Rokiškio dekanato jaunimo dienos: apie tikėjimą jaunimo kalba (2)

Praėjusį savaitgalį Kamajų parapijoje vyko skaitlingos Rokiškio dekanato jaunimo dienos. Kaip pasakojo organizatoriai, sulaukta itin didelio dėmesio: vos paskelbus registraciją, norą dalyvauti renginyje pareiškė per pusantro šimto jaunųjų dekanato tikinčiųjų. Toks dalyvių skaičius neturėtų stebinti: Rokiškio dekanatas, kuriame yra 19 parapijų, – didžiausias Panevėžio vyskupijoje. Apie tikėjimą šiandieniniame pasaulyje, jauniems žmonėms kylančius pasirinkimo klausimus Jaunimo dienose kalbėta jaunų žmonių kalba, jiems priimtinomis formomis: be moralizavimų ir nuobodžių aiškinimų, netradicinėse erdvėse – pavyzdžiui, autobusų stotelėje, ar žygyje.

Kodėl netradicinės erdvės?
Vienas šio renginio organizatorių, Kamajų, Salų ir Duokiškio klebonas Andrius Šukys mano, kad iš sakyklos „auklėti“ jaunimą – netinkamas būdas kalbėti apie tikėjimą. Tad vietoje paskaitų – smagūs ir įdomūs pašnekesiai. Vietoj sėdėjimo tvankiose klasėse – ilgas žygis, pakeliui skaičiuojant šiek tiek kitokius kelio ženklus. Netgi apie išpažinties svarbą galima kalbėti informacinių technologijų kalba. Ir tikėtis, kad į kiekvieną, netgi „nepatogų“ klausimą išgirsi nuoširdų ir nevadovėlinį atsakymą.
Netradicinės erdvės atskleidė rajono moksleivių veidus: nuoširdūs, smalsūs, kiek nedrąsūs klausti, tačiau įsibėgėjant diskusijai, vis atviresni. Jų klausimai – aktualūs kiekvienai kartai: apie savo kelio paiešką, apie draugystės svarbą ir vertę, apie tai, kaip susigaudyti savo kintančiame dvasiniame pasaulyje...

Apie draugystę...
Pirmoji Jaunimo dienų stotelė – Kamajų Antano Strazdo gimnazijos salė. Čia – linksma muzika, smagūs komandų prisistatymai ir... linksmi klausimai. Antai, ar kas iki šio susitikimo žinojo, kad popiežiaus Pranciškaus mėgstamiausia knyga – visai ne Katalikų bažnyčios katekizmas, ne koks nors sunkus teologinis traktatas, o jau kelių kartų jaunimo kultinė knyga, pagrįstai laikoma vienu pasaulinės literatūros šedevrų... Ir kas gi ji? Ogi „Žiedų valdovas“.
Smagu paspėlioti, kokio aukščio buvo Kamajų bažnyčios smailės iki Antrojo pasaulinio karo, kai jos buvo numuštos sviediniais...
O linksmas Kamajų jaunųjų parapijiečių spektakliukas ragina jaunimą išeiti iš virtualios socialinių tinklų realybės, kurioje draugai skaičiuojami šimtais, o kartais – ir tūkstančiais. Ir kai kyla „maža problema“, pavyzdžiui, pasiekti aukštai obelyje kabantį obuolį, prireikia ne piramidės virtualių draugų, su jų „klikais“, „laikais“. O to vienintelio, tikro, kuris susiprotės atnešti kopėčias...

