Šv. Onos atlaidai Pandėlyje: ir tradicinės pramogos, ir duoklė saviesiems talentams (video +foto) (0)

Šv. Onos atlaidai Pandėlyje – be abejo, viena didžiausių ir ryškiausių rajono švenčių. Tai ir išsaugotos tradicijos: bendruomenės ir parapijos padėkos labiausiai miestui nusipelniusiems žmonėms, ir Onučių vainikavimas. Tai ir šventės, koncertai. Šiemet papildyti visus liepos sekmadienius vykusiomis įdomiomis diskusijomis. Ir savųjų talentų paieška, ir palydėtuvės svaigiam skrydžiui... Šiemet šventė ypatinga: Pandėlys švenčia 430 metų sukaktį bei mini bažnyčios 220-ąsias pastatymo metines.

Renginiai – visą mėnesį
Kaip jau minėta, Pandėlio šv. Onos atlaidams skirti renginiai vyko visą mėnesį. Tarp jų ir daug naujų šventinių formatų: ir įdomios diskusijos, pokalbiai su kraštiečiais, ir „Pandėlio balsiukų“ jaunosios žvaigždės Liepos Dabriškaitės atsisveikinimo koncertas: mergina vyksta studijuoti vokalo į Kauno Juozo Gruodžio konservatoriją. Tai ir žavūs sugrįžimai: Pandėlio krašte atrastas deimantas – solistas Andrius Apšega šiomis dienomis ne kartą savo talentu džiugino savo krašto žmones ir svečius.
Gražių, prasmingų renginių dovanojo ir Pandėlio Švenčiausiosios Mergelės Marijos parapija, kuri džiaugiasi ypatingu bažnyčios jubiliejumi ir jam rengtis pradėjo dar pernai rudenį. Simboliška, kad penktadienį joje šv. Mišiomis į savarankišką gyvenimą, į tolimesnį mokslo ir žinių pasaulį palydėti Pandėlio abiturientai. O šeštadienį Pandėlio gimnazija tradiciškai laukė sugrįžtančių savo moksleivių.

Šeimų šventėje – įdomios rungtys

Sportas – tai vienas svarbesnių Pandėlio šventės ilgamečių akcentų. Prieš gerus du dešimtmečius tada dar nerenovuotame Pandėlio gimnazijos stadione pradėtos rengti krepšinio varžybos pritraukdavo komandas iš visos Lietuvos. Ilgainiui šventės formatas kito, ji iš stadiono persikraustė į Pandėlio parką. Čia greta tradicinėmis tapusių tinklinio, smiginio rungčių, pandėliečiai ir svečiai buvo pakviesti pasivaržyti ir rąsto pjovimo, ir trimeriavimo, ir malkų skaldymo bei kitose smagiose rungtyse. Toną joms uždavė patys ankstyviausi – žvejai. Vietos tvenkinyje pagauta didžiausia žuvis svėrė 540 g ir turi galimybių dar paūgėti: visas žvejų laimikis paleistas atgal.
Po varžytuvių jų dalyviai ir svečiai vaišinosi koše, o vakare smagiai šoko koncerte.

