo, Eglė lipdo smulkius dirbinius – katinus, ežiukus, sagas, po truputį pradeda imtis ir saldaininių, dubenėlių gamybos, o dabar – susidomėjusiems pristatytos ir „močiutės - angelai“.

Reikia įdėti daug rankų darbo

Visi „Molio sesių“ gaminiai turi savo „veidą“, nors atrodo, kad keramikoje jau nebeįmanoma kažką naujo prigalvoti. Dėmesys detalėms, taškučių dekoras, daug spalvų – visų trijų sesių bruožas. Deja, kūriniai užima daug laiko, lipdomi itin atidžiai ir ne visada iš anksto būna aišku, koks rezultatas gausis, todėl jie nėra pigūs. Tai – ne kiniški pigūs niekučiai. „Sesė“ Lina nuotraukoje parodė savo lipdytą dubenį, kuris buvo parduotas už 125 eurus. Kiti kūriniai – pigesni, nors dažnam jų net vienos dienos neužtenka. Iš keramikos gyvena tik Lina, kitoms šis amatas kol kas - tik hobis.  

Šalia – senų grotuvų paroda

Šalia keramikinių „močiučių“ – ir senovinių grotuvų, patefonų paroda. Vienas šių eksponatų – itin senas, kiti – pokario laikų. Norintys iš arčiau pažiūrėti į „močiutes – angelus“ kol kas turi galimybę pamatyti ir šią kolekciją, kurios dalis – privačių asmenų nuosavybė, kita dalis – Rokiškio krašto muziejaus eksponatai. Patikrinome - vienas senas patefonas visai neblogai groja, kadangi parodos atidaryme klausėme šviesaus atminimo maestro Vytauto Kernagio dainų.