Spektaklis turintiems „bosus“ (1)
Publikuota: 2017-02-23
Kategorija:
Renginiai

Kovo 3 d. dieną festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ pasirodysiantis Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia rokiškėnus stebėti Giedrės Kriaučionytės spektaklį „Bestuburiadą“. Anot režisierės, spektaklis aktualus visiems, turintiems bet kokio pobūdžio „bosus“.
Pagal vokiečių dramaturgės Ingridos Lausund pjesę sukurtame spektaklyje pasakojamos penkių ambicingų darbuotojų istorijos. Jie laukia susitikimo su vadovu ir savo darbo įvertinimo. Jų laukimas – absurdiškas, komiškas ir, deja, net tragiškas. Jiems reikia artumo ir supratimo, tačiau tam nėra tinkamų sąlygų, o ir patys jų nesukuria iš paskutiniųjų stengdamiesi sugniuždyti kolegas. Jie pasiruošę viskam: pasiryžę prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių, gali ištverti viską. Jie seniai nebepamena, ko laukia, kodėl laukia, ko tikisi sulaukti – jie priprato adaptuotis prie bet kokių sąlygų ir stengtis – kaip jie supranta – išgyventi.
Anot G. Kriaučionytės, „Bestuburiada“ – ne tik apie laukime paskendusius darbuotojus, tai kiekvienam žmogui artima situacija – ar jis studentas, ar mokinys: „Tai tekstas apie mus visus, turinčius „vadovą“: ar tai būtų bosas, ar dėstytojas, ar mokytojas, ar režisierius, ar teatro vadovas, ar kunigas, ar Dievas, ar tėvas, ar motina... Būtent „vadovai“ diktuoja, kokie mes turime būti. Iš esmės visuomenėje vienu metu kiekvienai asmenybei svarbų klausimą – „kas aš esu“ – pakeitė klausimas – „koks aš turiu būti, kad sulaukčiau sėkmės, tai yra – būčiau laimingas“. Mūsų sąmonę užvaldė daug psichologinių konstrukcijų, kurios mums atrodo nenuginčijama tiesa ir kurios sukurtos kapitalistinės visuomenės tam, kad grandiozinė rinkos turbina dirbtų ir suktųsi vis greičiau.“
Spektaklio „Bestuburiada“ kūrėjai užduoda aštrius ir jautrius klausimus, kurių taikinys – tiek jaunoji karta, tiek vyresni, „stažą“ turintys, o gal net ir link pensijos artėjantys... darbuotojai (ir laisvai samdomi autoriai). Kaip mes tampame tokie ambicingi, kad imame „lipti kitiems per galvas“ ir paaukojame viską vienam tikslui? Kodėl galiausiai imame bijoti laimės akimirkos? Ar iš tiesų tą akimirką, dėl kurios mes labai stengėmės ir dirbome, jaučiame laimę? Kodėl imame kaltinti save, kai esame žeminami? Kaip susirasti draugą, jei niekuo negali pasitikėti? Kas, jei tau 45-eri ir nebeatsimeni, dėl ko tiek dirbai? Kas, jei tau 25-eri ir tu jau pavargai? Ką reiškia imti ir išeiti, viską mesti? Atsakymų į šiuos klausimus ieškokite kovo 3 d. 18.30 val. Rokiškio kultūros centre rodomame spektaklyje „Bestuburiada“.
Rekomenduojami video
Kamajų miestelis šį savaitgalį neramus - vyksta jau 35-oji "Kuc kuc Kamajuos" šventė. Antrąją šventės dieną žiūrovus džiugino žirgų pasirodymai, koncertai bendruomenės centre bei šv. Kazimiero bažnyčioje.
Nors šventinis šeštadienis viliojo gausybe
2018-10-13
Kamajų šv. Kazimiero parapijai geriausiai tiktų apibūdinimas – ji kitokia. Kitokia drąsiomis mintimis, idėjomis, nebijanti iššūkių. Kuriuos kiekvienai parapijai, kiekvienam tikinčiajam kelia šis unikalus laikmetis. Aplankius įdomius jos renginius, parodas dažnam kyl
2018-10-12
Prieš pat šventę kamajiškius pasiekė džiugi žinia: jų miestelis net 11-ka metų senesnis, nei manyta. Mat iki šiol manyta, kad Kamajai, o tiksliau jų dvaras, istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1541-aisiais. Tačiau ilgametis Kamajų seniūnas Vytautas Vilys
2018-10-12
Kačių ir šunų sausasis maistas ir konservai, kraikas, vienkartiniai paklotėliai ir dar daug labai reikalingų prekių jau pasiekė gyvūnų globėjos Renatos Sinkevičiūtės Andriūnienės namus Degsnių kaime (Rokiškio kaimiškoji sen.). Judėjimo „Vieningi kartu“ akcijos
2018-10-08
Jau treji metai Utenoje veikia Laisvės kovų muziejus. Tai Utenos kraštotyros muziejaus padalinys. Muziejus, įsikūręs buvusioje siaurojo geležinkelio stotyje, yra šiuolaikinis, modernus. Jame pateikiama mažo Aukštaitijos kampelio istorija, daugiausia dėmesio skiriant 1940 –
2018-10-08