Šventinis akcentas – bėgimas Rokiškio gatvėmis (foto) (0)

Kaip švęsti šventes kiekvienas renkasi pagal savo poreikius: vieniems po darbų maratono norisi atsipūsti ramiai sėdint už valgiais nukloto stalo, kiti suplanuoja tomis dienomis išvykti į kelionę ir pamatyti kažką naujo, o tretiems atokvėpiu tampa sportas. Rinktis pastarąjį variantą ir „išbarstyti“ po Kalėdų susikaupusią „vaišių stalo energiją“ savaitgalį pakvietė Laurynas Mickevičius, gaivinantis „Šventinio bėgimo Rokiškyje“ tradiciją.

Laukė net kaimynų

Prieš Kalėdas pasirodęs kvietimas tapti tarpušvenčiu vyksiančio bėgimo dalimi buvo itin smagus – organizatoriai laukė ateinančiųjų ir atsivedančių „draugus, šeimą ar net kaimyną, kuris jau mėnesį garsiai klausosi kalėdinių dainų“. Žaismingą kvietimą išgirdo iš ties gausus būrys: L. Mickevičiaus skaičiavimais, šeštadienį Nepriklausomybės aikštėje prie starto linijos išsirikiavo maždaug 80 puikiai nusiteikusių bėgikų. Kadangi tai buvo ne šiaip paprastas bėgimas, tad ir Rokiškio gatvėmis vinguriavo Kalėdų senelio kostiumais ar kepurėmis pasipuošę sportininkai.   

Pradedantieji galėjo rinktis trumpesnę – 3 km ilgio trasą, o labiau patyrusiems buvo parengta 5 km ilgio atkarpa. Renginys, anot organizatoriaus, buvo „greitas“, nes pavedė oras: „Kai startavome lijo tik truputį. Deja, bėgimo metu lietus ir vėjas įsismarkavo, tad įveikę pasirinktas trasas žmonės aikštėje nebeužsibuvo. Nors čia Raudonojo Kryžiaus Rokiškio skyriaus savanoriai vaišino arbata ir šviežiomis bandelėmis, bet žmonės buvo šlapi, skubėjo namo. O pačias trasas bėgikai įveikė tikrai greitai: ilgąjį atstumą apibėgom per, maždaug, pusvalandį“.

Trūksta užsiėmimų būriui

L. Mickevičius sakė trasų maršrutus dėliojęs itin atsakingai, nes rūpinosi bėgikų saugumu. Startavę Nepriklausomybės aikštėje visi pasileido į Krašto muziejų, kur pasidarę grupės nuotrauką keliavo į Kauno gatvę. Pabėgėję ja iki Šimtmečio aikštės, 3 km trasą bėgę entuziastai pasuko atgal į centrą, o ilgąjį – link Juozo Tumo-Vaižganto progimnazijos.

„Ilgai ir atsakingai rinkau maršrutą, kad bėgti grupei būtų saugu. Iš pradžių svarstėme gal vertėtų uždaryti gatves ir bėgti jomis. Kreipėmės ir į rajono savivaldybę, bet reikalavimai yra labai dideli ir brangu, tad nutarėm judėti pėsčiųjų takais. Taip – saugiau ir tikrai tą įmanoma lengvai padaryti“, – dalijosi organizatorius šyptelėdamas, kad svarbiausia čia buvo ne rekordai ar greitis, o smagiai praleistas laikas kartu.

Pašnekovo manymu, žmonėms trūksta aktyvių grupinių veiklų – yra sporto salės, bet tokių masinių susitikimų vyksta retai. Poreikį, anot organizatoriaus, paliudijo ne tik gausus būrys susirinkusių bėgikų, bet ir pastebėtos žmonių nuotaikos: susitikę seni pažįstami, draugai, smagiai šnekučiavosi ir dalijosi ne tik renginio įspūdžiais, bet ir gyvenimo naujienomis.

Tęs pavasarį

Paklaustas, kodėl bėgimai Rokiškyje organizuojami tik minint šventes ir būtinai yra „teminiai“: Sausio 13-osios, Liepos 6-osios ar šis – Kalėdinis (Šventinis) bėgimas, L. Mickevičius sakė, kad šventinis bėgimas Rokiškyje yra buvęs ir anksčiau, tik – mažesnis. O šį vyras organizavo pirmą kartą: „Kodėl? Esu bėgikas su, galima sakyti, nemaža patirtimi, ir turiu šiam reikalui taip pat labai stipriai „prijaučiančių“ draugų – mėgstam bėgioti. Pasvarstėm, pasitarėm ir sugalvojom, kad reikia padaryti kažką didesnio. Pabandėm šventiniu laikotarpiu, nes yra tikrai nemažai kraštiečių, grįžusių pas artimuosius ir mums neblogai pavyko. Štai, pasitikrinom vandenis, po renginio su draugais apsitarėm ir... turime grandiozinių planų pavasariui“.

„Šventinio bėgimo Rokiškyje“ organizatorius džiaugėsi, kad net ir žiemos metu bėgti ryžosi maži vaikai, senjorai, tad pavasarį žada didelį renginį šeimoms, dviratininkams.

O galvodamas apie dar tolimesnius laikus – kitas Kalėdas – L. Mickevičius dalijosi mintimis, kad šiemet, pakviesti pasipuošti šventiniais kostiumais, kai kurie bėgimo dalyviai tą padarė itin atsakingai, tad kitąmet reikės tai įvertinti bei už tai apdovanoti.