Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto šimtmečio šventėje - jautrus mokinių ir mokytojų spektaklis (foto+video) (5)

100 metų - tai daug, ar mažai? Būtent tokį garbingą skaičių šiemet į mokyklos istoriją įrašė Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija į solidaus jubiliejaus šventę sukvietusi esamus ir buvusius mokinius ir mokytojus, kurių gausus būrys vos tilpo į didžiulę, gimtadienio kulminacijai - spektakliui paruoštą sporto salę.

Nespalvotos fotografijos ir klasių susitikimai

Iškilminga gimtadienio šventė prasidėjo tradiciškai – šventės dalyviai suskubo į Šv. Apaštalo evangelisto Mato bažnyčią, kurioje buvo aukojamos Šv. mišios už garbingą jubiliejų mininčią mokyklą.

Po šventosios gimtadienio dalies dar nedrąsus svečių būrys sėda į automobilius, kurių kolona pasileidžia per ką tik iškritusio sniego patalą, jame palikdama ryškų taką Mykolo Riomerio gatvės link – juk ten įsikūrusi gimtadienio „kaltininkė“ Juozo Tumo-Vaižganto mokykla, kurios šeštadieninę ramybę tuoj, jau tuoj sudrums gausus atvykėlių būrys, kuris žygiuos į aktų salę – ten 12 valandą nostalgiškus prisiminimus kedens konferencija „Mokyklos šimtmetis: istoriniai aspektai“.

Konferencijai pasibaigus mokykloje nebetyla šurmulys – koridoriuje vieni kitiems rankas spaudžia ištisus dešimtmečius nesimatę klasiokai, glėbesčiuojasi jau seniai mokykloje nebedirbančios mokytojos. Pirmo aukšto fojė besirenkantis būrys ima irti į kelias grupes – vieni rikiuojasi prie senų, dar nespalvotų nuotraukų ar smalsiai apžiūrinėja mokyklos istoriniame kampelyje sukabintus dar rusiškus raštus, mokyklos piešinius, medalius. Kiti pirštu beda į jau pamirštas klasių nuotraukas, treti apžiūrinėja buvusių mokinių darbų parodą "Mes grįžom dideli". Tačiau didžiausia svečių dalis žygiuoja į susitikimams paruoštas klases, kuriose buvę klasiokai dalinasi nostalgiškais prisiminimais. Dar ilgai išeiti iš kabinetų niekas neskuba – turbūt istorijomis pasidalinti neužtektų ir viso vakaro...

Šventės kulminacija – spektaklis

Neskubančių, vis dar besišnekučiuojančių šventės dalyvių banga juda link sporto salės. Čia vyks pagrindinė šventės dalis, bendras mokytojų ir mokinių darbas, teatralizuota muzikinė vizualizacija „O klasėje atrodys taip, kaip buvę...“, kurią, kaip teigė mokyklos direktrė Diana Guzienė, mokiniai ruošė tiek, dieną, tiek naktį. Į, iš pažiūros, didžiulę sporto salę svečiai renkasi iki pat spektaklio pradžios. Nors patalpoje sistemingai išdėliota keli šimtai kėdžių, sausakimšoje salėje daugelis svečių lieka stovėti – tikriausiai tokio, per šimtmetį susikaupusio svečių būrio nesitikėjo ir patys šventės organizatoriai.

Ir štai, šviesos užgęsta, fone pasigirsta melancholiška muzika. Mėlynos šviesos apsuptyje pasirodo pirmosios mokyklos nuotraukos. Po jų į sceną išbėga aktoriai – mokyklos mokytojai ir mokiniai. Scenoje vyksta dailės, muzikos pamokos, choro repeticija. Į sceną įžengusi mokinė deklamuoja eilėraštį „Mano klasė“. Tačiau pasigirsta lėktuvų motorų ūžesys, šūviai, jaunuoliai išneša nušautųjų mokinukių kūnus. Į sceną išbėgę banditai kelia neramumus ir kitiems baltais marškiniais apsirėdžiusiems klasės vaikams – kartu su mokytoju šie susispiečia į būrį ir drebėdami laukia baisaus verdikto. Būrį banditai išskaido – vienus ragina eiti grubiai tempdami už alkūnių, kitus – į nugarą įrėmę ginklus.

Toliau inscenizuojamoje mokyklos istorijoje – šokiai, sporto ir kitokios varžybos, raudonas skareles pasirišusių pionierių eitynės. Per pusantros valandos atkuriama Juozo Tumo-Vaižganto gimnazijos istorija iki pat Lietuvos nepriklausomybės, kuomet būrys mokinių, jau nusiplėšusių pionieriškas skareles, bei mokytojų mojuoja Lietuvos vėliavomis. Unikalią šventės kulminacija užbaigia mokyklos himnas kartu dainuoti pakvietęs ir pagarbiai atsistojus svečius.

Pasibaigus spektakliui į sceną mokyklos sveikinti suskubo Rokiškio rajono meras Antanas Vagonis, savivaldybės administracijos direktorė Nataša Aleksiejeva prie sveikinimo pridėjusi ir pokštą apie likimo vingius. „Kai mokiausi šioje mokykloje, jai vadovavo Antanas Vagonis. Dabar jis – rajono meras, o aš administracijos direktorė. Juokinga, tačiau likimas suvedė taip, kad vis tiek dirbame vienoje komandoje,“ – šypsojosi N. Aleksiejeva. Į sceną nešinas puokšte žygiavo ir Juozo Tūbelio progimnazijos direktorius Zenonas Pošiūnas, Seimo narys Raimundas Martinėlis, kraštotyrininkas Venantas Mačiekus, Rokiškio krašto muziejaus vadovė Nijolė Šniokienė, buvę mokyklos prezidentai bei seimo nariai.

Sveikinimų metu pasveikinta buvo ne tik mokykla. Gimnazijos direktorei Dianai Guzienei pristačius naują mokyklos iniciatyvą - "deimančiukus" skirtus pagerbti nusipelniusius mokyklos bendruomenės narius, pirmasis "deimančiukas" atiteko pasaulio mastu Rokiškio vardą garsinančiai buvusiai gimnazijos mokinei Livetai Jasiūnaitei.

Sveikinimams pasibaigus svečiai mokyklos pastato palikti neskubėjo – M. Riomerio gatvėje dar ilgai stovėjo apsnigtos kelios dešimtys automobilių.