Spektaklis turintiems „bosus“ (1)
Publikuota: 2017-02-23
Kategorija:
Renginiai

Kovo 3 d. dieną festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ pasirodysiantis Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia rokiškėnus stebėti Giedrės Kriaučionytės spektaklį „Bestuburiadą“. Anot režisierės, spektaklis aktualus visiems, turintiems bet kokio pobūdžio „bosus“.
Pagal vokiečių dramaturgės Ingridos Lausund pjesę sukurtame spektaklyje pasakojamos penkių ambicingų darbuotojų istorijos. Jie laukia susitikimo su vadovu ir savo darbo įvertinimo. Jų laukimas – absurdiškas, komiškas ir, deja, net tragiškas. Jiems reikia artumo ir supratimo, tačiau tam nėra tinkamų sąlygų, o ir patys jų nesukuria iš paskutiniųjų stengdamiesi sugniuždyti kolegas. Jie pasiruošę viskam: pasiryžę prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių, gali ištverti viską. Jie seniai nebepamena, ko laukia, kodėl laukia, ko tikisi sulaukti – jie priprato adaptuotis prie bet kokių sąlygų ir stengtis – kaip jie supranta – išgyventi.
Anot G. Kriaučionytės, „Bestuburiada“ – ne tik apie laukime paskendusius darbuotojus, tai kiekvienam žmogui artima situacija – ar jis studentas, ar mokinys: „Tai tekstas apie mus visus, turinčius „vadovą“: ar tai būtų bosas, ar dėstytojas, ar mokytojas, ar režisierius, ar teatro vadovas, ar kunigas, ar Dievas, ar tėvas, ar motina... Būtent „vadovai“ diktuoja, kokie mes turime būti. Iš esmės visuomenėje vienu metu kiekvienai asmenybei svarbų klausimą – „kas aš esu“ – pakeitė klausimas – „koks aš turiu būti, kad sulaukčiau sėkmės, tai yra – būčiau laimingas“. Mūsų sąmonę užvaldė daug psichologinių konstrukcijų, kurios mums atrodo nenuginčijama tiesa ir kurios sukurtos kapitalistinės visuomenės tam, kad grandiozinė rinkos turbina dirbtų ir suktųsi vis greičiau.“
Spektaklio „Bestuburiada“ kūrėjai užduoda aštrius ir jautrius klausimus, kurių taikinys – tiek jaunoji karta, tiek vyresni, „stažą“ turintys, o gal net ir link pensijos artėjantys... darbuotojai (ir laisvai samdomi autoriai). Kaip mes tampame tokie ambicingi, kad imame „lipti kitiems per galvas“ ir paaukojame viską vienam tikslui? Kodėl galiausiai imame bijoti laimės akimirkos? Ar iš tiesų tą akimirką, dėl kurios mes labai stengėmės ir dirbome, jaučiame laimę? Kodėl imame kaltinti save, kai esame žeminami? Kaip susirasti draugą, jei niekuo negali pasitikėti? Kas, jei tau 45-eri ir nebeatsimeni, dėl ko tiek dirbai? Kas, jei tau 25-eri ir tu jau pavargai? Ką reiškia imti ir išeiti, viską mesti? Atsakymų į šiuos klausimus ieškokite kovo 3 d. 18.30 val. Rokiškio kultūros centre rodomame spektaklyje „Bestuburiada“.
Rekomenduojami video
Šiandien, birželio 28-ąją Rokiškio kultūros centro aikštėje prasidėjo nemokamas kultūros ir meno festivalis jaunimui „URB.ACT.FEST“. Festivalį atidarė Vilniaus dizaino kolegijos rengiama diskusija apie šios profesijos subtilybes ir kūrybi&s
2019-06-28
Birželio 27 d. vyko paskutinės birželio „Vasaronės“, kur koncertavo tik vyriški kolektyvai. Žiūrovus linksmino mandolinų ansamblis iš Zarasų (vad. Gintaras Adrijauskas) ir Rokiškio kultūros centro vyrų ansamblis (vad. Algis Bagdonas).
2019-06-27
Rokiškėnui Audriui Kublickui Krašto apsaugos savanorių pajėgų žaidynės prilygo Lietuvos čempionatui
(2)
Rokiškėnui kariui savanoriui, šratasvydžio entuziastui Audriui Kublickui Krašto apsaugos savanorių pajėgų žaidynės – svarbus įvykis. Juk jis pats brangina tolimais 1992-aisias, kai mūsų šalies miestuose dar tebebuvo okupanto garnizonai, laimėtą šaudymo rungti
2019-06-27
Trumpiausią Birželio 23-osios naktį rokiškėnai sutiko Kaimynų Joninėse prie Rokiškio ežero.
2019-06-24
Birželio 23-ąją Rokiškio krašto muziejuje vyko Izraelio vokalistės Gal De Paz solo koncertas.
2019-06-24