Paskutiniosios „Vasaronės“: lietaus aplenkta Pauliaus Širvio lyrika (foto+video) (1)

Dešimt ketvirtadienio vakarų rokiškėnus draugėn kvietusios „Vasaronės“ baigėsi... Ketvirtus metus Rokiškio kultūros centro puoselėjama idėja neįpareigojantiems vakarams su muzika ir poezija šiemet įgavo naujų spalvų. Atrastos naujos lokacijos. O žiūrovai vis dar negali patikėti, kad „Vasaronės“ baigėsi...

Debesys plaukė pro šalį

Vienas didžiausių „Vasaronių“ iššūkių, be abejo, buvo oras. Jei giedra – jomis šurmuliavo L. Šepkos parkas. Jei lyja– visi skubėjo į Kultūros centro mažąją salę. Tačiau ji tokiam renginiui, ypač griežtėjančio karantino sąlygomis, yra gerokai per maža. O ir žiūrovai taip nenori eiti į salę...  Šiemet rasta ir trečioji vieta, toks savotiškas tarpinis variantas – Savivaldybės aikštė, o scena atlikėjams pasitarnavo jos erdvės: kanklininkėms – jauki pieva prie eglaičių, teatralams – natūralia scena tapęs Kultūros centro prieangis. Ir oras kaip tyčia pasitaikė „ant ribos“: dangų dengę juodi debesys pamažu plaukė pro šalį. „Vis dar pavyksta susitarti“, – rodydama į dangų sakė Kultūros centro direktorė Vaiva Baltrūnaitė-Kirstukienė.

Kultūros centro prieangyje, tapusiame scena, savo spektaklį „Laiko lašai“ rodė paskutinieji „Vasaronių“ svečiai: Ramygalos kultūros centro trupė „Ąžuolynė“. Tema – kartu ir aktuali, ir teikianti nemažai iššūkių. Šiomis dienomis minėsime poeto Pauliaus Širvio 100-ąsias gimimo metines. Renginių gausa ir sklaida didžiulė – nuo rugpjūčio 29-ąją vyksiančios Širvynės poeto tėviške tapusiuose Degučiuose, iki Krašto muziejaus erdvių, saviveiklininkų spektaklių.

Įtraukiantis pasakojimas

Visgi maždaug valandos spektaklis rokiškėnus prikaustė prie kėdžių. Nemažai tų, kurie jų neatsinešė, visą renginio laiką prastovėjo. Užkandę žadą.  Ramygaliečiai lakoniškai, bet labai taikliai ir įtraukiančiai pasakojo poeto istoriją. Atrodytų, ką gi čia naujo bepasakysi: P. Širvio gyvenimas skersai išnarstytas, kiekvienas eilėraštis kritikų išnarstytas smulkiomis detalėmis. Tačiau jiems pavyko užkabinti žiūrovų širdis: jautria našlaičio, karo ir gyvenimo audrų mėtyto žmogaus istorija. Žmogaus, tapusio savo šalies likimo veidu: iš 18 Degučių vyrų, išėjusių į Antrąjį pasaulinį karą, grįžo tik... 6. O ir grįžę parsinešė ne tik apdovanojimus, bet ir kūno bei sielos randus...

Staigmenos – kruopščiai slėptos

Jau kelintas „Vasarones“ žiūrovams ruošiamos ir staigmenos: renginio programon ir afišon neįtraukti kolektyvai. Vasarones įtraukiančiais šokiais pradėjo „Saltare de lavanda“: Kultūros centro senovinių šokių kolektyvas. Jo repertuare smagūs viduramžiški, renesanso laikų rateliai. O romantiškomis dainomis žavėjo kitas Kultūros centro kolektyvas – „Bella Fa“.