Spektaklis turintiems „bosus“ (1)
Publikuota: 2017-02-23
Kategorija:
Renginiai

Kovo 3 d. dieną festivalyje „Vaidiname žemdirbiams“ pasirodysiantis Lietuvos nacionalinis dramos teatras kviečia rokiškėnus stebėti Giedrės Kriaučionytės spektaklį „Bestuburiadą“. Anot režisierės, spektaklis aktualus visiems, turintiems bet kokio pobūdžio „bosus“.
Pagal vokiečių dramaturgės Ingridos Lausund pjesę sukurtame spektaklyje pasakojamos penkių ambicingų darbuotojų istorijos. Jie laukia susitikimo su vadovu ir savo darbo įvertinimo. Jų laukimas – absurdiškas, komiškas ir, deja, net tragiškas. Jiems reikia artumo ir supratimo, tačiau tam nėra tinkamų sąlygų, o ir patys jų nesukuria iš paskutiniųjų stengdamiesi sugniuždyti kolegas. Jie pasiruošę viskam: pasiryžę prisitaikyti prie bet kokių aplinkybių, gali ištverti viską. Jie seniai nebepamena, ko laukia, kodėl laukia, ko tikisi sulaukti – jie priprato adaptuotis prie bet kokių sąlygų ir stengtis – kaip jie supranta – išgyventi.
Anot G. Kriaučionytės, „Bestuburiada“ – ne tik apie laukime paskendusius darbuotojus, tai kiekvienam žmogui artima situacija – ar jis studentas, ar mokinys: „Tai tekstas apie mus visus, turinčius „vadovą“: ar tai būtų bosas, ar dėstytojas, ar mokytojas, ar režisierius, ar teatro vadovas, ar kunigas, ar Dievas, ar tėvas, ar motina... Būtent „vadovai“ diktuoja, kokie mes turime būti. Iš esmės visuomenėje vienu metu kiekvienai asmenybei svarbų klausimą – „kas aš esu“ – pakeitė klausimas – „koks aš turiu būti, kad sulaukčiau sėkmės, tai yra – būčiau laimingas“. Mūsų sąmonę užvaldė daug psichologinių konstrukcijų, kurios mums atrodo nenuginčijama tiesa ir kurios sukurtos kapitalistinės visuomenės tam, kad grandiozinė rinkos turbina dirbtų ir suktųsi vis greičiau.“
Spektaklio „Bestuburiada“ kūrėjai užduoda aštrius ir jautrius klausimus, kurių taikinys – tiek jaunoji karta, tiek vyresni, „stažą“ turintys, o gal net ir link pensijos artėjantys... darbuotojai (ir laisvai samdomi autoriai). Kaip mes tampame tokie ambicingi, kad imame „lipti kitiems per galvas“ ir paaukojame viską vienam tikslui? Kodėl galiausiai imame bijoti laimės akimirkos? Ar iš tiesų tą akimirką, dėl kurios mes labai stengėmės ir dirbome, jaučiame laimę? Kodėl imame kaltinti save, kai esame žeminami? Kaip susirasti draugą, jei niekuo negali pasitikėti? Kas, jei tau 45-eri ir nebeatsimeni, dėl ko tiek dirbai? Kas, jei tau 25-eri ir tu jau pavargai? Ką reiškia imti ir išeiti, viską mesti? Atsakymų į šiuos klausimus ieškokite kovo 3 d. 18.30 val. Rokiškio kultūros centre rodomame spektaklyje „Bestuburiada“.
Rekomenduojami video
Liepos 20 - rugsėjo 2 d. kraštiečio Viliaus Jasinevičiaus fotografijų paroda „Vilniaus barikadose“
(0)
Apie parodą „VILNIAUS BARIKADOSE 1991“
Šioje mano parodoje rodomos fotografijos yra tarsi dokumentai, pasakojantys apie tautos žūtbūtinį ryžtą antrą kartą XX a. apginti ir išsaugoti Lietuvos valstybės nepriklausomybę. Nuotraukos padarytos 1991 m. nuo sausio 13-osios iki Ma
2018-07-24
Visi sporto mėgėjai liepos 28 d. kviečiami į Pandėlio sporto šventę.
2018-07-22
Meilė, supratimas, šiluma, maži nesusipratimai... Šie ir dar daug dalykų sutelpa žodyje „šeima“.Tai ne vien tėtis ir mama.
Š. m. rugpjūčio 3 d. (penktadienį) 11 val. poilsiavietėje prie Jūžinto ežero vyks
ŠEIMŲ ŠVENTĖ
Švęsim
2018-07-16
Lietuvos krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-oji rinktinė įspūdingai paminėjo Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną). Ji iškilmingai sutiko karius savanorius, grįžusius iš keturių mėnesių trukmės taikdariškos misijos Malyje bei misijos Ukr
2018-07-09
Vos per kelerius metus neįtikėtina evoliucija: giedančiųjų valstybės himną rokiškėnų skaičius išaugo keliasdešimt kartų: nuo vos kelių dešimčių prieš penketą metų iki pilnutėlės Nepriklausomybės aikštės. Valstybės diena, lyginant su pernykšte, &scaron
2018-07-07