Dėl lietaus pridarytų nuostolių įvertinimo prašymus pateikė apie 100 Rokiškio raj. ūkininkų (0)

Rokiškio rajono savivaldybė rugpjūčio 1 d. buvo pirmoji Lietuvoje, kurioje dėl ilgo lietingo laikotarpio buvo paskelbta ekstremalioji situacija. Šį klausimą inicijavo Rokiškio rajono ūkininkai ne tik teigdami, bet ir rodydami filmuotus vaizdus, kaip „nuimti“ derliaus keliauja ne traktoriais, o – baidarėmis. Oficialiai paskelbus ekstremaliąją situaciją, Rokiškio ūkininkai iki rugpjūčio 15 d. turėjo Rokiškio rajono savivaldybės administracijai pateikti prašymus nuostoliams įvertinti.

Skaičiuos jau ne dešimtimis

Savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Jolanta Jasiūnienė kol kas tik apytiksliai galėjo pasakyti, jog buvo pateikta apie 100 prašymu – duomenys dar sisteminami ir iš karto atkreipė dėmesį, kad 4-ioms nuostolių įvertinimo komisijoms net teko „pasidalinti“ rajono seniūnijas, siekiant kuo greičiau įvertinti prašymą pateikusių ūkininkų laukus. Juk jau buvo laikas nuimti derlių, ūkininkai „gaudė“ kiekvieną retą saulės spindulį, o iki tol nuostoliai laukuose turėjo būti užfiksuoti.

„Vis prašymai dar „debesyje“ (dokumentų valdymo sistema), bet tikrai nesumeluosiu pasakydama, kad jų yra daug: vien paskutiniąją dieną gavome 30. Tik reikia turėti omeny, kad prašymas nelygus prašymui, kaip ir ūkininkas ūkininkui. Nevienodos situacijos, nuostoliai ir net paties ūkininko požiūris į nuostolius. Vieniems gal užteko įrašyti konkretų keliasdešimties arų lauką, kitiems reikėjo vos ne visą deklaraciją pateikti. Yra bulvių laukeliai, yra ir 30 ar 50 ha kviečių laukai. Ūkininkui teko įrašyti procentais kiekviename turimame lauke patirtą nuostolį“, – sakė vedėja.

Anot specialistės, labiausiai šiemet nukentėjo žirniai – nemaža jų dalis liko net nekulti, bus itin prasta grūdų kokybė.

Net nespėjo pasėti...

J. Jasiūnienės teigimu, komisijai vertinant nuostolius laukuose teko matyti ir tokių vietų, kur ūkininkas apskritai turėjo „nurašyti“ savo lauką, nes jau dėl itin nepalankaus – šalto ir šlapio pavasario negalėjo jo net apsėti: „Jau tada visi kalbėjo, svarstė kas bus: artėjo Joninės, o ir grikiai dar nesėti, ir kukurūzai labai vėlavo. Tos kultūros, kurios jautrios žemesnei oro temperatūrai. Tokiu atveju lauką galima kaip deklaruoti pūdymą, nors eiliniais metais plotas dirbamas normaliai. Vis nors kažkiek nuostolius pavyksta sumažinti“.

Anot specialistės, rajono žalos vertinimo komisijos išvados bus ūkininkų „ramstis“ kreipiantis dėl įvairių įsipareigojimų atidėjimo, nukėlimo ar kitų kriterijų vertinimo: jeigu ūkininkas turi finansinių įsipareigojimų, įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai, vykdo kažkokį projektą, jam reikia pasiekti tam tikrus nustatytus ekonominius rodiklius, bet dėl šių metų didelio kritulių kiekio jie nebus pasiekti, teikdamas agentūrai kitus dokumentus pridės ir komisijos užfiksuotų nuostolių laukuose pažymą.

ŽŪM keičia terminus ir sąlygas

Rokiškiui tapus pavyzdžiu, paskelbti ekstremaliąją situaciją savo rajonuose netruko ir keletas kitų savivaldybių, o įvertinusi bendrus šalies rodiklius, Žemės ūkio ministerija paskelbė ir Valstybės lygio ekstremaliąją situaciją. 

Buvo priimti sprendimai dėl lankstesnių įįsipareigojimų vykdymo terminų. Pirmiausia atkreipiamas dėmesys, kad keičiasi posėlio, deklaruoto pagal kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Tarpiniai pasėliai“ (įskaitant GAAB 7), sėjos ir išlaikymo terminai: posėlio sėja po pagrindinės kultūros nuėmimo pratęsta iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. (buvo iki rugpjūčio 15 d.) ir iki 6 savaičių (buvo 8 savaitės) sutrumpinti posėlio išlaikymo terminą. Atsižvelgiant į Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkų rekomendacijas taip pat numatyta galimybė posėlį sėti į nenukultus žemės ūkio augalus, naudojant trąšų barstytuvą arba droną. 

Keičiasi sėjos terminas pirmą kartą dalyvaujantiems ekologinėje sistemoje „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“: pareiškėjai, šiais metais pirmą kartą dalyvaujantys ekologinėje sistemoje „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“, gali įsėti žolinius augalus arba jų mišinį iki 2025 m. rugpjūčio 31 d.

Taip pat žaliajame pūdyme auginamas bent dviejų einamaisiais metais pasėtų žemės ūkio augalų mišinys turi būti įterpiamas į dirvą arba kitaip sutvarkomas (voluojamas, smulkinamas, skutamas) ne vėliau kaip iki rugsėjo 15 d. (anksčiau buvo rugsėjo 1 d.). Tačiau reikalavimas, draudžiantis nuimti augalų derlių prieš įterpiant ar sutvarkant žaliąjį pūdymą, lieka galioti. 

Savivaldybėse, kuriose paskelbta ekstremalioji situacija, nutarta nereikalauti sutvarkyti  pievų iki rugsėjo 1 d., kaip numatyta nacionaliniuose teisės aktuose, paramai už deklaruotus plotus gauti. Tačiau paramos priemonėse, kuriose yra nustatyti vėlesni šienavimo terminai nei rugsėjo 1 d., reikalavimas nušienauti pievas išlieka. 

Dėl nepalankių klimato sąlygų tiesioginės sėjos metu susidariusias provėžas reikės prieš išlyginant nufotografuoti: šis pakeitimas skirtas dirbantiems laukus, deklaruotus pagal kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veiklą „Neariminės tausojamosios žemdirbystės technologijos“. Laukuose, kuriuose pjaunant javus labai įmirkusioje žemėje ir juos išvežant susidarė gilios provėžos, reikalavimas sėti javus tuose pačiuose laukuose 2 metus iš eilės taikant tiesioginę sėją, tampa neįgyvendinamas, jei laukai neišlyginti. Dėl šios priežasties nutarta, jog pareiškėjai prieš provėžų išlyginimą turi užfiksuoti esamas provėžas – padaryti nuotraukas ir jas pateikti per mobiliąją „NMA agro“ programėlę prieš tiesioginę sėją.