Išskirtinės Kriaunos: pernai negimė nei vienas vaikas, seniūnės ataskaitos klausė jaunimas, o gyventojai vis dar gyvena nesutarimuose (0)

Vienos mažiausių Rokiškio rajono seniūnijų, kurioje registruota, viso labo, 728 gyventojai, bendruomenė buvo viena aktyviausių, lyginant kitų seniūnijų atžvilgiu, kuri susirinko išklausyti seniūnės teiktos metinės ataskaitos. Deja, labiau nei pasidžiaugti nuveiktais darbais ar planuoti ateities veiklas, susirinkusiems rūpėjo pyktis tarpusavyje, prisiminti senas nuoskaudas dar kartą įrodant, kad situacija Kriaunose – itin sudėtinga. Tiesa, ataskaitos metu vienas klausimas netoli 100-o seniūnijos salėje susirinkusių asmenų, visgi, suvienijo: atėjusiam ir „aktyviai“ savo požiūrį įvairiais klausimais reiškusiam neblaiviam senjorui visi draugiškai liepdavo patylėti...

Nei vieno naujagimio...

Remiantis seniūnės Akvilės Šaltenės teikta ataskaita, 2023-aisiai seniūnijoje negimė nei vienas vaikas, mirė 11 seniūnijos gyventojų. Didžiosiose seniūnijos gyvenvietėse: Kriaunose, Lašuose ir Bagdoniškyje deklaruotų asmenų skaičius, atitinkamai, yra 265, 127 ir 45.

Lyginant 5-erių metų statistinius duomenis matyti, kad 2019-aisiais Kriaunų seniūnijoje gyveno 852 žmonės, o 2023 m. sausio 1-ąją – 769 gyventojai, čia deklaravę savo gyvenamąją vietą.

„Seniūnijos gyventojų skaičius kasmet mažėja, bendruomenė sensta, darbingo amžiaus žmonės išvyksta dirbti į didesnius miestus arba į užsienį, tačiau vasaros sezono metu, dėl unikalaus gamtovaizdžio, atvyksta daug turistų ir laikinų (sezoninių) gyventojų“, – šiek tiek pozityvo įnešė seniūnė.

Keturios programos

Kriaunų seniūnija lėšas veikloms gavo įgyvendindama Rokiškio rajono savivaldybės strateginiame veiklos plane numatytas programas: savivaldybės pagrindinių funkcijų įgyvendinimas ir vykdymas; ugdymo kokybės ir mokymosi aplinkos užtikrinimas; socialinės paramos ir sveikatos apsaugos paslaugų kokybės gerinimas; rajono infrastruktūros objektų priežiūra, plėtra ir modernizavimas, finansuojamas iš Valstybės, specialiųjų programų ir rajono biudžeto lėšų.

Pagal minėtas programas 2023 m. Kriaunų seniūnijai buvo skirta 66 tūkstančiai 852 eurai. Daugiausia – 33 tūkst. 925 eurai – rajono infrastruktūros objektų priežiūrai, plėtrai ir modernizavimui.

Deja, lyginant su 2022-aisiai, asignavimai pagal programas sumažėjo daugiau nei 40-čia tūkst. eurų, kai buvo skirta 105 tūkst. 700 eurų, o 2021-aisiai seniūnijos biudžetas buvo dar didesnis – 187 tūkst. 400 eurų.

Tikslinės lėšos ir pirkiniai

2023 metų asignavimai pagal finansavimo sutartis ir lėšas skiriamas rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (tikslinės lėšos): 51 tūkst. 895 eurai, iš kurių didžiausią dalį sudarė lėšos, skirtos vietinės reikšmės viešųjų kelių priežiūrai su žvyro ir asfalto danga.

Nepaisant mažėjančio finansavimo, ataskaitą teikusi A. Šaltenė pasidžiaugė, kad finansinius metus seniūnija baigė be skolų – įvykdyti visi numatyti darbai ir įsipareigojimai ir net pavyko įsigyti seniūnijos darbą ir gyventojų gerbūvį palengvinsiančių techninių priemonių: naują traktoriaus smėlio-druskos mišinio barstytuvą (3 tūkst. 550 Eur); traktoriaus sniego verstuvo priekinę pakabinimo sistemą (4 tūkst. 356 Eur), krūmapjovę (1 tūkst. 25 Eur) bei motorinį pjūklą „STIHL“ (469 Eur).

Pasigedo tualeto

Seniūnei baigus pristatymą, iš salės atskriejo vienas-kitas klausimas apie kasdienybę.

