Ekspedicijos metu jūžintiškių dovanoti daiktai tapo muziejaus eksponatais (0)

Publikuota: 2023-11-18 Kategorija: Susitikime Rokiškyje
Ekspedicijos metu jūžintiškių dovanoti daiktai tapo muziejaus eksponatais
Rokiškio krašto muziejaus archyvo nuotr. / Kermošius Jūžintuose. XX a.

„Čia mano grūstuvė, kokio senumo neatsimenu. Grūsdavome kanapių sėklas, česnakus“, – rodydama senovinį medinį indą juokiasi jūžintiškė. Ši grūstuvė, kaip ir medinė čiūžė (pačiūža) su metaliniu „padu“, knygųį rišimo presas, praėjusio šimtmečio fotografijos, lovatiesės, XX a. leidiniai bei daug kitų iš Jūžintų krašto gyventojų namų atkeliavusių daiktų po praėjusiais metais vykusių muziejininkų ekspedicijų tapo Rokiškio krašto muziejaus eksponatais. Išskirtiniai eksponatai gauti iš buvusios mokyklos istorijos muziejaus. 

Praturtino muziejų

Penktadienį Rokiškio krašto muziejuje parodą „Iš praeities į dabartį“ pristatė patys ekspedicijų dalyviai: Istorijos skyriaus vedėja Laima Skardžienė, muziejininkė-archyvarė Vilė Sarulienė bei muziejininkai Simona Kancytė ir Justinas Malcius. Ekspedicijos akimirkas įamžino fotografas Darius Baltakys.

Netikėtu atradimu tapo iš neseniai uždarytos Jūžintų mokyklos gauti eksponatai – nedidelis kirvukas ir titnago gabalėlis, kuriuos prieš gerą dešimtmetį Aušra Baškytė (Likienės), dar būdama mokinė, rado Lašų kaime ir atnešė į istorijos muziejėlį. Paaiškėjo, kad titnaginis grąžtelis, naudotas medžiui, kaului gręžti – Mezolito vidurio laikotarpio, VII tūkst. pr. Kr. vid. – VI tūkst. pr. Kr. vid.). Įveriamasis titnaginis kirvis – ankstyvojo neolito (IV tūkst. pr. Kr. – III tūkst. pr. Kr.). Šie daiktai papildė seniausių Rokiškio krašto muziejuje saugomų eksponatų kolekciją.

Sulaukė pasitikėjimo

Jūžintų seniūnas Vytautas Stakys, bendruomenės atstovai dėkojo pasidalinusiems vertybėmis ir muziejininkams, kurie ėmėsi iniciatyvos jas išsaugoti ateities kartoms. L. Skardžienė pasakojo, kad prieš ekspediciją muziejininkai ne kartą kreipėsi į Jūžintų krašto bendruomenę, prašydami atverti savo namų duris ir širdis. Į šį kvietimą atsiliepę jūžintiškiai praturtino ne tik muziejų, bet ir savo krašto istoriją. Pasak. L. Skardžienės, ekspedicija nebūtų įvykusi, jeigu ne seniūnijos palaikymas, pagalba suteikiant transportą, savivaldybės finansinė parama, gyventojų pasitikėjimas. Žmonės dalinosi net ik gražiais atsiminimais ir pasakojimais, bet ir daiktais, savo praeities liudininkais, ilgus metus saugotais palėpėse, stalčiuose, sudūlėjusiuose fotoalbumuose.

Pasakojimai, nuotraukos, įrašai

Aldona Šakalienė dalinosi pasakojimais, Genovaitė Rudokienė pateikė daug įdomių nuotraukų ir papildė ekspedicijos surinktą medžiagą savo paveikslais, Jonas Kemundris, buvęs vargonininkas dovanojo bažnytines knygas, rankraščius, giesmynų natų sąsiuvinius, kuriuos rašė ranka. Jonas Juška vedžiojo po savo sodybą ir siūlė imti, ką nori, jeigu tinka muziejui. Julius Mačieža dovanojo jo žmonos sukauptą medžiagą apie miestelį tuometinėje spaudoje. Jūratė Pūslienė dovanojo vaizdo įrašų, Danguolė Seržintienė tikino nieko vertingo neturinti, tačiau jos nuotraukos, susijusios su mokykla – lobis muziejininkams. Žinių apie savo kraštą suteikė daug kitų jūžintiškių.

Istorija spaudoje

Miestelio gyvenimą praėjusiame šimtmetyje atspindi tuometinė spauda.1933 m. rugsėjo 30 d. „Lietuvos aidas“ rašė: „Jūžintai nėra tikrenybėje nė miestelis, greičiau bažnytkaims, nors turi visas miesteliui būdingas savybes: savivaldybės įstaigą, paštą, policijos nuovadiją, dvi pradžios mokyklas, 5 krautuves (2 lietuvių, 3 žydų. Gyventojų vos apie 150. Organizacijų keletas: L. T. S-gos ir V. V. Š. skyriai, šaulių būrys (su nemažu knygynu ir ugniagesių komanda), Ok. V-bės skyrius, JO ratelis, bankelis, pieninė – tai ir viskas, dar pridėjus tretininkų draugiją. Organizacijas tačiau sudaro ne tik miestelėnai, bet ir aplinkiniai“.     

Viename straipsnyje ūkininkas susirūpinęs – nors Jūžintai auga ir gražėja, vakarais labai nejauku, baisiai tamsu, laikas įsivesti elektrą ir statyti miestelyje didelį malūną.

1933 m. leidinys skelbia, vietos paštui vežioti tarp Jūžintų ir Kamajų buvo vykdomos varžytinės, (šiuolaikiniais terminais – viešieji pirkimai). Varžytinėse dalyvavo daug piliečių, kurie norėjo vežioti paštą. Straipsnyje džiaugiamasi, kad varžytinės ėjo sklandžiai ir pagaliau jas laimėjo pilietis, kuris apsiėmė paštą vežioti už 1 litą ir 80 cnt į dieną, tuo tarpu 1932 metais už vežiojimą buvo mokami 6 litai.

Kitame straipsnyje rašoma apie 1932 m. spalio mėnesį, naktį miestelyje kilusį didelį gaisrą, sunaikinusį 10 namų, tarp jų – tris parduotuves. Pašto įstaiga taip pat nukentėjo, nes artinantis gaisro pavojui, visas jos turtas buvo išgabentas laukan.

 

 

Dalintis naujiena
Rašyti komentarą

Rekomenduojami video