Tarptautiniame Afganistano karo dalyvių sąskrydyje – apie meilę gyvenimui (1)

Savaitgalį Kamajų seniūnijoje Vieversynės kaimo sodyboje Afganistano karo veteranai iš visos Lietuvos ir kaimyninių valstybių rinkosi į XXIV respublikinį ir XIV tarptautinį sąskrydį. Jame – ir jaudinanti atminimo ceremonija, ir smagios sportinės varžybos, ir tiesiog smagus pasibuvimas drauge. Gyvenimo triumfas – žodžiai, įprasminantys tai, kas šiems žmonėms svarbiausia.

Lietuviai, latviai, estai, ukrainiečiai, rusai, baltarusiai susibūrė draugėn atminti žuvusius draugus, pasidžiaugti, kad patiems pavyko išgyventi šio siaubingo karo mėsmalėje. Simboliška – scenoje kabantis plakatas su kraudonomis aguonomis pražydusiomis  kalnų papėdėmis – ne tik grožio, bet ir mirtino pavojaus simbolis. Šventės vedėjų Raimondos Stankevičiūtės-Vilimienės ir Arūno Skardžiaus skaitomų šio karo dalyvių prisiminimų, eilėraščių tema viena: ne pasiekti šlovingą pergalę, o išgyventi. Kaip sakė Baltarusijos delegacijos atstovas, karių grįžimas buvo pati didžiausia dovana jų motinoms ir žmonoms. Matyti sąskrydyje šurmuliuojančius šio karo veteranų vaikus ir anūkus – didžiausia laimė.  Ir atminimo žvakelės tiems, kurių nebėra… Beveik dešimtmetį trukusiame Afganistano kare dalyvavo apie 4760 šauktinių iš Lietuvos. 97 iš jų namo grįžo cinkuotuose karstuose. Jų atminimui prie scenos suliepsnojo 97 žvakutės.

Šventės organizatorius, Rokiškio Afganistano karo veteranų sąjungos pirmininkas Eimantas Bieliūnas labai stengiasi, kad Afganistano karas, jo dalyvių išgyvenimai, patirtys ir šiandienos problemos nedingtų užmarštyje. Už tai jam skirta Seimo nario Raimundo Martinėlio padėka. Šiame sąskrydyje E. Bieliūno muziejų papildė gausios dovanos: istoriniai karo reliktai, atsiminimų knygos. Juodupėnas Virgilijus Barauskas iki šiol sąskrydžiuose puošiasi relikvija – iš tolimojo Afganistano parsivežta kepurėle. Rokiškėnai afganistaniečiai nešioja marškinėlius, kuriuose užrašytos jų tarnybos vietos ir metai, kuriais jie grįžo namo.

Dainos, eilės, šventinės kalbos ir sportinės varžybos – džiugios pramogos. Tačiau tarp jų vis duoda ženklą ir šiandieninės problemos. Sąskrydyje viešėję Seimo nariai R. Martinėlis ir Julius Sabatauskas sulaukė daug klausimų, kodėl gi neseniai  iš Seimo posėdžio darbotvarkės išbrauktos jų parengtos „Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso“ įstatymo pataisos. Jomis siekiama, kad asmenys, kurie būtinosios karinės tarnybos ar karinių mokymų sovietinėje armijoje metu atliko tarnybą Vengrijoje (1956 m.), Alžyre (1962–1964 m.), Kuboje (1962–1963 m.), Čekoslovakijoje (1968 m.), Vietname (1961–1974 m.), Angoloje (1975–1979 m.), Etiopijoje (1977–1979 m.), kur tuo metu vyko kariniai veiksmai, būtų pripažinti nukentėjusiais nuo okupacijų. Panašias pataisas praėjusioje Seimo kadencijoje buvo parengęs ir Vytautas Saulis. Politikai neslėpė dėsią visas pastangas, kad parlamentas tas pataisas priimtų. „Juk mums svarbu ne pinigai, ne lengvatos. Mums svarbu, kad žmogus, ne savo noru atsidūręs karo veiksmų zonoje, būtų pripažintas nukentėjusiuoju“, – sakė afganistaniečiai.