Spektaklis turintiems „bosus“ (1)
Publikuota: 2017-02-23
Kategorija:
Renginiai

Kovo 3 d. dieną festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ pasirodysiantis Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia rokiškėnus stebėti Giedrės Kriaučionytės spektaklį „Bestuburiadą“. Anot režisierės, spektaklis aktualus visiems, turintiems bet kokio pobūdžio „bosus“.
Pagal vokiečių dramaturgės Ingridos Lausund pjesę sukurtame spektaklyje pasakojamos penkių ambicingų darbuotojų istorijos. Jie laukia susitikimo su vadovu ir savo darbo įvertinimo. Jų laukimas – absurdiškas, komiškas ir, deja, net tragiškas. Jiems reikia artumo ir supratimo, tačiau tam nėra tinkamų sąlygų, o ir patys jų nesukuria iš paskutiniųjų stengdamiesi sugniuždyti kolegas. Jie pasiruošę viskam: pasiryžę prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių, gali ištverti viską. Jie seniai nebepamena, ko laukia, kodėl laukia, ko tikisi sulaukti – jie priprato adaptuotis prie bet kokių sąlygų ir stengtis – kaip jie supranta – išgyventi.
Anot G. Kriaučionytės, „Bestuburiada“ – ne tik apie laukime paskendusius darbuotojus, tai kiekvienam žmogui artima situacija – ar jis studentas, ar mokinys: „Tai tekstas apie mus visus, turinčius „vadovą“: ar tai būtų bosas, ar dėstytojas, ar mokytojas, ar režisierius, ar teatro vadovas, ar kunigas, ar Dievas, ar tėvas, ar motina... Būtent „vadovai“ diktuoja, kokie mes turime būti. Iš esmės visuomenėje vienu metu kiekvienai asmenybei svarbų klausimą – „kas aš esu“ – pakeitė klausimas – „koks aš turiu būti, kad sulaukčiau sėkmės, tai yra – būčiau laimingas“. Mūsų sąmonę užvaldė daug psichologinių konstrukcijų, kurios mums atrodo nenuginčijama tiesa ir kurios sukurtos kapitalistinės visuomenės tam, kad grandiozinė rinkos turbina dirbtų ir suktųsi vis greičiau.“
Spektaklio „Bestuburiada“ kūrėjai užduoda aštrius ir jautrius klausimus, kurių taikinys – tiek jaunoji karta, tiek vyresni, „stažą“ turintys, o gal net ir link pensijos artėjantys... darbuotojai (ir laisvai samdomi autoriai). Kaip mes tampame tokie ambicingi, kad imame „lipti kitiems per galvas“ ir paaukojame viską vienam tikslui? Kodėl galiausiai imame bijoti laimės akimirkos? Ar iš tiesų tą akimirką, dėl kurios mes labai stengėmės ir dirbome, jaučiame laimę? Kodėl imame kaltinti save, kai esame žeminami? Kaip susirasti draugą, jei niekuo negali pasitikėti? Kas, jei tau 45-eri ir nebeatsimeni, dėl ko tiek dirbai? Kas, jei tau 25-eri ir tu jau pavargai? Ką reiškia imti ir išeiti, viską mesti? Atsakymų į šiuos klausimus ieškokite kovo 3 d. 18.30 val. Rokiškio kultūros centre rodomame spektaklyje „Bestuburiada“.
Rekomenduojami video
Helovino vakarą kavinė Pupelė tradiciškai kvietė rokiškėnus gerai praleisti laiką. Šįkart įvairiais personažais persirengusius svečius linksmino iliuzionistas Anton Lavrentjev, o kavinės personalas vaišino įspūdingais, kai kam net šleikštulį keliančiais, pat
2018-11-02
Krašto apsaugos savavanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės iškilmingos rikiuotės metu Panevėžio įgulos kapelionas pulkininkas leitenantas Virginijus Veilentas pašventino naujus rinktinės kuopų, tarp jų – ir 506-osios kuopos, veikiančios Rokiškyje, vėlukus.
2018-10-31
Obelių šilo mūšis – vienas reikšmingiausių Lietuvos partizanų mūšių. 2003 m. Obelių šile buvo atkurta Laisvės kovotojų stovykla: apkasai, įtvirtinimai, bunkeris. Deja, laikas negailestingas: bunkeriui reikia remonto. Tradiciškai, prie jo atstatymo pris
2018-10-31
Sekmadienį Rokiškio senosiose kapinėse iškilmingai pašventinta atnaujinta 1919-20 m. žuvusių karių kapavietė. Ją laimindamas, Rokiškio šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos vikaras Dainius Matiukas sakė, kad Lietuvos šimtmečio istoriją vadinti tik s
2018-10-29
„Rokiškio Sirena“ ir kariai savanoriai lankė 1919-20 m. Laisvės kovose žuvusiųjų kapus: mes jiems dėkingi už laisvę ir valstybę
(5)
31 metras trispalvės juostelės. Daug ar mažai? O juk tiek vos užteko papuošti Latvijos žemėje atgulusiems 1919-20 m. žuvusiems kariių savanorių kryžiams. Mūsų rajone palaidotiems kariams pagerbti – dar beveik antra tiek. Daugiau nei šimtas žvakučių – tiek jų per porą dienų
2018-10-29