Jaunius Jasinevičius: „Kai užlipau ant ledo, nieko daugiau nebereikėjo“ (1)

Publikuota: 2017-06-29 Kategorija: Sportas
Jaunius Jasinevičius: „Kai užlipau ant ledo, nieko daugiau nebereikėjo“
Asmeninio archyvo nuotr. / Jaunius Jasinevičiaus karjera šalies rinktinėse prasidėjo labai anksti.

Jaunius Jasinevičius – jaunas ir talentingas rokiškėnas ledo ritulio žaidėjas, kuris savo gabumus išbandė ne tik Lietuvoje, bet ir skinasi kelią užsienyje.  Sportininkas neįsivaizduoja savo gyvenimo be ledu lekiančios „šaibos“: ledo ritulys jam ne tik sportas, tai jo gyvenimo būdas.

Pirmas kartas ant ledo:
buvo toli gražu iki
gražaus čiuožimo
„Pirmą kartą ant ledo užlipau devynerių. Kai užsivilkau aprangą, jaučiausi tarsi ant pečių užsimetęs trisdešimt kilogramų. Reikėjo stovėti ant pačiūžų, o apie čiuožimą supratau tik tiek, kiek esu važiavęs riedučiais. Buvo sunku. Visi aplinkiniai mokėjo čiuožti, o aš bandžiau ir griuvinėjau. Tačau gana greitai pramokau. Kadangi labai patiko ledas eidavau mokytis čiuožti ant Rokiškio ežero, kuris yra visai šalia namų. Kartais čiuoždavau su broliu, kad jis pažiūrėtų ar man gerai sekasi“, – apie pirmuosius nedrąsius žingsnius ant ledo kalbėjo sportininkas.
 
Su pačiūžomis,
o ne su krepšinio kamuoliu
„Iš pradžių žaidžiau futbolą ir apie ledo ritulį nė negalvojau, bet Rokiškyje daugelis vasarą žaidžia futbolą, o žiemą stoja ant ledo. Draugai mane įkalbėjo pabandyti, o kai užlipau ant ledo, futbolas man nublanko. Krepšinis, kuris yra Lietuvoje labiausiai paplitusi sporto šaka, tiesiog niekada nepateko į mano akiratį“, – sako Jaunius.

Nuo pirmos treniruotės
iki legionieriaus karjeros
„Nuo tada, kai pirmasis treneris Audrius Deksnys namuose – Rokiškio komandoje, nusprendė, kad žaisiu gynėju, ši pozicija taip ir nepakito. Nors pakeičiau jau ne vieną komandą. Ledo ritulį žaidžiu jau vienuolika metų, ir savo ateitį sieju su juo. Stengsiuosi kiek galiu, kiek turiu jėgų, nesinori jo mesti. Jau penkis metus žaidžiu Švedijoje, prieš tai teko metus žaisti Latvijos lygoje. Kitas sezonas taip pat bus užsienyje, tik dar nežinia kur – ieškome geriausių variantų,“- pasakoja vaikinas. Ir čia pat priduria: „Labai gaila, jog Lietuvoje nėra tokio aukšo ledo ritulio lygio, todėl ir savo ateitį tenka sieti su svetimomis šalimis.“

Nuostabus jausmas atstovauti savo šaliai
Jaunius – nuolatinis Lietuvos ledo ritulio rinktinės atstovas  pasaulio čempionatuose. „Į vyrų rinktinę šiemet buvau pakviestas jau trečiąjį kartą, jaunimo rinktinėje žaidžiau irgi turbūt kokius 5-6 kartus. Visumoje susidarytų nemažas sužaistų rungtynių skaičius. Kai išeinu į aikštelę, per nugarą nubėga šiurpuliai. Jaudulį kelia žinojimas,  jog gausybė žmonių tave stebi televizoriaus ekrane, internetu. O ir arenoje stovintys tūkstančiai sirgalių skanduoja – Lietuva. Taip, jaučiu jaudulį, tačiau šis jausmas geras“, – sako Jaunius.


Daugiausia išmokstama
čempionatuose
Paklaustas, koks treneris daugiausia jį išmokė, Jaunius sakė: „Negaliu išskirti vieno, daugiausiai išmokstu, kai atvykstu į rinktinių stovyklas, čia susitinku su aukšto lygio treneriais, jie mus išmoko ne tik pratimų ant ledo, bet ir padeda pasiruošti psichologiškai. Iš šių trenerių galima labai daug išmokti, kiekvienais metais tai ir bandome padaryti, kai tik susitinkame su jais.“

Mėgstamiausia ledo ritulio
komanda „Skellefteå AIK“
Paklaustas, kokia ledo ritulio komanda jo mėgstamiausia, Jaunius prisipažino: „Atvirai pasakius niekada tokios neturėjau. Bet praėjusiaiais metais labai susidomėjau  Švedijos  aukščiausios lygos SHL komanda „Skellefteå AIK“. Ši komanda žaidė tame pačiame mieste kaip ir aš, pradėjau juos sekti, nepraleidau nei vienų varžybų. Taip ši komanda ir tapo mano favoritais“.
Simona SKRANDAUSKAITĖ

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video