Grafas, labai mylėjęs paukščius (0)

Praėjusią savaitę Rokiškio krašto muziejuje atidaryta grafo Konstantino Tyzenhauzo 170-osioms mirties metinėms paminėti skirta paroda. Joje – gamtą itin mylėjusio grafo piešinių reprodukcijos, rankraščiai bei keletas asmeninių daiktų.

 Laukia dar vienos plytelės

Parodą, skirtą Rokiškio dvaro statytojo Ignoto Tyzenhauzo sūnaus K. Tyzenhauzo mirties metinėms pažymėti, pristatė Rokiškio krašto muziejaus direktorės pavaduotojas muziejinei veiklai Giedrius Kujelis. Jis, be visa ko, jau pusantrų metų yra ir visuomeninės organizacijos „Tyzenhauzų paveldas“ pirmininkas.

Pasakodamas apie K. Tyzenhauzą, pavaduotojas skubėjo pagarsinti ir tai, jog Tyzenhauzų giminės atminimas Rokiškyje ryškinamas ne tik nuolat pasakojant krašto istoriją, rengiant įvairias tikslines parodas krašto muziejuje, bet ir mieste kuriant atminimo ženklus. Vienas tokių – Tyzenhauzų alėjoje pernai atsiradusi bronzinė plokštelė su I. Tyzenhauzo vardu.

O dabar laukiama antrosios Tyzenhauzų šeimą įamžinančios žymos.

„Gegužės mėnesį vyksiančių Muziejaus naktų metu planuojame Tyzenhauzų alėjoje įcementuoti dar vieną atminimo plokštelę, skirtą Rokiškio dvaro įkūrėjo, grafo Ignoto Tyzenhauzo anūkės, grafaitės Marijos Tyzenhauzaitės-Pšezdzieckienės 200-osioms mirties metinėms. Nors grafaitė mirė rudenį, berods, lapkričio 15-ąją, tai būtų gražus Muziejaus naktų akcentas. Tikimės, kad menininkas Igoris Skripka suspės pagaminti plokštę. Laiko dar likę nemažai, bet darbo taip pat nemažai...“, – viltis atskleidė G. Kujelis.

Kodėl paroda?

Grafo K. Tyzenhauzo mirties metinėms paminėti muziejininkai pasirinko parodą dėl to, jog istorija besidomintys kraštiečiai žino apie šio grafo aistrą piešti. K. Tyzenhauzas piešė ne tik savo preparuotus paukščius. Savo piešiniuose jis užfiksavo ir miesto peizažų, įamžino senuosius pastatus. Rodydamas į vieną iš eksponuojamų piešinių reprodukcijų, G. Kujelis svarstė, jog joje matyti senasis Rokiškio bravoras arba kitaip – Krošinskių pilaitė.

„Nežinia, ar ji tikrai tokia buvo, kaip čia nupiešta, ar tai šiek tiek kūryba. Bet kaip gražiai atrodo tvenkinio salelėje pasodintas medis. Kažin, jei ir dabar ten ką nors pasodinus...“, – šypsojosi istorikas ir pasidžiaugė, jog pagaliau imtasi tvarkyti grafo įamžintąjį bravorą.

Remiantis istoriniais šaltiniais, grafo Konstantino piešiniai Rokiškyje saugoti iki 1941 m., o prasidėjus karui buvo perkelti į Vytauto Didžiojo kultūros muziejų (dabar – Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejus).

Krašto muziejuje veikiančioje parodoje eksponuojamos piešinių reprodukcijos.

Domėjosi menu

G. Kujelis pasakojo, jog grafas K. Tyzenhauzas (1786-1853 m.) buvo labai įvairiapusė asmenybė. Jis domėjosi ne tik menu. Itin svarbus grafui buvo mokslas. Tą liudija faktas, jog jis didžiulį dėmesį skyrė savo vaikų mokslams.

Krašto muziejaus Istorijos skyriaus vedėja Laima Skardžienė priminė, jog grafas „nuo žmonos pečių nuėmė“ didžiąją dalį rūmų ponios atsakomybių, jai palikdamas tik prievolę auklėti ir mokyti vaikus. Jau 8 val. ryto vaikai turėdavo sėsti prie knygų.

