Sausio 13-oji: atmintis ir pagarba be pompastikos ir „kalbančių galvų“ (video) (1)

Nuo Sausio 13-osios įvykių praėjo trisdešimt metų. Ši diena paliko didžiulį pėdsaką amžininkų atmintyje ir širdyje, apie ją pasakojama tiems, kurie gimė laisvoje Lietuvoje, kaip apie tautos drąsos, ryžto, pasiaukojimo pavyzdį. Ši Sausio 13-oji kitokia: be ilgų kalbų ir prisiminimų prie paminklų, o minėjimai persikėlė į virtualią edrvę.

Nebeliko tradicinio bėgimo
Šiemet nutrūko graži tradicija rokiškėnams vykti į bėgimą „Gyvybės ir mirties keliu“ Vilniuje – nuo Antakalnio kapinių, kur palaidoti dauguma žuvusiųjų Sausio 13-ąją, iki Televizijos bokšto. „Gyvybės ir mirties keliu“ kasmet bėgdavo dešimtys rokiškėnų: kariai savanoriai, šauliai, moksleiviai, bėgimo entuziastai. Šis bėgimas kasmet vis populiarėjo, mušdamas rekordus.
Šiemet bėgimas, kaip ir daugelis renginių, persikraustė į virtualią erdvę: vyksta 9-17 d., rekomenduojamas bėgimo trasos ilgis – 9 km. Duomenis apie jį galima išsiųsti specialia programa.

Žvakutės languose
Tradiciškai žuvusiųjų atminimas Sausio 13-ąją pagerbiamas uždegant žvakutes įmonių, įstaigų languose. Todėl trečiadienio rytą daugelio jų langai buvo neįprastai pritemdyti, kad geriau matytųsi atminimo ženklai. Žvakutes žuvusiųjų už laisvę atminimo vardan savo namų, butų languose įžiebė ir nemažai rokiškėnų.
Visi atminimo renginiai, žinoma, išskyrus gėlių padėjimą ant žuvusiojo už Lietuvos laisvę Alvydo Matulkos kapo, vyko virtualiai, socialinių tinklų erdvėse. Daugelis kultūros, švietimo įstaigų rengė ir parodas, kurias demonstravo pastatų languose.

Pagerbė atminimą
Pirmieji žuvusiojo už laisvę A. Matulkos atminimą pagerbė Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 506-osios pėstininkų kuopos kariai savanoriai bei Lietuvos kariuomenės Panevėžio regioninio Karo prievolės ir komplektavimo skyriaus Rokiškio poskyrio kariai. Ankstų rytą į Kalneliškių kapines jie atvyko ne tik su gėlėmis, bet ir su šepečiais. Nors „Rokiškio komunalininko“, prižiūrinčio šias kapines, darbuotojai įdėjo daug pastangų, kad nuvalytų ir takus, vedančius A. Matulkos kapo link, ir patį kapą, tačiau nuolatinis snygis atnešė savų korekcijų. Nuvalę sniegą kariai padėjo gėles, uždegė žvakutę, atidavė pagarbą.
O 9 val. melstis už žuvusiuosius pakvietė Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčios varpas. Kaip ir kiti renginiai, šv. Mišios, kurias aukojo dekanas E. Novikas, buvo neviešos: jas tiesiogiai transliavo „Rokiškio Sirena“.
Savo pamoksle dekanatas akcentavo, kad anų dienų šviesoje kreipinys „Broliai ir seserys“ yra labai svarbus, pilnas turinio ir prasmės.Jis pabrėžė, kad Dievas veikdamas žmonėse grąžina žmogaus orumą, išlaisvina, kas buvo įsprausta į tam tikrus rėmus. „Ir šiandien mes mąstom apie garbę ir orumą kiekvieno žmogaus, kuris nori gyventi, būti laisvas. Ir popiežius Pranciškus, viešėdamas Lietuvoje, ragino neužmiršti savo istorijos, savo patirties“, – sakė dekanas. Jis kalbėjo, kad nereikia tik sustoti ties asmeniniais liudijimais, bet ieškoti juose prasmės, kelrodžio. „Te Viešpats uždega mūsų žibintus, kad jie išsklaidytų tamsą“, – linkėjo dekanas E. Novikas. Jis pabrėžė, kad mirtis nėra pabaiga, kad Viešpats nugali tamsybės valdžią. Jis suteikia ir žmogui, ir istorijai jėgų.
Dekanas akcentavo, kad Sausio 13-oji – ne išrinktųjų, o visos tautos šventė, tai visos tautos pergalė.
Šv. Mišias už žuvusiuosius Sausio 13-ąją aukojo ir Pandėlio klebonas, Panemunio ir Skapiškio parapijų administratorius Albertas Kasperavičius.
Po šv. Mišių – virtualus minėjimas Nepriklausomybės aikštėje. Jame – tik vienas dalyvis: rajono meras Ramūnas Godeliauskas. Trumputėje, lakoniškoje ceremonijoje, skambant „Tautiškai giesmei“ jis pakėlė trispalvę, o trumpoje kalboje akcentavo ne tik anų dienų didybę, bet ir jų pamokas šiandienos kasdienybėje.

Juodupėje – jautrus pasakojimas
Sausio 13-ajai atminti Juodupės kultūros centro languose sukurta paroda, pasakojanti apie šią dieną laikraščių iškarpomis, nuotraukomis, piešiniais.
Pagerbdami žuvusiuosius, Juodupės šauliai iškėlė vėliavą. O miestelio centre uždegti laužai – tų dienų simbolis.
Vaizdo siužete savo prisiminimus pasakojo Juodupės gimnazijos mokytoja Daiva Kavaliauskienė. Jos prisiminimuose: tų dienų žmonių mintys, jausmai. O šios gimnazijos mokinė Elzė Bruverė sukūrė vaizdo montažą.
Juoduopės šauliai iškėlė vėliavą, uždegė laužus miestelio parke, primindami tų dienų ryškiausius akcentus. Juos įamžinti padėjo „Rokiškio Sirenos“ komanda.