Atsisveikinimas su legenda: pradėtas griauti Juodupės „Pentagonas“ (4)

Juodupėnai šalia garsiojo bendrabučio, praminto „Pentagonu“ pastebėjo nemenką sujudimą: „Pentagono“ viduje vaikščioja statybininkai, išmontuojami pastato langai. „Bendrabutis griaunamas“, – patvirtino Juodupės seniūnas Valdas Adamonis.

Gūdžiais sovietiniais laikais: 1967-aisiais miestelio centre pastatytas bendrabutis buvo skirtas fabriko darbuotojams ir prie fabriko veikusios tekstilininkų mokyklos moksleiviams. Jame – 70 kambarių. Nereikia stebėtis, kad tuo metu tokio pastato reikėjo: istoriniai šaltiniai teigia, kad XX a. septintajame dešimtmetyje fabrike dirbo daugiau nei tūkstantis darbuotojų, ne tik iš mūsų rajono, bet ir iš kaimyninių Latvijos rajonų.

Kol fabrikui reikėjo daug darbininkų ir kur juos apgyvendinti, bendrabutis klestėjo. Tačiau Lietuvai atgavus nepriklausomybę, po perėjimo iš planinės į rinkos ekonomiką, fabriko gamybos apimtys bei darbininkų skaičius tolydžio mažėjo, todėl jam ir bendrabutis tapo nereikalingas. Kaip daugelis panašių pastatų, bendrabutis buvo atiduotas privatizuoti: gyventojai išsipirko turėtus kambarius. Taigi, vietoj vieno stambaus, atsirado daug smulkių pastato savininkų. Apie tai, kad kai kurių istorijos nebuvo sėkmės istorijomis, liudija dar maždaug 2007-2010 m. Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbti aukcionai, kuriuose kai kurie kambariai buvo parduodami iš varžytinių už labai simbolinę kainą – pradinė kaina nesiekė ir 50 litų.

Pastatas buvo paskelbtas avariniu, buvo atjungtos miestelio komunikacijos, įskaitant ir elektrą. Visgi pastatas buvo populiarus ir girtuoklių, ir privatumo ieškančių porelių, ir jaunimo tarpe. Pastarasis mėgdavo krėsti įvairius „pokštus“: pavyzdžiui, nulaužė autobusų stotelės ženklą ir įkėlė jį į bendrabučio balkoną. Bendrabutis tapdavo ir nuo tėvų ar valstybės institucijų pabėgusių paauglių prieglobsčiu. Bijodami nelaimės, apie kurios galimybę liudijo pabirę plytos, Juodupės seniūnijos darbuotojai nuolatos pastatą apjuosdavo įspėjamąja „STOP“ juosta. Iki kito nekviestų „svečių“ atėjimo. Galop rajono savivaldybė išnuomojo ir aptvėrė pastatą tvora.

Norėdami bent kažkiek pagražinti „baisuoklį“ Juodupės gimnazistai prieš šešetą metų nusprendė uždengti išdaužytus langus pačių ištapytais kartono lakštais. Moksleivių iniciatyva išgarsino miestelį visoje šalyje. Tačiau sprendimas nebuvo ilgalaikis: kai kuriuos moksleivių kūrinius išmušė į pastatą norėję įlįsti vandalai, o kitus paveikė aplinkos sąlygos – vanduo, vėjas, saulės spinduliai. Be to, tokiomis puošmenomis avarinio pastato ir nebuvo galima išgelbėti.

Tačiau šis pastatas buvo ganėtinai paklausus vadinamųjų trečiųjų šalių gyventojų tarpe. Kai kurie pigiai įsigijo kambarius apleistame pastate tam, kad kaip nekilnojamojo turto savininkai galėtų lengviau gauti vizas į Šengeno valstybes. To liudijimas – 2019 m. vasarą „Rokiškio Sirenos“ aprašytas atvejis, kai bendrabutyje 33 kv. m kambarį įmonė iš Kaliningrado, pasinaudodama nekilnojamojo turto agento paslaugomis, bandė „prakalti“ už 2 tūkst. Eur. Nepaisant to, kad pastatas jau seniai avarinis, kad gyventi jame neleidžiama, o tuo metu už 2 tūkst. Eur buvo galima įsigyti visai neblogą butą Juodupėje.

Šis pavyzdys ir atskleidžia, kodėl taip ilgai užsitęsė ir pabrango Juodupės „pentagono“ griovimo darbai. Pastato dalininkai juodupėnai netruko atsisakyti teisių į miestelį bjaurojančią piktžaizdę. Tai natūralu: pastato savininkas privalo rūpintis jo būkle, atsakyti už saugumą. Todėl tie, kurie atsisakė savojo turto, gali tik pasidžiaugti, kad jis griaunamas ne jų, o savivaldybės lėšomis. Tačiau ką daryti su savininkais, esančiais užsienyje? Kaip juos surasti? Prasidėjo laiškų siuntinėjimo kampanija, teismų procesai dėl pastato pripažinimo bešeimininkiu.

Juodupės bendruomenei jau daug metų buvo žadėta, kad patį miestelio centrą bjaurojančio pastato neliks. Ir štai šiomis dienomis pažadai virto konkrečiais darbais. Jau prieš keletą mėnesių, o konkrečiai – rajono tarybos birželio posėdžio metu, buvo pranešta, kad iki šių metų pabaigos pastato nebeliks. Šią savaitę juodupėnai pastebėjo, kad iš pastato išimami langų rėmai, vidaus konstrukcijų detalės. Juodupės seniūnas V. Adamonis patvirtino: pastatas pradėtas griauti. Tiesa, kol kas vyksta parengiamieji darbai. Kada atvažiuos sunkiasvorė technika, dar nėra žinoma. Tačiau akivaizdu, kad tai bus netrukus.

Seniūnas išreiškė daugelio juodupėnų nuomonę: „Ačiū Dievui, kad pastatas griaunamas. Mūsų miestelis gražėja, tvarkosi. O čia šitoks baisus avarinis pastatas pačiame centre“. Juodupėnai neslepia, kad matyti tokį baisuoklį ir patiems nemalonu, ir prieš vis didėjantį svečių srautą nepatogu.

Kas liks iš pastato? Lygi pievelė. O ką joje pastatyti, ar palikti tiesiog tuščią tvarkingą erdvę, spręs miestelio žmonės.