Ugniagesių gelbėtojų palinkėjimas „Sausų žarnų!“, panašu, kad išsipildė (0)

Gegužės 4-ąją, šv. Florijono dieną profesinę šventę mini ugniagesiai gelbėtojai. Šia proga, kaip patys juokauja, geriausias palinkėjimas yra „Sausų žarnų!“, arba, kitaip sakant, kad netektų važiuoti gesinti gaisro. Šv. Florijonas savo globotinių rokiškėnų ugniagesių lepinti nelinkęs: reta šventė apsieina be gaisro. Didelę darbo patirtį turintys ugniagesiai gelbėtojai skaičiuoja: kartą tiesiai iš rikiuotės teko vykti likviduoti nelaimės naftotiekyje, kaip patys juokauja, su baltais marškiniais, kitą šv. Florijono dieną degė stambus galvijų ūkis. Tačiau šiemet, panašu, kad šv. Florijonas mūsiškiams ugniagesiams leido atsikvėpti: bent jau šeštadienį ikipiet nekilo gaisrų, nebuvo kitų iškvietimų. Todėl buvo puiki proga su svečius priimančiais Rokiškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ugniagesiais pasikalbėti rokiškėnus dominančiais klausimais.

Puiki proga susipažinti

Šv. Florijono dienos proga rokiškėnai ugniagesiai gelbėtojai paskelbė atvirų durų dienas. Visi norintieji gali pasigrožėti gaisrinės kieme išrikiuota galinga technika, pabendrauti su ugniagesiais gelbėtojais. Tiesa, norinčiųjų ne itin daug. Antai penktadienį juos aplankė Skemų socialinės globos namų gyventojų grupė. Šeštadienį iki pietų buvo užsukęs pasveikinti Seimo narys Raimundas Martinėlis su savo patarėjais. Ugniagesiai svečių lauks ir gegužės 5-ąją. Tad norintiesiems iš arčiau pamatyti tuos, kurie gelbėja mūsų rajono žmonių gyvybes ir turtą, tai bus puiki proga pabendrauti.

Pievos gaisro gesinimas trunka ir kelias valandas

Pirmasis „Rokiškio Sirenos“ klausimas ugniagesiams gelbėtojams – apie šių dienų didžiausią aktualiją – miškų ir pievų gaisrus. Klausimas paprastas: kiek trunka užgesinti tokį gaisrą? Pamainos vadas Regimantas Martinėlis atviras: jei dega aras pievos, užteks 5-10 minučių ir vienos ugniagesių mašinos su ekipažu. O rimtesnį gaisrą, pavyzdžiui, tokį, koks siautėjo Konstantinavos apylinkėse, penkios ugniagesių brigados gesino 5-6 val. Taigi, ne vietoje sukurtas laužas, padegta pernykštė žolė nėra toks nekaltas pokštas, kokiu jį įsivaizduoja neatsargūs žmonės. Ir padegimas nėra priemonė susitvarkyti aplinką tiems, kurie tingi laiku šienauti žaliuosius plotus. Maža to, toks neatsargus elgesys gali užtraukti ir nemenką baudą.

Tiesa, šiuo metu, po nedidelio lietaus miškų gaisrų tikimybė šiek tiek sumažėjo, tačiau ji vis dar lieka didelė.

Kitas klausimas – apie prisvilintus puodus. Pašnekovas neslepia: tokių iškvietimų gausėja. To priežastis: daugelyje namų bei butų įrengti dūmų detektoriai. Jiems suveikus, kaimynai dažnokai kviečia ugniagesius gesinti pamirštų pyragų, ar keptos sriubos.

Su dūmų detektoriais susijusi ir kita iškvietimų rūšis. Kadangi įsirengti juos reikėjo prieš maždaug metus, kai kuriems detektoriams jau baigia išsekti maitinimo elementai. Ir prietaisas apie tai praneša specialiu garsiniu signalu. Kuris netyčia gali būti palaikytas signalu apie dūmus.

Saugumu turime rūpintis ir patys

Kita aktualija – automobiliais užgrūsti daugiabučių kiemai. Ugniagesiai gelbėtojai neslepia: kiekvienas ieško patogumų, todėl nereikia stebėtis, kad automobilį nori palikti kuo arčiau savosios laiptinės. Kita vertus, ir daugiabučių kiemai, ypač Taikos gatvėje, kur stovi patys seniausi miesto daugiabučiai, suplanuoti vos keliems automobiliams sustoti. Planuota, kad žmonės tiesiog privažiuos, išsikraus atvežtus daiktus, ir automobilį paliks atokiau stovinčiame garaže. O ir asmeninių automobilių praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje būta vos pora visos laiptinės gyventojams, o ne keli vienai šeimai, kaip dabar. Tad aikštelės ir kiemai prigrūsti mašinomis. Ir prireikus, prasibrauti pro jas ugniagesiams būtų nelengva užduotis. „Jau buvo precedentai Vilniuje, Rygoje, kai ugniagesiams buvo sunku prasibrauti iki nelaimės vietos automobiliais užstatytuose kiemuose. Žmonės iš svetimų nelaimių nepasimoko. O ir apie savo saugumą ne visuomet susimąsto“, – sakė pamainos viršininkas R. Martinėlis. Jis užtikrino, kad ugniagesiai, kad ir kaip sunku būtų, nelaimės vietą vis tiek pasieks. Tačiau miesto plėtros planuose derėtų įrašyti automobilių stovėjimo aikštelių plėtrą daugiabučių kiemuose.

Melagingą pranešimą atskiria iš balso

Šiuo metu visi pranešimai apie nelaimes priimami bendruoju pagalbos telefonu. Tad ugniagesių laiką eikvojusių melagingų iškvietimų gerokai sumažėjo. O ir piktybiniams skambinėtojams tramdyti bendrojo pagalbos centro specialistai turi savų priemonių. Kaip sako pašnekovas, ugniagesių gelbėtojų patirtis leidžia atpažinti, kada iš tiesų žmogui reikia pagalbos, o kada skambutis – tik nevykęs pokštas. „Jei žmogų ištiko nelaimė, jo balse jaučiamas didžiulis stresas. Žmogus kviečia atvažiuoti kuo greičiau, mes jo klausdavome – kur. O jis, persigandęs šaukia: važiuokit greičiau, bet nenurodo, kur mums važiuotiׅ“, – pasakojo pašnekovas.

O ar ugniagesiai gelbėtojai važiuotų gelbėti medyje įstrigusios katės? Kaip sakė pamainos vadas R. Martinėlis, jei gautų tokį pranešimą iš bendrojo pagalbos centro.

Šv. Florijonas dažnai duoda darbo

Šis šeštadienis ugniagesiams bent iki popietės buvo ramus. Kaip atlygis už karštus pastarojo mėnesio savaitgalius, kai nestigo įvairiausių gaisrų. Ar dažnai šv. Florijono diena ugniagesiams yra rami? Pasak pamainos vado R. Martinėlio, rami šventė greičiau išimtis, nei taisyklė. Ir šmaikštus palinkėjimas „Sausų žarnų!“ išsipildo retokai. Mat šv. Florijono dienos proga ugniagesiai neretai sveikinami juodais gaisrų dūmais, o vietoj „Ilgiausių metų“ šventėje kaukia skubančių į nelaimės vietą ugniagesių automobilių sirenos. Ne kartą šv. Florijonas savo globojamiems gelbėtojams šventės proga siuntė ir didelius išbandymus, tokius kaip nelaimė naftotiekyje, kurios likviduoti gelbėtojai skubėjo palikę šventinę rikiuotę.