Spektaklis turintiems „bosus“ (1)
Publikuota: 2017-02-23
Kategorija:
Renginiai

Kovo 3 d. dieną festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ pasirodysiantis Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia rokiškėnus stebėti Giedrės Kriaučionytės spektaklį „Bestuburiadą“. Anot režisierės, spektaklis aktualus visiems, turintiems bet kokio pobūdžio „bosus“.
Pagal vokiečių dramaturgės Ingridos Lausund pjesę sukurtame spektaklyje pasakojamos penkių ambicingų darbuotojų istorijos. Jie laukia susitikimo su vadovu ir savo darbo įvertinimo. Jų laukimas – absurdiškas, komiškas ir, deja, net tragiškas. Jiems reikia artumo ir supratimo, tačiau tam nėra tinkamų sąlygų, o ir patys jų nesukuria iš paskutiniųjų stengdamiesi sugniuždyti kolegas. Jie pasiruošę viskam: pasiryžę prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių, gali ištverti viską. Jie seniai nebepamena, ko laukia, kodėl laukia, ko tikisi sulaukti – jie priprato adaptuotis prie bet kokių sąlygų ir stengtis – kaip jie supranta – išgyventi.
Anot G. Kriaučionytės, „Bestuburiada“ – ne tik apie laukime paskendusius darbuotojus, tai kiekvienam žmogui artima situacija – ar jis studentas, ar mokinys: „Tai tekstas apie mus visus, turinčius „vadovą“: ar tai būtų bosas, ar dėstytojas, ar mokytojas, ar režisierius, ar teatro vadovas, ar kunigas, ar Dievas, ar tėvas, ar motina... Būtent „vadovai“ diktuoja, kokie mes turime būti. Iš esmės visuomenėje vienu metu kiekvienai asmenybei svarbų klausimą – „kas aš esu“ – pakeitė klausimas – „koks aš turiu būti, kad sulaukčiau sėkmės, tai yra – būčiau laimingas“. Mūsų sąmonę užvaldė daug psichologinių konstrukcijų, kurios mums atrodo nenuginčijama tiesa ir kurios sukurtos kapitalistinės visuomenės tam, kad grandiozinė rinkos turbina dirbtų ir suktųsi vis greičiau.“
Spektaklio „Bestuburiada“ kūrėjai užduoda aštrius ir jautrius klausimus, kurių taikinys – tiek jaunoji karta, tiek vyresni, „stažą“ turintys, o gal net ir link pensijos artėjantys... darbuotojai (ir laisvai samdomi autoriai). Kaip mes tampame tokie ambicingi, kad imame „lipti kitiems per galvas“ ir paaukojame viską vienam tikslui? Kodėl galiausiai imame bijoti laimės akimirkos? Ar iš tiesų tą akimirką, dėl kurios mes labai stengėmės ir dirbome, jaučiame laimę? Kodėl imame kaltinti save, kai esame žeminami? Kaip susirasti draugą, jei niekuo negali pasitikėti? Kas, jei tau 45-eri ir nebeatsimeni, dėl ko tiek dirbai? Kas, jei tau 25-eri ir tu jau pavargai? Ką reiškia imti ir išeiti, viską mesti? Atsakymų į šiuos klausimus ieškokite kovo 3 d. 18.30 val. Rokiškio kultūros centre rodomame spektaklyje „Bestuburiada“.
Rekomenduojami video
Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto šimtmečio šventėje - jautrus mokinių ir mokytojų spektaklis (foto+video)
(5)
100 metų - tai daug, ar mažai? Būtent tokį garbingą skaičių šiemet į mokyklos istoriją įrašė Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija į solidaus jubiliejaus šventę sukvietusi esamus ir buvusius mokinius ir mokytojus, kurių gausus būrys vos tilpo į didžiulę, gimtadienio kulminacijai - sp
2018-12-02
Šeštadienio rytą stingdė beveik dešimties laipsnių šaltis. Turguje šiltuose autobusiukuose nuo speigo saugiai paslėpti obuoliai, mandarinai, daržovės. Prekijai trepsėjo apsikabinę termopuodelius su karšta arbata ar kava. O turgaus prieigose buvo šilta
2018-12-01
Žvarbų lapkričio 30-osios vakarą į krašto muziejaus teritoriją gužėjo būrys svečių. Nešini dovanų maišeliais, gėlių puokštėmis bei plačiomis šypsenomis, gražiausių sodybų nominantai varstė oficinos duris – 15:30 val. čia buvo apdovanojami gražiausių, labiausi
2018-11-30
Šių metų lapkričio 3 d. sukako 60 metų, kaip mirė Audros (Rokiškio kaimiškoji seniūnija) kaime gimęs knygnešys, pedagogas Juozas Petrulis, į Lietuvą iš Prūsijos gabenęs draudžiamą literatūrą, 1945- 1949 m. mokytojavęs Ragelių progimnazijoje.
Minint šį jubil
2018-11-29
Gera grįžti ten, kur tavęs laukia. Juk smagu prisiminti rašytas pirmąsias raides, geriausią draugą, mokytojus, patirtus mokyklinius nuotykius ir išmoktas gyvenimo pamokas. Vadinasi, saitai tarp mūsų visų nenutrūkę.
Mes grįžom dideli - tai buvusių Rokiškio Juozo Tumo-Vaižganto g
2018-11-28