Grafas K. Tyzenhauzas ne tik pats neprastai piešė, bet ir itin domėjosi menu. Pastovyse (dab. Baltarusijos teritorija) buvo įkūręs paveikslų galeriją. Iš Pastovių kolekcija buvo perkelta į Rokiškio dvarą, o jos pagrindą K. Tyzenhauzas suformavo keliaudamas užsienyje.

G. Kujelis atskleidė faktą, jog prieš porą-trejetą metų, į Krašto muziejų kreipėsi istorikas iš Baltarusijos siūlydamas bendradarbiauti ir surengti tarptautinę parodą, susijusią su K. Tyzenhauzu.

„Detaliai aptarti mes nieko nespėjome, mes nieko daug nederinome. Esmė – tai būtų buvusi jungtinė iš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos surinktų eksponatų paroda, susijusi su grafu Konstantinu. Tačiau Baltarusijoje kaip tik po rinkimų prasidėjo protestai, kurie buvo žiauriai numalšinti ir bendradarbiavimas nutrūko. Nutrūko iki tol, kol toje šalyje nebus atkurta demokratija“, – kategoriškas buvo muziejaus direktorės pavaduotojas.

 Žymus ornitologas

Tačiau apie grafą Konstantiną žinoma ne tik tai, kad jam patiko piešti. Pagal profesiją K. Tyzenhauzas buvo karininkas, o pagal pomėgį – pasaulinio garso mokslininkas ornitologas.

Jis buvo daugelio Europos mokslo organizacijų narys, tyrinėjo ne tik Lietuvos, bet ir kitų kraštų paukščius. Paskelbė maždaug 20 mokslinių darbų apie kirmėles, vabzdžius, žuvis, retuosius žinduolius. O daugiausiai dėmesio skyrė ornitologijai: surinko apie 3 tūkst. paukščių iškamšų kolekciją. Rokiškio dvare K. Tyzenhauzas net buvo įsteigęs ornitologijos kabinetą. Čia preparavimo laboratorijose darė paukščių iškamšas.

Iš grafo giminaitės Gabrielės Giunterytės-Puzinienės atsiminimų: „Visus labai traukė ta, šaltoji, rūmų dalis, į kurią eidavome su kailiniais ir botais, ten buvo ornitologijos kabinetas – šeimos relikvija – dėdės Konstantino rankų ir mokslo kūrinys. Ir tas jo triūsas buvo anaiptol ne mėgėjiškas, ne iš neturėjimo ką veikti, o atliekamas su tyrinėtojo sąžiningumu ir atkaklumu, kuris žymi tikrą pašaukimą.“

Viena iš parodos iniciatorių L. Skardienė: „Rengiant šią parodą, stebint grafo pieštus paukštelius, man labiausiai įsiminė G. Giunterytės-Puzinienės žodžiai, kad „dėdė paukštukus globojo iki paskutinės jų gyvenimo dienos. Ir tik tada juos preparuodavo.“ Štai toks vyro humaniškumas. Kitas dalykas – tai, kad jis labai mokėjo bendrauti su vaikais ir buvo vienas mylimiausių dėdžių.“

1855 m. grafas Reinoldas Tyzenhauzas, grafo K. Tyzenhauzo sūnus, padovanojo Vilniaus universitetui savo tėvo, žymaus ornitologo, kolekciją: 1 093 paukščių iškamšų ir 252 rūšių paukščių kiaušinių ir lizdų.

Rokiškio muziejininkai pasidalino žiniomis, jog šią kolekciją gavę vilniečiai, dovanotus kiaušinėlius ekspozicijoje išdėliojo taip, kad kiekvienas „nutūpė“ į jų rūšiai priklausančių paukščių lizdus.  

Puoselėjo dvaro parką

Rokiškį ir dvarą K. Tyzenhauzas paveldėjo iš savo tėvo. Būtent su grafu Konstantinu siejamas dvaro parko suklestėjimas: buvo pradėtas kurti zoologijos sodas, oranžerijoje bei šiltnamyje pasodinta daug šiltųjų bei subtropinių kraštų augalų.