Tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“ (0)

„Nepatogus Kinas“ – nuo 2007 m. kasmet vykstantis tarptautinis žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis, unikalus savo programa ir formatu. Tai socialinis – kultūrinis projektas, kuriame gali dalyvauti kiekvienas. Šiais metais festivalio šūkis – „Realybė keičia[si]“. Nepaisant festivalio socialinės misijos, „Nepatogus kinas“ yra ir vienas gausiausiai lankomų kino renginių Lietuvoje bei vienintelis tokio pobūdžio kino festivalis Baltijos šalyse. Festivalis kasmet į savo veiklas įtraukia beveik 15 000 žiūrovų. Rokiškio gyventojai išvydo net keturis ryškius, jautrius ir atvirus dokumentinius filmus: „Suaugėliai“, „Brexitanija“, „Normalus autistinis filmas“, „Mano nuosavas privatus karas“.

Filmai, keičiantys požiūrį ir verčiantys susimąstyti

Lapkričio 2 – 5 dienomis Rokiškio kultūros centro mažojoje salėje rokiškėnai išvydo skirtingus, bet vienodai jaudinančius ir sukrečiančius dokumentinius filmus. Pirmasis – „Suaugėliai“. Šio jautraus filmo herojai yra klasiokai jau daugiau kaip 40 metų. Dešimtmečius besitęsianti vaikiško pasaulio rutina stumia į nuobodulį ir neviltį. Filmo herojams labai trūksta asmeninės laisvės: kai kuriems reikia meilės ir šeimos, kitiems – mėgstamo užsiėmimo ar tiesiog kampo, kur galėtum ramiai pabūti vienas.

Antrasis – „Brexitanija“. Tai filmas apie visuomenės pasidalijimą, kurį sukėlė „Brexit“. Jame – asmeninės istorijos ir gluminantis balsavimas. „Brexitanija“ – demokratijos portretas visu savo neįmanomai bjauriu šlovingumu.

Trečiasis – „Normalus autistinis filmas“. Originalią viziją turintis režisierius nusprendžia visiems laikams pakeisti mūsų požiūrį į autizmą, kaip sunkiai suprantamą medicininę diagnozę. Šiame dinamiškame, gyvenimo džiaugsmo ir puikaus čekiško humoro prisodrintame filme atsiskleidžia penkių išskirtinių vaikų charakteriai.

Paskutinįsis, ketvirtasis filmas – „Mano nuosavas privatus karas“. Tai – vienas nuoširdžiausių filmų apie karą Bosnijoje ir Hercegovinoje. Šiame atvirame, asmeniškame filme režisierė leidžiasi į kelionę po atsiminimus, grįžta į pažįstamas vietas, susitinka su mylimais žmonėmis. Lidija drąsiai klausia: kas nutinka šeimai, į kurią įsiveržia kolektyvinė trauma?

Noras turėti kino teatrą Rokiškyje

Šiame dokumentinių filmų festivalyje „Nepatogus kinas“ savanoriavo Jaunųjų Lyderių klubo nariai. Jie kūrė jaukią atmosferą, su šypsena pasitikdavo kiekvieną ateinantį ir padėjo pritraukti kuo daugiau žiūrovų. Jaunųjų Lyderių klubo narės Vilijos Milčiūtės galvoje sukosi idėja – reguliarūs nauji kino filmų seansai Rokiškyje, todėl viso festivalio metu buvo vykdoma apklausa norint sužinoti, ar rokiškėnams to reikia. Pasirodo, 87, 5 % apklaustųjų su tuo sutinka. „Ši idėja kilo Rokiškyje vykusių mokymų metu, kuriuos vedė Nerijus Miginis. Noras neišblėso, o tik dar labiau augo, nes didelę kino svarbą pamačiau organizuojant filmo „Sniego traukinys“ peržiūrą – Rokiškio kultūros centro didžioji salė buvo kone pilnutėlė“, – kalbėjo V. Milčiūtė. Mergina atskleidė, kad bus vykdoma rajoninė apklausa, naudojant „TAMO“ dienyno žinutes, kur jaunimas galės išsakyti savo asmeninę nuomonę. „Po to planuojama vykti į kitus Lietuvos miestų kulturos centrus, kuriuose jau yra vystomos panašios idėjos. Būtų įdomų sužinoti, kokia kino situacija pas juos. Taip pat reikėtų ieškoti partnerių bei savanori ir visą surinktą informaciją pristatyti Rokiškio rajono savivaldybėje bei Jaunimo reikalų taryboje“, – kalbėjo V. Milčiūtė.

„Džiaugiuosi, kad mūsų klubo vadovė Birutė Bagdonienė pranešė apie artėjantį festivalį. Turėjau galimybę imtis iniciatyvos ir vystyti seniai kirbėjusią idėją. Šis festivalis man buvo  išbandymas, bet įgytos žinios – neįkainojamos. „Nepatogus kinas“ nepaprastai sužavėjo nestandartiniu filmų formatu, taikliai atskleistomis visuomenės problemomis ir savo paprastumu“, – dalinosi V. Milčiūtė.