Garbaus amžiaus senjorė domėjosi, kodėl buvo panaikintas prie miestelio kapinių buvęs tualetas: „Ar jis bus atstatytas? Atvažiuoja žmonės iš kitur ir stebisi, kaip gali prie kapinių nebūti tualeto. Ar geriau eiti už eglučių, nei turėti vietoje tualetą?“

A. Šaltenė suabejojo tualeto reikalingumu sakydama, kad jų daug kur nėra: „Ten buvo ne tualetas, jis neatitiko normų. Bet ar tikrai yra didelis poreikis? Galėtumėme samdyti „ToiToi“ biotualetus ir už jų priežiūrą mokėti didžiulius pinigus, ko seniūnija sau leisti nelabai gali. Tai – brangi paslauga ir seniūnijai būtų „skausminga“. Bet... jeigu jau iškyla toks klausimas – svarstysime, paieškosim variantų“.

Negali naudotis sale

Seniūnės ataskaitos klausę keletas jaunuolių domėjosi, kodėl Dienos cento lankytojai negali naudotis miestelyje esančia sporto sale.

Už seniūnę į šį klausimą atsakė asociacijos „Sartai mano kraštas“ pirmininkas Edvinas Vavilovas: „Kai mes pradėjome naudotis sporto sale pagal panaudos sutartį, ji buvo atidaryta visiems. Tačiau, nepaisant prašymų, atsiranda įvairūs gedimai, lūžimai, dingsta inventorius, o mes esame tiesiogiai atsakingi už visa tai ir pagal su savivaldybe sudarytą sutartį, įstatymiškai negalime leisti tretiesiems asmenims naudotis patalpomis be priežiūros. Prižiūrėti patalpas mes neturime galimybės, kai yra tretieji asmenys, tad ji yra uždaryta“.

Po šio atsakymo, iki tol ramiai diskutavusi bendruomenė po truputį ėmė šurmuliuoti ir lieti senas nuoskaudas. 

Neišsenkanti diskusija dėl vėliavos

Viena tokių – 2021-aisiais sukurtas miestelio herbas ir vėliava, kurie tenkina toli gražu ne visus kriauniškius.

 Vienai gyventojai pasiteiravus, ką reiškia trys vėliavoje vaizduojami peiliai ir replikavus, kad tai – labai negražu, apginti herbo prieš susirinkusiuosius stojo Kriaunų bendruomenės pirmininkas Eugenijus Driskius.

„Galiu sugrįžti ir paaiškinti: vyko du visuotiniai bendruomenės narių susirinkimai, kuriuose kviečiau svarstyti vėliavos ir herbo klausimus. Pirmajame buvo aptarta kokia kryptimi galime eiti ieškant sprendimo dėl herbo. Kito visuotinio susirinkimo metu, maždaug po pusmečio, buvo priimtas sprendimas. Kaip žinote, į bendruomenės susirinkimus kviečiami ne tik bendruomenės nariai, bet ir visi Kriaunų gyventojai. Visi galėjo pasisakyti. Ir pasisakė, bet daugumos sprendimu priimtas šis variantas. Dėl patinka-nepatinka – skonio reikalas, tačiau mūsų herbas yra gerai vertinamas: kaip įdomus, šnekantis“, – kalbėjo E. Driskius.

„Netrukdykite bendruomenei dirbti“

Mėgindama vienyti bendruomenę, A. Šaltenė stengėsi nekurstyti žarijų: „Taip, susilaukiam klausimų dėl Kriaunų vėliavos, bet kodėl gyventojai nebuvo supažindinti ir nebuvo padaryta gyventojų sueiga, atsakyti negaliu, nes viskas vyko prieš mano darbinį periodą. Manau, jog kalbant apie keitimą viskas yra įmanoma, tik reikia susišnekėjimo“.

Deja, panašu, kad kiek kitokios nuomonės yra pati 43-is narius šiuo metu vienijanti Kriaunų bendruomenė.

„Atvažiavau šiandien klausyti, o ne kalbėti, bet noriu paprašyti tiek seniūnės, tiek mero – netrukdykite bendruomenei dirbti. Savo darbam bendruomenė iš seniūnijos neturi palaikymo, nors mes visada visus gyventojus kviečiam į tarybos ar paprastus posėdžius paklausyti, teikti savo siūlymus, pastabas. Ir šiais metais yra numatyta darbų: nežinom, kaip pavyks jiems pasiruošti, informuosim, galbūt net iš gyventojų paprašysim pagalbos. Mažai tikiuosi, kad bus palaikymas, bet jei netrukdysit... nes griauti yra paprasta, bet sukurti nėra lengva“, – nedetalizavo pirmininkas.