Apie „Restart“ mygtuką...
Po šio spektakliuko ir linksmo Rokiškio šv. Apaštalo Evangelisto Mato parapijos vikaro Dainiaus Matiuko sveikinimo, jaunimo eisena su vėliavomis ir plakatais patraukė Kamajų šv. Kazimiero bažnyčios link. Jos prieigose skambanti linksma muzika kūrė šventišką nuotaiką. Prieš šv. Mišias – trumpa giedojimo „treniruotė“. Ją nuotaikingai vedė Kamajų Antano Strazdo gimnazijos tikybos mokytoja Vilma Steputaitienė bei iš įvairių rajono parapijų jaunimo sudaryta giedotojų grupė. Tad nenuostabu, kad į „treniruotės“ pabaigą giedotojų choras pasipildė ne tik priešakiniuose suoluose sėdinčių merginų, bet ir tolėliau nuo altoriaus susėdusių vaikinų balsais. Juolab, kad parapijos savanoriai pasirūpino, jog kiekvienas giedotojas turėtų lapelį su visų giesmių tekstais.
Po tokio „smagaus“ apšilimo – metas šv. Mišioms. Prieš jas – kamajiškio kunigo A. Šukio pasveikinimas. Jame – apie šiandieniniam jaunimui laikmečio keliamus iššūkius. Kai visko daug, čia ir dabar, nesunku pasimesti prioritetuose, susipainioti, pasukti ne tuo keliu. Tada žmogaus gyvenimas, tarsi virusų ir kenkėjiškų programėlių apnikto kompiuterio darbas, tampa lėtas, skurdus, kartais nepakenčiamas. Ateina laikas paspausti „Restart“ mygtuką: perkrauti savo mintis, tikslus, siekius... Žmogaus gyvenime toks „Restart“ mygtukas – išpažintis. Ir kunigas ragino ja kuo dažniau naudotis. Tiesa, ne todėl, kad artimieji liepia „įvykdyti pareigą“, ne mechaniškai atburbėti visiems įprastus smulkius prasižengimus, kad tik visi kuo greičiau atstotų.
Kamajų bažnyčios klausyklose išpažinčių vienu metu klausė net trys kunigai. Iš pradžių jiems darbo nebuvo, tačiau po truputėlį jaunimas įsidrąsino ir prie klausyklų nutįso eilutės. Tiesa, kai kurie tikintieji „namų darbus“ atliko savosiose parapijose: priimti Komuniją panoro kelis kartus daugiau jaunuolių, nei atlikti išpažintį.
Šv. Mišias aukojo Rokiškio šv. Apaštalo evangelisto Mato parapijos vikaras D. Matiukas bei Juodupės, Lukštų ir Onuškio parapijų klebonas Aivaras Kecorius. Nuostabiai psalmę giedojo viešnia iš Pandėlio parapijos Deimantė.

 Apie kryptis...
Po šv. Mišių pats laikas pasistiprinti. Mat po pusvalandžio diskusijų grupėje, Jaunimo dalyvių laukė įdomus ir turiningas žygis Kamajų apylinkėmis. Kelionė, kelias – ypatingas simbolis Katalikų bažnyčiai ir jos bendruomenei. Kiek daug reikšmių jis turi – kelią į save, kelią pas Viešpatį, gyvenimo kelią į Amžinybę. Jaunimas stovi kryžkelėse: jiems jau netrukus reiks rinktis profesiją, galvoti apie savąjį pašaukimą, patirti meilę, laiku ir atstumu išbandyti draugystę.
Tad viena iš pašnekesių grupių žygiuoja į... Kamajų autobusų stotelę. Ten kunigas A. Šukys pakvietė pasikalbėti apie tai, ar tikėjimas dovanoja kryptį. „Tikėjimas dovanoja laisvę“, – jaunimui sako jis. „Bet juk jūs pasirinkote tikėjimą, kuris riboja“, – prieštarauja jauna tikinčioji, primindama apie kunigo pareigų, įsipareigojimų ir atsakomybės naštą. „Taip, bet pasirinkdamas laisvę, pasirenki ne tik jos teikiamus privalumus, bet ir pareigas, atsakomybę. Tai – neatsiejama laisvės dalis“, – sako kunigas.
Lyg tyčia, stotelėn įsuka „Kautros“ autobusas, vežantis keleivius Kauno kryptimi. Ir vėl pašnekesys suka pasirinkimo pusėn: svarbu pasirinkti tą kelionės kryptį, kuri tinka. Ir nesėsti į pirmą pasitaikiusį autobusą vien dėl to, kad tinkamo tektų šiek tiek palaukti...

Apie tai, ko paklausti nedrąsu
Pandėlio, Panemunio ir Skapiškio klebonas Albertas Kasperavičius savosios diskusijų grupelės dalyviams pasiūlė klausimus užduoti raštu. Jis džiaugėsi, kad jaunimas klausia svarbiausių dalykų, ieško gyvenimo ir tikėjimo esmės. Žinoma, pusvalandis diskusijos – labai trumpas laikas įsišnekėti atviriau. Bet laiko dar bus – po diskusijų jaunimas išėjo į ilgą žygį Kamajų apylinkėmis. Paženklintą ne tik įprastiniais, bet ir tikėjimo kelio ženklais...
„Rokiškio Sirenos“ inform.