Vaikų teisių apsaugos skyrius dirba vaikams: jie maži, bet širdelės didelės (0)

Publikuota: 2017-02-14 Kategorija: Savivalda
Vaikų teisių apsaugos skyrius dirba vaikams: jie maži, bet širdelės didelės

Praėjo dar nedaug laiko nuo Kėdainiuose įvykusios ir Lietuvą sukrėtusios tragedijos, kai vos 4 m. sulaukęs berniukas užmerkė akis. Skaudi netektis apnuogino tikrąją situaciją šalyje. Smurtas, kokios formos jis bebūtų, įleidęs šaknis. Rokiškio rajono savivaldybės Vaikų teisių apsaugos skyrius taip pat aktyviai reaguoja į nūdienos realijas. Jau yra pagaminti plakatai, skatinantys kaimynus, artimuosius ir aplinkinius, kurie žino ar įtaria, jog prieš vaikus naudojamas fizinis, emocinis-psichologinis ar seksualinis smurtas, nebetylėti ir pranešti atitinkamoms tarnyboms, institucijoms apie atvejus ir laiku užkirsti kelią padariniams, kai vaikai tampa aukomis. Apie situaciją mūsų rajone, galimus pokyčius ir prevencines priemones kalbėjomės su Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gitana Černiauskiene ir vyriausiąją specialiste Jolanta Kornevienė.

Padaugėjo pranešimų apie smurto atvejus prieš vaikus

„Skyriaus ne darbo metu, greičiausias būdas sulaukti pagalbos – tiesiogiai skambinti trumpuoju numeriu 112. Be abejo, mes taip pat sulaukiame skambučių, bet dažniausiai tokiose situacijose reikalingas policijos įsikišimas. Betarpiškai bendradarbiaujame su policija ir, jeigu yra būtinybė, surandame vaiko giminaičius, artimuosius“, - kalbėjo G. Černiauskienė. Šiuo metu keliamas klausimas, ar skyriaus darbuotojai turėtų pamainomis dirbti visą parą. Skyriaus vedėja patvirtino, jog po įvykusio rezonansinio įvykio sulaukia kur kas daugiau skambučių apie smurto atvejus. Aktyvesnės tapo bendruomenės, kaimynai. Į visus skambučius reaguojame, visus atvejus tikriname, nors ne visis atvejai pasitvirtino. Klaidinga visuomenės nuomonė, kad smurtas dažniausiai fiksuojamas šeimose, kurios yra stebimos ar įtrauktos į rizikos šeimų sąrašą. „Fizinis smurtas galbūt dažnesnis reiškinys minėtose šeimose, tačiau psichologinis gali pasireikšti ir ten, kur iš pirmo žvilgsnio gyvenimas atrodo tarsi idilė“, - dėstė J. Kornevienė. Deja, tačiau apie vieną atvejį yra pranešta prokuratūrai ir šiuo metu vyksta ikiteisminis tyrimas. Vaikas yra paimtas iš šeimos.

Skatina atpažinti smurtą ir ugdyti visuomenę

Vaiko teisių apsaugos skyrius viešina informaciją, kur ir kada galima kreiptis smurto atveju. Bendradarbiaujama su ugdymo įstaigomis. Lopšelis-darželis „Pumpurėlis“ parodė iniciatyvą įstaigos darbuotojus supažindinti su informacija, kuri padėtų nustatyti atvejus, kai prieš vaiką yra smurtaujama. „Susitikimuose kalbėsimės apie tai, kaip atpažinti smurtą, kaip atrodo mėlynės ant kūno, praėjus po sumušimo dienai ir ilgesniam laiko tarpui. Ir tai tik pirmasis žingsnis. Bandysime inicijuoti susitikimus, kuriuose dalyvautų ir policijos pareigūnai“, - plačiau apie iniciatyvą kalbėjo vyr. specialistė. Esant emocinio smurto atvejams, pirmiausia bandoma kalbėtis su pačiais tėvais. Daugelis dalykų atsiskleidža vaikams žaidžiant, bendraujant. Tiesiogiai paklausus vaikų apie smurtą, jie neatsakys. Skyriaus vedėja patikino, kad yra buvę avejų, kai iš vieno darželio gavus pranešimą apie galimą smurtą, vaikas buvo paimtas iš šeimos ir iki šiol auga pas globėjus. „Visada kartojame, kad auklėtojos neatiduotų vaiko neblaiviems tėvams. Būna atvejų, kai vienas iš tėvų kartu atsiveda pašalinį žmogų, kuris yra blaivus. Tačiau visi suprantame, kad paimtas vaikas vis tiek bus perduotas neblaiviems tėvams ir grįš į nesaugius namus. Tokiu atveju geriausia kviesti policijos pareigūnus, kurie nustatytų asmens girtumą“, - apie įvairiausias situacijas, kurių dažnai pasitaiko darbe, pasakojo G. Černiauskienė.

Darbo daug, bet darbo jėgos trūksta

G. Černiauskienė džiaugėsi, kad ženkliai padaugėjo vaikų, kurie nebijo patys kreiptis į Vaikų teisių apsaugos skyrių. Jie skambina ir rašo žinutes. „Pagaliau vaikai ima suprasti, kad mūsų skyrius gina vaikus, jiems atstovauja. Besikalbant jie nustemba, jog su kažkuo galima užmegzti tikrą pokalbį. Būna, kai jis trunka ne vieną valandą. Visada stengiamės padėti, pasikalbėti apie užimtumą, pomėgius, kad laisvalaikį leistų tikslingai“, - teigė J. Kornevienė. Kita medalio pusė – darbuotojų trūkumas. Socialinių darbuotojų skaičių žadama padidinti, nes darbuotojams tenka didelis darbo krūvis – visur dalyvauti, betarpiškai bendradarbiauti su šeimomis ir teikti reikiamas paslaugas, o kur dar einamieji klausimai.

Užsakymo nr. 0458

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video