Kiti – dėkojo

Visai priešinga situacija yra vertinant seniūnijos ir asociacijos „Sartai mano kraštas“ narių bei Lašų kaimo bendruomenės santykius. Minėtų organizacijų vadovai dėkojo A. Šaltenei už glaudų ir produktyvų bendradarbiavimą, už pagalbą ir tarpusavio supratimą.

„Visais klausimais galime kreiptis į seniūniją ir sulaukiame reikiamos pagalbos. Niekada nepasako: negalima, neleidžiama. Lašų bendruomenės narių vardu dėkoju už visakeriopą pagalbą įgyvendinant įvairias iniciatyvas“, – įteikdama puokštę kalbėjo pirmininkė Aldona Vingelienė.

Puokštę įteikė ir asociacijos „Sartai mano kraštas“ pirmininkas E. Vavilovas dėkodamas už A. Šaltenės gebėjimą palaikyti, išgirsti, nuoširdų domėjimąsi ką veikia ir kuo gyvena organizacija.

Seniūnei pirmininkas linkėjo stiprybės ir ramybės, o susirinkusiems kriauniškiams – supratingumo ir atlaidumo.

Metų senumo įvykiai

Aistroms įsiplieskus, neliko nepaliestas Kriaunų bendruomenės administruojamas plausto klausimas. Vienam klausytojui pasidalinus pernai metais nutikusia istorija, pasipiktinimą išreiškė ir dar keletas asmenų.

„Pernai metais su svečiais poilsiavome paplūdimyje. Atplaukė plaustas, išvijo vaikus iš ežero sakydami, kad jiems reikia prisišvartuoti. Tai kam priklauso paplūdimys? Jei bendruomenė naudojasi pinigais ir plaustu, tai gali gal nusišienauti plaustams prieplauką, o ne taip, kad išveja visus iš vandens“, – stebėjosi vyras.

Jam antrino šalia sėdinti kriauniškė pasakodama, kad pernai metais minėtas keltas pradėjo plaukioti 19 dieną, nors Regioniniame parke tą leidžiama daryti tik nuo 21 d.: „Kodėl rajono valdžia į tokius dalykus žiūri pro pirštus? Jei yra įstatymas, tai yra įstatymas, ar galima jo nesilaikyti?“

Meras kraustysis į paplūdimį?

Į šį klausimą atsakyti atsistojo ataskaitiniame susirinkime dalyvavęs Rokiškio rajono savivaldybės meras Ramūnas Godeliauskas.

„Teisingai! Kur žiūri rajono valdžia? Kodėl jos nėra paplūdimy kiekvieną dieną ir nežiūri, kada atplaukia plaustas? Aš pasižadu savo kabinetą įrengti Sartų paplūdimy: įdomu, kaip tai atrodytų, kad meras kasdien dirba paplūdimy? O jei rimtai, tai nepykit, bet į tokį klausimą niekada negalėčiau atsakyti: kodėl pernai, kai įvyko tas ar anas, aš nieko nepadariau? Bet tada aš nieko nežinojau. Aš sužinau dabar. Ne savivalda kontroliuoja tokius dalykus – tai regioninio parko atsakomybė. Jie vykdo kontrolę. Ir jei jūs, matydami bet kokį pažeidimą: ar dėl plausto, ar dėl miškovežių, ar dėl medžių kirtimų būsite pilietiški ir tokius dalykus fiksuosite, o užfiksavę ne po metų, bet iš karto perduosite seniūnei, savivaldybės administracijai, galima bus iš karto kažką daryti ir tvarkyti. Kalbėdami apie tai po metų, nieko nebepadarysim“, – būti sąmoningais kvietė meras.

Viltys ir tikėjimas

Visgi, netikėtai greitai pasibaigus ataskaitai ir susirinkusiųjų klausimams, A. Šaltenė nebeleido įsiplieksti dar aršesnėms diskusijoms: „Visgi, noriu pasidžiaugti, kad jūs aktyviai dalyvaujate, kad domitės mūsų darbais. Taip pat – kaip ten bebūtų, bet daugėja dialogo, kalbėjimo ir susikalbėjimo. Viliuosi, kad kažkaip, nors po truputį, pavyks mums susibendrauti ir susidraugauti, nes seniūnija tikrai nėra jums priešas“.  

Lyg liudydamas taikos norą, į šalia seniūnijos esantį gandralizdį nusileido vienas pirmųjų šiais metais grįžusių gandrų.