Šv. Mišiose –  daug esminių akcentų

Tačiau kad ir kokios smagūs būtų susitikimai ir koncertai, atlaidų esmė yra šv. Mišios. Kaip didžiulis kontrastas už bažnyčios sienų vykstančios mugės ir atrakcionų šurmuliui – pusvalandis Švč. Sakramento adoracijos. Pakvietęs tylai ir susikaupimui. O prie atlaidų svečio vyskupo Jono Kaunecko klausyklos nutįso tikinčiųjų eilė. Po keliolikos minučių tylos ir susikaupimo, adoraciją giesmėmis papuošė solistas Andrius Apšega bei Kupiškio giedotojai, vadovaujami Marijano Remeikio.
Šv. Mišios pradėtos procesija. Joje – kitados įprastiniai procesijų ir sekmadienio šv. Mišių dalyvės, o dabar jau retai kur bematomos – mergaitės adoruotojos.
Vyskupo Jono Kaunecko pamokslas buvo skirtas esminiams šios šventės akcentams. Šv. Ona – Švč. Mergelės Marijos mama, Jėzaus senelė. Todėl pamoksle ir buvo skirta daug dėmesio seneliams, kurie yra tikėjimo perdavėjai ir mokytojai, istorijos, savimonės tiltas jaunimui.
Simboliška, kad šv. Rašto skaitiniai buvo skirti duonai – Evangelijoje pagal Joną kalbėta apie tai, kaip Jėzus 5 tūkst. vyrų miniai padalino penkis kepalėlius duonos ir dvi žuvis. O juk duona – esminis šv. Onos šventės akcentas. Tai javapjūtės pradžia ir tądien pasitinkama naujojo derliaus duona. Vyskupas J. Kauneckas akcentavo, kad Dievas dovanoja stebuklus ten, kur yra tikėjimas ir pasitikėjimas juo. Ir tai, kad apaštalai po vakarienės surinko duonos likučius – taip pat svarbus akcentas: tikėjimas baigiasi ten, kur prasideda materialinės naudos ieškojimas.
Senojo Testamento skaitiniuose buvo kalbama apie šventovę. O kas gi šiandien yra šventovė? Juolab, kad Pandėlio bažnyčia švenčia 220-ies metų jubiliejų. Vyskupas akcentavo: kad šventovė yra žmogus – be jo tikėjimo, be jo širdies Dievo namai tėra tik pastatas.
Procesijos metu suskambę bažnyčios varpai priminė dar vieną neeilinį įvykį: atstatytus Pandėlio bažnyčios bokštus, Vokietijos kunigo, šviesios atminties Gerhardo Lange dovanotus varpus.
Ypatingus Pandėlio bažnyčiai metus primins ir naujas, po šv. Mišių pašventintas paveikslas – palaimintojo Teofiliaus Matulionio portretas. Jis – ankstesniojo Pandėlio klebono Broniaus Balaišio brolio svajonė. Ją įgyvendinti ėmė parapijos klebonas Albertas Kasperavičius. Jis prisipažino, kad paveikslą užsakė iš savo asmeninių lėšų. A. Kasperavičius akcentavo: tikintiesiems meldžiantis prie T. Matulionio paveikslų, jau yra nutikę ypatingų išgijimų ir kitų ypatingų dalykų. „Tad jei jums tai nutiktų, būtinai praneškite klebonui“, – sakė jis ir paaiškino: stebuklingi įvykiai leistų tikėtis, kad palaimintasis kada nors galbūt galėtų tapti šventuoju. Šalia dviejų palaimintųjų – vyskupų Jurgio Matulaičio ir Teofiliaus Matulionio – dar specialiai palikta erdvės trečiajam: tikimasi, kad netrukus palaimintuoju bus paskelbtas ir kunigas Alfonsas Lipniūnas. Jo beatifikacijos bylą Panevėžio vyskupija parengė birželio viduryje, ir ji dabar išsiųsta į Vatikaną.

Onučių – kiek mažiau
Po šv. Mišių pandėliečiai pakviesti į tradicinį koncertą „Šv. Ona – duonos ponia“. Pandėlio kraštas – derlingiausios rajono žemės, jo javų aruodas. Tad tradiciškai vyskupas Jonas Kauneckas palaimino pirmąją naujo derliaus duoną, ir kartu su kunigu A. Kasperavičiumi ją padalino pandėliečiams.

Po iškilmingai sugiedoto Pandėlio himno buvo prisiminti tie, kurie savo darbais puošė miestą. Bendruomenė pagerbė Sodų gatvės žmones, įrengusius vaikų žaidimų aikštelę bei verslininką Valdą Pipiką. O tradiciškai jau trečius metus rengiamų Metų parapijiečio rinkimų rezultatus paskelbė klebonas A. Kasperavičius. Metų parapijietėmis tapo: Dalia Germanavičienė, Renata Kiburienė ir vargoninkė Asta Davolienė.
Žinoma, buvo pagerbtos ir vainikuotos Pandėlio Onos ir Onutės: joms skirti kviečių vainikai, pyragai ir keramikinės širdelės. Jų gretos kiek retesnės, nei pernai.